Kaip įprasta, visai netrukus dešimtokų bus prašoma išsirinkti disciplinas, kurių jie mokysis dvejus metus iki egzaminų. Tačiau jau dabar galima matyti, kurių mokslų populiarumas smarkiai krito.
Mokslai, kurių grupės mokyklose nesusidaro
Apklausos rezultatus DELFI pristačiusi LMP Individualaus ugdymo plano darbo grupės pirmininkė Aušrinė Dambrauskaitė pabrėžė, kad tokių disciplinų – ne viena. Kad susidarytų besimokančiųjų grupė, tą patį dalyką mokytis turi pasirinkti bent 5 asmenys, tačiau kai kurių mokslų nebenori mokytis net tiek.
Pastebėta, kad mažėja istorijos ir geografijos mokslų populiarumas – net 9,3 proc. moksleivių dėl to, kad nesusidaro grupės, neturi galimybės mokytis istorijos išplėstiniu (A) kursu.
Dažnai (17,5 proc.) yra nesudaromos ir antrosios užsienio kalbos grupės (rusų, vokiečių, prancūzų, anglų) grupės.
Nors gamtos mokslus mokytis išplėstiniu kursu (A) yra pakankamai populiaru, dažnai nesudaromos biologijos, fizikos ir chemijos bendrinio kurso (B) grupės.
Ypač daug moksleivių neturi galimybės mokytis meninio ar technologinio dalyko išplėstiniu kursu (30 proc. apklaustųjų). Dažnai nesudaromos šių pasirenkamųjų dalykų grupės: psichologijos, teisės pagrindų, ekonomikos ir verslumo.
23 proc. moksleivių negali mokytis to, ko nori
„Daugumoje nedidelių miestų ir miestelių mokyklų (didmiesčiuose ši problema egzistuoja retai) moksleiviai verčiami atsisakyti norimų mokytis dalykų, nes nesusidaro grupės. Tik nedaugelyje mokyklų siūlomos puikios išeitys tokioje situacijoje – savarankiškas mokymasis su 15 proc. pamokų skaičiaus konsultacijų arba sudaryta viena dalyko grupė, tačiau užduotys diferencijuojamos išplėstiniam (A) ir bendriniam (B) kursams“, – aiškino A. Dabrauskaitė.
Jos teigimu, iš tyrimo paaiškėjo, kad net 23,4 proc. moksleivių negali mokytis dalykų pagal savo pageidavimus.
„Manome, kad mokyklos turi ugdyti įvairesnius gebėjimus – ne tik tų dalykų, kurių yra laikomi valstybiniai egzaminai. Psichologijos, teisės pagrindų, verslo ir kitų mokslų žinios tikrai gali būti naudingos ir ateityje, jų paprastai reikalaujama ir mokantis aukštosiose mokyklose“, – įsitikinusi mergina.
Verčiami atsisakyti to, ką mokytis nori
Jos teigimu, didžiausia problema mokyklose matyti kalbant apie technologinius ir meninius mokslus. Neretai mokyklose nuvertinama ir humanitarinių mokslų svarba.
„Yra daug meninių/technologinių dalykų dėstymo būdų: dailė, šokis, filmų kūrimas, turizmas ir mityba, tekstilė ir apranga. Dažniausiai sudaromos tik kelių šių pamokų grupės (pavyzdžiui, dailės ir šokio), visi kiti dalykai lieka nuošalyje, todėl mokiniai netenka galimybės juos mokytis“, – dėmesį atkreipė LMP atstovė.
Anot A. Dambrauskaitės, 16 – 17 metų moksleivis jau gali atsakingai pasirinkti, ką nori mokytis bei kokių žinių jam prireiks ateityje.
„Šis modelis būtų puikus, jei visiems moksleiviams būtų stengiamasi sudaryti sąlygas mokytis tai, ką jie nori. Iš apklausos komentarų matome, jog mokiniai verčiami atsisakyti pasirinkto dalyko ir yra priskiriami mokytis tą dalyką, kurio grupė sudaryta, tada individualus ugdymas pagal pasirenkamuosius dalykus tiesiog praranda dalį savo prasmės“, – įsitikinusi ji.
Tuos pačius reiškinius stebi ilgą laiką
Nors moksleivių apklausos rezultatais būtų galima abejoti, reiškinys dėl mažėjančio socialinių mokslų ir menų populiarumo stebimas jau kurį laiką.
Štai, pavyzdžiui, Nacionalinis egzaminų centras pranešė, kad šiemet valstybinį istorijos egzaminą šiemet laikė daugiau 2 tūkst. mažiau moksleivių (2015 m. – 13 006, 2014 m. – 15 268 mokiniai).
Spėjama, kad kitąmet šio egzamino populiarumas gali dar sumažėti dėl didėjančio krūvio, nes norintys studijuoti nemokamai moksleiviai privalės išlaikyti 3 egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos.
Tuo metu LAMA BPO skelbė, kad šiemet sumažėjo socialinių mokslų ir menų populiarumas, padidėjo trauka į fizinius ir humanitarinius mokslus, o biomedicinos ir technologijos mokslų populiarumo augimas sulėtėjo. Pastebimas vis didėjantis stojančiųjų dėmesys informacinių technologijų studijų programoms.
Pasirinkimus diktuoja egzaminai
Savo ruožtu Vilniaus universiteto profesorė, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė habil. dr. Vilija Targamadzė, mano, kad nebūtinai tam tikras mokslas tarp moksleivių nepopuliarus dėl paties mokslo.
„Jei pastebima būtent šių dalykų populiarumo mažėjimo tendencija, tai derėtų atlikti tyrimus ir aiškintis priežastis. Galbūt tai yra susiję su šių dalykų mokytojais. Gali būti nepatrauklus mokymo/si procesas, gal tai sietina su mokyklose mokinių skaičiumi (tiesiog tos mokyklos negali pasiūlyti dėl finansų stokos), o gal neturi mokytojų, galinčių būtent vieną ar kitą dalyką mokyti, o gal kai kuriose mokyklose taip istoriškai klostosi“, – galimas tam tikrų mokslų mažesnio populiarumo priežastis vardijo ji.
V. Targamadzės teigimu, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiuo metu dažniau, ką rinktis mokytis toliau, moksleiviams diktuoja egzaminai, o ne asmeniniai norai.
Nerimą kelia pedagogų darbas
„Todėl dera labai aiškiai susitarti, kas yra bendrasis išsilavinimas ir tada kurti navigacinę sistemą, orientuojančią į jo pasiekimą. Be to, ir bendrojo ugdymo programos tada turėtų būti orientuotos būtent į tą bendrojo išsilavinimo brandos sampratą. O dabar jo Didenybė Egzaminai diktuoja madą. Įdomiai keista situacija ir stebėtina, kad ji nesikeičia. Tvarūs ir painūs pančiai sukurti ir mokiniams, ir pedagogams“, – pastebėjo ji.
Pasak V. Targamadzės, nereikia stebėtis ir tuo, kad populiarumu tarp moksleivių nepasižymi ir tokie mokslai (psichologija, teisės pagrindai, ekonomika, verslumas), kurie yra laikomi praktiniais, yra itin populiarūs ir tarp užsieniečių.
„Ar tikrai mokiniai jais nesižavėtų, jei pedagogai sugebėtų juos „pateikti“? Juk dažniausiai tai priklauso nuo pedagogo. Tad mokytojams yra apie ką susimąstyti, o ranką ištiesti jiems turėtų pedagogų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo sistema. Deja, senoji sugriauta, o naujosios nėra, tėra tik fragmentai... Tai kelia didelį susirūpinimą bent kiek nusimanančiam apie švietimo sistemos funkcionavimą“, – pastebėjo ji.
Moksleiviams reikia padėti judėti tinkama linkme
Švietimo ekspertės teigimu, vis dėlto individualūs ugdymo planai – labai gera idėja. Ją džiugina, kad mokiniui atsiranda laisvo pasirinkimo galimybės.
„Mokslus jie gali sieti su savo interesais, lūkesčiais, profesine perspektyva. Tik dera tai tinkamai įgyvendinti. Nereikia žiūrėti tik mokytojų interesų (spręsti pedagoginio krūvio klausimus, tik vadovų sumanymų įgyvendinimus ar pan.). Mokiniams reikia laisvės ir tuo pačiu atsakomybės už pasirinkimą. Manau, kad dera ieškoti daugiau jiems galimybių jiems suteikti pasirinkimą, įvairių formų ir metodų, turinio. Jei išties rūpinamasi mokiniu, o tai ne tik deklaruojama, galima jam padėti, pakonsultuoti, o ne nurodyti, ką ir kaip jis turi daryti. Ne instruktavimas ugdyme turi dominuoti, o tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo kultūrai dera tarpti“, – mano V. Targamadzė.
Jos teigimu, būtent tai padės kurti konstruktyvius ir visaverčius mokinio ir mokytojo tarpusavio santykius bei puoselėti pagarbą vienas kitam.