„11-os metų jis išvyko iš Lietuvos, todėl nelabai moka rašyti lietuviškai, o ir kalbėti šia kalba jam nelabai pavyksta, nebent žemaitiškai. Jis nelabai ką ir mokėtų paaiškinti, nes niekaip nesupranta, ko iš jo nori valstybė, su kuria jis niekada neturėjo jokių reikalų“, – DELFI sakė jaunuolio tėtis.
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės atstovai tikina, kad, jų duomenimis, aptariamas asmuo šiuo metu dar yra Lietuvos pilietis, tad išimtys nebus taikomos – planuojama vykdyti įprastinę šaukimo procedūrą.
Įgijo pilietybę ir apie tai informavo ambasadą
DELFI pašnekovo teigimu, kad atsidūrė šauktinių sąraše, sūnus sužinojo iš draugų – patikrinusi informaciją šeima suprato, kad tai nėra pokštas.
„Situacija tokia: praėjusių metų lapkričio 27 dieną jis įgijo Norvegijos karalystės pilietybę. Vadovaujantis LR Pilietybės įstatymo 26 str. 1 d., LR pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka LR pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. Šių metų sausio 12 dieną jis raštu (per du mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos) informavo LR ambasadą apie įgytą pilietybę“, – aiškino jaunuolio tėtis.
DELFI primena, kad šauktinių sąrašas buvo išplatintas š.m. sausio 10 dieną. Jame iš tiesų galima rasti aptariamo asmens vardą, pavardę, atitinka ir tėvo nurodomi gimimo metai.
Pamatęs sūnaus pavardę šauktinių sąraše jis susisiekė su Plungės komisariato atstovais dėl gresiančios administracinės ir baudžiamosios atsakomybės į šaukimą neatsiliepus, tačiau pareigūnai esą nesileido į kalbas. Aiškaus atsakymo sulaukti jiems neva nepavyko ir iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM).
„Komisariatas nieko nenori žinoti, jiems neįdomu – yra sąrašuose, reiškia, privalo vykdyti pareigą atlikti tarnybą. Skambinome į KAM – jie aiškina, kad, kol nesibaigusi pilietybės netekimo procedūra, mano sūnus laikomas turinčiu dvi pilietybes. Dviguba pilietybė – kažkas naujo“, – šmaikštavo vyras.
Taptų kone Norvegijos šnipu, bet bijo atsisakyti, nes gali netekti teisės į pilietybę
Jis tikino suprantantis, kad šauktinių sąraše sūnus atsidūrė pereinamuoju laikotarpiu, tačiau faktas, aiškino, ir tai, kad šiuo metu jaunuolis net neturi jokių lietuviškų dokumentų – juos Norvegijos pareigūnai grąžino Lietuvai. Be to, Norvegijoje jis laikomas pilnateisiu visuomenės nariu – privalo pateikti savo duomenis, deklaruoti gyvenamąją vietą, kuo užsiima.
„Juokiamės, sakome: „Būsi Norvegijos šnipas Lietuvos kariuomenėje“. Tačiau bėda, kad nepristačius reikalaujamų dokumentų ministerija grasina patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o tai būtų pagrindas nebenagrinėti pilietybės suteikimo“, – kuriozinę situaciją nupasakojo pašnekovas.
Laimė, pripažino jis, sūnus studijuoja, tad šeima planuoja tiesiog surinkti tai įrodančius dokumentus ir išversti juos į lietuvių kalbą.
„Tačiau į tokią situaciją gali patekti ir kiti ne Lietuvos piliečiai, kurie nestudijuoja. Be to, gaištamas laikas. Tenka praleisti paskaitas, kas kenkia mokslams, kad sūnus galėtų surinkti dokumentus, juos versti į lietuvių kalbą. Kol kas planuojame reikiamus dokumentus nusiųsti, bet nusprendėme, kad, jei Lietuvos institucijos dar ko reikalaus, teks kreiptis į Norvegijos institucijas, kad įsikištų“, – planus atskleidė vyras.
Bus vykdomos įprastinės procedūros
Tuo metu Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Verbavimo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Kazlauskienė DELFI sakė, kad, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos duomenimis, aptariamas asmuo šiuo metu yra Lietuvos pilietis.
„Kiekvienas Lietuvos pilietis turi konstitucines piliečio teises ir pareigas, tarp jų ir karo prievolę, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos. Dvigubos pilietybės turėjimas taip pat neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų, todėl nieko nuostabaus, kad tokie karo prievolininkai patenka į šaukiamųjų sąrašus ir privalo vykdyti šaukimo procedūras“, – nurodė ji.
Pasak G. Kazlauskienės, ši situacija nėra unikali – 2017 m. buvo aptikta apie 30 dvigubos pilietybės atvejų.
„Kadangi tokie karo prievolininkai yra Lietuvos piliečiai, privalo vykdyti LR teisės aktų nustatytas karo prievolininkų pareigas, jiems yra vykdomos įprastinės šaukimo procedūros“, – informavo Lietuvos kariuomenės atstovė.
Atsakomybė taikyta daugiau nei 5 tūkst. kartų, dėl beveik 800 atvejų kreipėsi į policiją
Pasak jos, praėjusių šaukimų metu pagal nurodymą be pateisinamos priežasties į komplektavimo skyrius neatvyko daugiau nei 7 tūkst. šauktinių.
DELFI primena, kad neatvykus į komplektavimo skyrių be pateisinamos priežasties taikoma administracinė atsakomybė (sankcija – nuo 28 iki 289 EUR bauda) už karo prievolininko pareigų nevykdymą arba baudžiamoji atsakomybė (sankcija – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų) už tarnybos vengimą, priklausomai nuo pažeidimo aplinkybių.
„Karo prievolininkams administracinę atsakomybę taiko ir pati Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, 2017 m. šaukiamiesiems atsakomybė taikyta daugiau nei 5 tūkst. kartų. Į policiją dėl karo prievolininkų paieškos kreiptasi beveik 800 kartų“, – nurodė G. Kazlauskienė.
Šiemet įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose šaukiami 3864 karo prievolininkai. Šiuo metu prašymus atlikti tarnybą išreiškė 769 asmenys.
„471 prašymus pateikė savo noru ir 298 – iš šaukiamųjų sąrašo“, – patikslino Lietuvos kariuomenės atstovė.