Už tai numatantį įstatymo projektą balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 6 parlamentarai.
„Statutu numatoma, kad Vilniaus Gedimino Technikos universitetas vykdo Vyriausybės nustatytos studijų krypties trumposios pirmos pakopos studijų programas ir teikia koleginį išsilavinimą“, – pristatydamas klausimą Seimo posėdžių salėje kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras.
Pasak jo, akademijoje bus vykdomos jūrų technologijų bei jūrų inžinerijos studijų krypčių koleginių studijų programos. Pokyčiai įsigalios jau nuo šių metų spalio 1 d.
Visgi dalis Seimo narių dėl šios iniciatyvos turėjo abejonių. „Valstietis“ Stasys Tumėnas kėlė klausimą, ar koleginis išsilavinimas atsiras ir kituose universitetuose.
„Tai yra išimtis. Šiuo atveju jūrų technologijų ir jūrų inžinerijos studijos nėra vykdomos jokioje kitoje aukštojoje mokykloje“, – atsakė J. Nugaras.
Tuo metu konservatorius Audrius Petrošius tikino prieštaraujantis šiam prijungimui.
„Šis sprendimas yra didžiulė klaida, nepaisant to, kad galvojate, kad visos inžinerinės kryptys sugužės po vienos aukštosios mokyklos skėčiu ir kažkas tai esmingai pasikeis, tai galiu pasakyti, kad tikrai nepasikeis. (...) Kokią pridėtinę vertę Vilniaus Gedimino technikos universitetas sukūrė Klaipėdos miestui, kokios naujos kryptys ar programos atsirado?“, – dėstė jis.
Šis sprendimas yra didžiulė klaida, nepaisant to, kad galvojate, kad visos inžinerinės kryptys sugužės po vienos aukštosios mokyklos skėčiu ir kažkas tai esmingai pasikeis, tai galiu pasakyti, kad tikrai nepasikeis.
Į jo klausimą atsakydamas J. Nugaras pabrėžė, kad į inžinerines studijas Klaipėdoje bus investuojama apie 4 mln. eurų.
„Pagal jūreivystės mokyklos projektą tie 4 mln. eurų bus skirti atsinaujinančios ir jūrų, vėjo energetikos specialistų ruošimui, kas tikrai yra Lietuvos prioritetas“, – sakė jis.
Po balsavimo Monikos Navickienės prašymui svarstyti klausimą skubos tvarka buvo pritarta bendru sutarimu.
Pagrindiniu komitetu paskirtas Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK).
Siekdama gerinti koleginių studijų kokybę, Vyriausybė yra patvirtinusi 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą, kuriame valstybinėms kolegijoms keliami veiklos tikslai 2029 metams.
Numatyta, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Tikimasi, kad 2029 m. ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbins pagal įgytą kvalifikaciją.
Taip pat 2029 m. valstybinėse kolegijose turėtų būti ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
Valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu, tik 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37-43 proc.
Įgyvendinant kolegijų stiprinimo planą, praeitą mėnesį jau pritarta Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos jungimuisi prie Vilniaus kolegijos. Kolegijos ruošiasi telkti infrastruktūrą, stiprinti inžinerijos ir meno kryptis regione.
