Seimas svarstys Mokslo ir studijų įstatymo pataisas

Seimas antradienį po pateikimo pritarė darbo grupės parengtoms Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma keisti Konstitucijai prieštaraujančias normas. Už projektą po pateikimo balsavo 70, prieš buvo 5, susilaikė – 21 Seimo narys.

Seimas praneša, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys pristatė darbo grupės parengtą Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą. Juo siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą, dėl kai kurių 2009 m. balandžio 30 d. Seimo priimto Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Darbo grupės parengtu projektu siūloma: patikslinti aukštųjų mokyklų tarybų sampratą ir kompetenciją ir sudarymo tvarką; patikslinti senato (akademinės tarybos) ir rektoriaus (direktoriaus) kompetenciją; tais atvejais, kai tam tikrų sričių specialistai negalės būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose, siūloma leisti pateikti užsakymą juos rengti nevalstybinėse aukštosiose mokyklose ir Lietuvoje įsteigtuose užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, jiems paskirstant valstybės finansuojamas studijų vietas ir atitinkamai skiriant tikslinį studijų finansavimą; siūloma įstatymu nustatyti Švietimo ir mokslo ministerijai išankstinio paskelbimo geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos terminą; patikslinti šio įstatymo taikymo nuostatas, laikantis pereinamumo ir tęstinumo principo.

„Darbo grupė ilgai diskutavo vieną iš pagrindinių Konstitucinio Teismo nutarimo konstatavimo, tai yra Aukštųjų mokyklų valdymo sampratą. Ir tos diskusijos rezultatas yra pasirinktas, vadinamas „binarinis dvinarinis“ aukštųjų mokyklų valdymo modelis, kai abidvi institucijos, tiek taryba, tiek senatas, akademinė taryba kyla iš bendruomenės valios ir bendruomenės yra formavimas lemiamas. Čia nelieka ministro teikimo, tarkim į aukštųjų mokyklų tarybas, savo atstovų“, – pristatydamas projektą sakė darbo grupės vadovas V. Stundys.

Siūloma, kad aukštųjų mokyklų tarybas sudarytų 9 arba 11 narių, tikslus jų skaičius būtų nustatomas konkrečios mokyklos statute, ne mažiau kaip 1 narį skirtų studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai konkrečios aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skirtų atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius.

Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrinktų, skirtų ir atšauktų atitinkamai 3 arba 4 narius nepriklausančius aukštosios mokyklos personalui ir studentams, 1 narį – studentų atstovybė savo nustatyta tvarka. Šie nariai būtų atrenkami viešo konkurso būdu. Projekte teikiamos dvi alternatyvos – minėtus asmenis atrinkti tik viešo konkurso būdu arba po konkurso jų kandidatūras skirti tik atsižvelgus į Aukštojo mokslo tarybos atliktą įvertinimą.

Už projektą po pateikimo balsavo 70, prieš buvo 5, susilaikė – 21 Seimo narys. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data – balandžio 12 d.

Seimas, 31 parlamentarui balsavus už, 22 – prieš ir 14 susilaikius, po svarstymo nepritarė Švietimo, mokslo ir kultūros siūlymui atmesti Mokslo ir studijų įstatymo 69 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma visiškai akliems neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose ar aukštesniosiose mokyklose skirti jiems mokytoją-asistentą, kuriam atlyginimas būtų mokamas iš valstybės biudžeto lėšų. Remiantis Seimo statutu, projektas perduotas svarstyti kitam – Socialinių reikalų ir darbo komitetui.