Su šia problema susidūrė ir Visagine gyvenanti mokinė Irina Jarec, kuri iš pradžių gavo už egzaminą 0 balų, bet po apeliacijos jos įvertinimą padidino iki 66 balų.
„Dauguma mūsų mokinių, kurie neišlaikė egzamino, iš tiesų laisvai kalba lietuviškai, tik gal neatitiko kažkokių miglotų egzaminuotojų lūkesčių“, – sakė mergina.
Prasčiausi rezultatai – Visagine ir Šalčininkuose
Egzaminų centro DELFI pateiktais duomenimis, šiais metais Lietuvoje valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė 18 525 mokinių, neišlaikė 10,7 proc.
Daugiausia neišlaikiusių egzaminų – Šalčininkų rajone (27,5 proc.). Iš 138 laikiusių egzaminą mokinių neišlaikė 38, nė vienas negavo maksimalaus balo – 100. Vidutinis egzamino įvertinimas rajone – 31 balas.
Visagine šiais metais lietuvių kalbos ir literatūros egzamino neišlaikė 27,2 proc. abiturientų: iš 81 neišlaikė 22, o aukščiausio balo nė vienas negavo. Vidutinis egzamino įvertinimo balas – 36. Vilniaus rajone 19 proc. mokinių neišlaikė šio egzamino – iš 326 neišlaikė 62, aukščiausių balų nebuvo, vidutinis egzamino įvertinimo balas – 35.
Dideliuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje) neišlaikiusių egzamino – apie 10 proc.
Sunkumų dėl egzamino buvo ir kituose Lietuvos rajonuose: Kalvarijos savivaldybėje egzamino neišlaikė 22 proc. mokinių, Joniškio rajone – 19 proc., Rietavo – 18 proc., Akmenės ir Panevėžio – 15 proc.
Kaip pranešė Nacionalinis egzaminų centras, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui reikėjo rašyti rašinį. Dauguma abiturientų rašė rašinį tema „Ką žmogui suteikia ramybė“, tokių buvo 61 proc. mažiausiai mokinių rinkosi temą „Vilnius lietuvių literatūroje“ – 2 proc.
Mokinė: įvertinimo balą padidino nuo 0 iki 66
Irina Jarec – gimnazijos „Atgimimas“ Visagine abiturientė. Iš pradžių merginą šokiravo žinia, kad ji neišlaikė egzamino, bet po apeliacijos pateikimo rezultatas pagerėjo.
„Laimė, situacija išsisprendė – galiausiai mano įvertinimas buvo 66 balai, t. y. nuo 0 padidėjo iki 66. Dabar net sunku pasakyti, kodėl iš pradžių įvyko tokia keista klaida. Bet aš džiaugiuosi, kad viskas išsisprendė, jau įstojau ten, kur norėjau“, – interviu DELFI sakė Irina.
Mergina mano, kad mieste tokie prasti rezultatai greičiausiai dėl per didelių egzaminuotojų lūkesčių.
„Pas mus Visagine lietuvių kalba daugeliui nėra gimtoji, bet čia ją moka gana gerai. Dauguma mūsų mokinių, kurie neišlaikė egzamino, iš tiesų laisvai kalba lietuviškai, tik gal neatitiko kažkokių miglotų egzaminuotojų lūkesčių. Greičiausiai tai ir bus problema. Juk prieš sukuriant kokią nors vertinimo sistemą, reikia suprasti, ko konkrečiai jie nori iš abiturientų, ar užduotis bus adekvati“, – sakė Irina.
Abiturientė mano, kad sprendimas įvesti vieną egzaminą lietuviškų ir nelietuviškų mokyklų abiturientams buvo teisingas, tik, jos nuomone, reikalavimai per dideli tiek rusakalbiams, tiek lietuvių mokiniams.
„Visagine net lietuviškų mokyklų abiturientai neišlaikė egzamino. Kiek žinau, lietuvių kalbos egzaminą kasmet keičia. Anksčiau jis buvo panašus į užsienio kalbos egzaminą, jį sudarė ir testai, ir klausymas. O dabar – tik rašinys. Ir iš tiesų, mano atrodo, kad gana sunku objektyviai įvertinti. Jei abiturientas rašo tik rašinį, įvertinama ir gramatika, ir lietuvių literatūros žinios. Čia kyla klausimas – jei žmogus stoja į inžineriją arba matematiką, kodėl jį turi vertinti, lyg jis stotų į lietuvių filologiją? Man atrodo, tai nelabai objektyvu“, – sakė abiturientė.
Savivaldybė: ši situacija – šaukštas deguto
Visagino savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vadovė Asta Seliūnienė sako, kad Visagino bendruomenei žinomas Irinos Jarec atvejis. Jos teigimu, ji – viena geriausių Visagino mokinių.
„Jos lietuvių kalbos mokėjimas ir oratoriniai sugebėjimai puikiai žinomi vietos bendruomenei, keista, kad iš pradžių ji gavo tokį žemą įvertinimą, o paskui iš karto tokį aukštą. Veikiausiai įvyko kažkokia techninė klaida. Tiksliai pasakyti negalime, juk neturime prieigos prie abiturientų darbų. Bet žinoma, reikia suprasti, kad rašinių tikrinimas nėra identiškas fizikos ar matematikos darbų tikrinimui, čia yra ir žmogiškasis veiksnys, tačiau būtent todėl abiturientų darbus tikrina keli žmonės.
Ir vis tik toks didelis įvertinimo pasikeitimas – nuo nulio iki 66 balų – niekaip nesuvokiamas. Šis atvejis mūsų bendruomenėje plačiai nuskambėjo, o visas mūsų daugiametes pastangas formuoti tam tikrą požiūrį į lietuvių kalbą, integraciją nubraukė šitas deguto šaukštas“, – sakė interviu DELFI A. Seliūnienė.
Ji pabrėžė, kad Visaginas – specifinė savivaldybė, kurioje neformalioje aplinkoje vartojama nevalstybinė kalba. 2014 m. tyrimo duomenimis, 77 proc. Visagino gyventojų gimtoji kalba yra rusų kalba 17 proc. – lietuvių kalba.
„Tradiciškai istoriškai taip susiklostė, kad ir gyvenime, ir įvairiuose būreliuose mes vartojame rusų kalbą, o mūsų jaunimas gana retai girdi lietuvių kalbą, niekam tai ne paslaptis. Jautėme, kad rezultatai, kaip ir kasmet, nebus pozityvūs, nes nuo 2012 m. lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas visiems tapo vienodas. Palaipsniui sulyginamos ir įvertinimo sąlygos“, – konstatavo savivaldybės atstovė.
Be to, pabrėžė A. Seliūnienė, pernai ir užpernai beveik perpus mažiau abiturientų rinkosi laikyti būtent valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.
„Turi įtakos ir šeimų požiūris į lietuvių kalbą, ir realus jos poreikis mūsų gyvenime, jaunų žmonių gyvenime. Žinoma, įtakos turi ir bendra valstybės politika. Jei šeima, kurioje auga abiturientas, nesieja savo ateities su Lietuva, ir po mokyklos jis mokslus ir karjerą tęs užsienyje, kur galima geriau uždirbti, savaime suprantama, kad jie neinvestuoja nei pastangų, nei laiko lietuvių kalbos mokymuisi. Tai rodo tai, kad dar prieš kelerius metus daugelis visaginiečių laikė mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, ir tai buvo ženklas, kad jie savo ateitį sieja su Lietuva. Dabar daugiau mokinių laiko valstybinį egzaminą, akivaizdu, kad ateina ir tie abiturientai, kurių žinios nepakankamos“, – sakė ji.
DELFI paprašė komentaro Šalčininkų savivaldybėje, bet atsakymo iš ten nesulaukė.
Ministerija: mokyklose galėjo būti užaukštinti pažymiai
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą šiemet išlaikė 80,74 proc. mokinių, kurie mokėsi mokyklose tautinių mažumų kalbomis. Šimto balų įvertinimą gavo 0,2 proc. kandidatų. Ministerijos duomenimis, panašūs rezultatai buvo ir pernai.
„Viena iš priežasčių, kodėl neišlaikė egzamino, gali būti ta, kad mokyklose tautinių mažumų mokomąja kalba yra kiek užaukštinti mokykliniai įvertinimai. Pavyzdžiui, 40 proc. egzamino taškų surenkančių mokinių iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba vidutinis įvertinimas mokykloje yra 5, o mokinių iš mokyklų tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis – 7 ar net 8, nors ir tie, ir tie mokiniai mokosi pagal tą pačią bendrą lietuvių kalbos ir literatūros programą“, – komentavo švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Jis svarsto, galbūt abiturientai, kurie rinkosi laikyti valstybinį, o ne mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, jo laikyti atėjo ne visai pasirengę egzaminui ir pervertinę savo jėgas. Juk valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas iš esmės yra stojamasis egzaminas į universitetines studijų programas. O norint baigti mokyklą ar studijuoti kolegijoje, pakanka išlaikyti mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.
„Jeigu mokinys pirmą pusmetį mokykloje turi įvertinimą nuo 2 iki 6 balų, tai tikrai negalima garantuoti, kad jis išlaikys valstybinį egzaminą“, – komentavo valdininkas.
Ministerijos analizė rodo, kad šiemet 41,7 proc. kandidatų, kurie mokėsi mokyklose lenkų mokomąja kalba, pirmajame pusmetyje iš šio dalyko turėjo įvertinimus nuo 2 iki 6 balų, rusų mokomąja kalba – 31,2 proc. Žinoma, antrą pusmetį šie mokiniai buvo įvertinti jau teigiamu balu, antraip jiems nebūtų leista laikyti brandos egzaminų.
„Akcentuočiau, kad pernai tokių kandidatų, kurie pirmą pusmetį iš lietuvių kalbos ir literatūros turėjo 2 ar 3 balus, nebuvo – jie nerizikavo pasirinkti laikyti valstybinį egzaminą“, – sakė G. Kazakevičius.
Jis pabrėžė, kad mokiniams iš mokyklų tautinės mažumos kalba palengvintos ir egzamino vertinimo normos – jiems leidžiama padaryti dvigubai ar net daugiau nei dvigubai klaidų. Pvz., gramatikos, leksikos kriterijai skiriasi galimybe padaryti daugiau nei dvigubai klaidų (mokiniams iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba 7, o mokiniams iš mokyklų tautinės mažumos kalba – 15), teksto raiškos, stiliaus ir logikos – pusantro karto (21 ir 31), rašybos – dvigubai (13 ir 26).
Daugiau lietuvių kalbos pamokų
Viceministras taip pat palygino, kad šios laidos abiturientams iš mokyklų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalba, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius, lyginant su abiturientais, kurie egzaminą laikė 2013 m., padidėjo. „Jeigu galėtume pasakytume kitaip, tai 2017 m. abiturientai iš mokyklų tautinių mažumų mokomąja kalba lietuvių kalbos ir literatūros papildomai mokėsi 1 metus ir 3 mėn.“, – sakė jis.
Viceministras akcentavo, kad Lietuvių kalbai mokyti tautinių mažumų mokyklose padaugėjo valandų nuo 2011 metų: 5–8 kl. vietoj 3 val. pradėtos skirti 5 val. Mokiniai, besimokantys 5–10 kl. ir lietuviškose, ir mokyklose tautinės mažumos kalba, dabar šiam dalykui turi vienodą pamokų skaičių. „Taigi gerai išmokti lietuvių kalbą laiko, ypač šiose klasėse, pakanka“, – pabrėžė G. Kazakevičius.
„Pradinukai turi 3–4 savaitines valandas, nuo šių metų dar pridedamos 2–3 val. Bet mokykloms yra sudarytos galimybės dar skirti papildomų valandų lietuvių kalbai mokyti, dalis panaudoja, dalis – ne.
Kalbant apie mokytojus, jų trūkumo kol kas nėra. Mokytojams, dirbantiems mokyklose tautinės mažumos kalba, skiriama dėmesio kvalifikacijai tobulinti“, – aiškino valdininkas.
Ministerijoje pabrėžė, kad nuo šio rugsėjo visos pagrindinės ir pradinės mokyklos dirbs pagal naują visoms vienodą lietuvių kalbos ir literatūros programą. Dalis mokytojų tautinių mažumų mokyklose pagal suvienodintas pagrindinio ugdymo programas pradėjo dirbti jau nuo 2016 m.
„Mokytojams, dirbantiems mokyklose tautinės mažumos kalba, vyko mokymai, buvo parengtos naujos kvalifikacijos tobulinimo programos, metodinės rekomendacijos. Rugsėjį kiekvienas mokyklų tautinės mažumos kalba pirmokas gaus po pagalbinę knygą – naują elementorių, skirtą geriau išmokti lietuviškai skaityti ir rašyti. Knyga baigiama rengti, bus išleista 3 tūkst. tiražu“, – sakė viceministras.
Jo teigimu, mokytojus taip pat pasieks naujas specialus leidinys „Kaip mokyti lietuvių kalbos visais dalykais“. Tikimasi knygą išleisti spalio pradžioje. Kartu su nauju leidiniu mokytojams bus pasiūlyti ir mokymai.