Jį trečiadienį spaudos konferencijos metu pristatė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas ir žurnalo reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.
„Jau 19 proc. ketvirtokų nori emigruoti iš Lietuvos. Dar baisesnis vaizdas, kai apklausiami aštuntokai – nori emigruoti 43 proc. Aš nežinau, kas vyksta mokyklose, šeimose, apie ką jie šnekasi?“, – klausė G. Sarafinas.
Ne ką mažiau iškalbingas ir kitas apklausos rodiklis. Pranešėjo teigimu, tai rodo, kad reformų reikia ne tik aukštojo mokslo srityje, bet ir pradinėse, pagrindinėse mokyklose, gimnazijose.
„Net trečdalis dabartinių aštuntokų savęs nebelaiko Lietuvos patriotais. Tas tarpsnis mokykloje, vaikai, dar mažai patyrę neigiamų patirčių... Jie turi turėtų mylėti tą savo kraštą, bet nemyli, nori emigruoti“, – pastebėjo jis.
Klausė, ar norėtum išvykti iš Lietuvos ir nuolat gyventi kitoje šalyje
Kaip matyti iš apklausos, aštuntokų buvo prašoma pasisakyti klausimu „Tu norėtum išvykti iš Lietuvos ir nuolat gyventi kitoje šalyje“. Į tai 29,4 proc. jų atsakė „Sutinku“, dar 13,8 proc. pasirinko atsakymą „Visiškai sutinku“.
Nesutiko su šiuo teiginiu 40,4 proc. aštuntokų, visiškai nesutiko – 16,4 proc.
Tuo metu visiškai sutiko su šiuo teiginiu 6,9 proc. apklaustų ketvirtokų, sutiko – 12,4 proc. Priešingą nuomonę išsakė 80,7 proc. šio amžiaus moksleivių. 41,8 proc. su šiuo teiginiu visiškai nesutiko, 38,9 proc. nesutiko.
Aštuntokų vertinimai nedžiugina
Savo ruožtu teiginį „Aš esu Lietuvos patriotas“ teigiamai įvertino tik 66 proc. aštuntokų. 45,7 jų nurodė, kad sutinka su juo, 20,3 proc. – kad visiškai sutinka.
Su teiginiu visiškai nesutiko 7,9 proc. aštuntokų, 26,1 proc. su tuo nesutiko.
Be to, 29,5 proc. aštuntokų nurodė, kad nepasitiki Lietuvos prezidentu ir Vyriausybe, o 8,1 proc. šiais valdymo organais nepasitiki visiškai.
Kad visiškai pasitiki Lietuvos prezidentu ir Vyriausybe, nurodė 14 proc. abiturientų, kad pasitiki – 48,4 proc.
Už emigraciją tie, kam nesiseka mokslai
Žurnale „Reitingai“ analizuojama, kad tarp vaikų, kuriems nėra svarbios pilietinės vertybės, kurie nelaiko savęs Lietuvos patriotais ir labiausiai nori emigruoti, daugumą sudaro tie, kam nesiseka mokslai, kieno pasiekimai tikrai menki, be to, jie blogai jaučiasi mokykloje.
„Vienintelis dalykas, kurio tokie vaikai mokosi tikrai stropiai, tai anglų kalba (o štai per lietuvių ar istorijos pamokas jie būna pabrėžtinai abejingi)“, – pastebi G. Sarafinas.
Nors pilietinis ir patriotinis ugdymas Lietuvos mokyklose yra privalomas, jis vyksta neregėtai chaotiškai.
„Tendencijos tikrai kelia nerimą, netgi gąsdina. Naujausio (2015 m.) tyrimo duomenys rodo, kad jau penktadalis dabartinių dešimtmečių ir vienuolikmečių nori emigruoti. Dar liūdniau yra tai, kad tarp penkiolikmečių norinčiųjų emigruoti daugiau nei dvigubai daugiau – net 43,2 proc. Beje, trečdalis dabartinių mūsų aštuntokų savęs nebelaiko Lietuvos patriotais“, – žurnale cituojamas NEC direktorės pavaduotojas Pranas Gudynas.
Reiškinį vadina demografine katastrofa
DELFI primena, kad gegužės pradžioje buvo pristatytas ir Žmogaus studijų centro atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunimo nuo 15 iki 19 metų emigruotų į išsivysčiusią Vakarų šalį, jei ten jiems būtų pasiūlytas specialybę atitinkantis darbas.
Tokią išvadą Seime vykusiame Migracijos ir Priklausomybių prevencijos komisijų posėdyje pristatė minėto centro prezidentas Gintaras Chomentauskas, kalbėjęs apie „Lietuvos emocinės būsenos tyrimą“.
Jis pasakojo, kad respondentams buvo užduotas konkrečiai toks klausimas: „Jei galėčiau išvykti ir gauti darbą pagal specialybę, tai emigruočiau į išsivysčiusią Vakarų šalį (Europa, JAV)“. Tuo esą siekta apčiuopti emigracijos tendencijas.
„Vaizdelis Lietuvoje: daugiau nei 50 proc. sako, kad tokiomis sąlygomis – tikrai taip. Atrodytų, dar pusė bėdos, pusė Lietuvos, bet, kai pažiūrėjome į amžiaus grupes, čia jau kvepia, nežinau, demografine katastrofa. Kitaip tariant, šiuo metu daugiau nei 90 proc. jaunuolių (15–19 metų žmonės – DELFI) sako: „Aš emigruosiu.“
Kai pašnekiname kokybiškai, atrodo, kad Lietuvoje gyventi „nėra lygis“, „yra kaimas“, „čia niekas nevyksta“ ir „niekas niekuomet nevyks“, „kaip iš viso žmonės gyvena, nežinau“. Dėl to „kažkur varysiu“ ir „kažką susikursiu“. Kitaip tariant, matome aiškų fenomeną, kurio didelę dalį kaltės tenka prisiimti ir man pačiam, ir, matyt, Jums, kad „nepardavėme“, neįtikinome jaunų žmonių, kad Lietuva yra normalus ir civilizuotas, geras kraštas su milžiniškomis galimybėmis“, – kalbėjo G. Chomentauskas.
Nori išvažiuoti dar neturėję darbinės patirties
G. Chomentausko teigimu, tai, kad emigruoti taip veržiasi jaunimas, tik vienas įrodymų, kad emigracija nėra susijusi vien su pinigais.
„Jie dar net darbo jokio neparagavo, didelė dalis negavo jokio atlyginimo“, – pastebėjo pranešėjas.
Anot jo, jaunimo pasididžiavimas Lietuva labai priklauso nuo įvykių šalyje. Pavyzdžiui, reikšmingas kritimas matyti 2010 m., 2014 m. užfiksuotas pagerėjimas, o vėliau kreivė vėl leidžiasi žemyn.
Todėl, G. Chomentausko teigimu, tikslinga teigti, kad didžiausia mūsų, lietuvių, bėda – trūksta laimės, pasitenkinimo gyvenimu, pajautimo, kad esame reikalingi ir priklausome šiai šaliai, o ne pinigų.
Viską esame linkę vertinti blogai
G. Chomentauskas baksnojo pirštu, kad Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti nesukurtas nė vienas filmas, esą purvu apipilti visi asmenys, kuriuos galima vadinti Lietuvos herojais.
„Mes linkę vertinti, kad ir kas įvyktų Lietuvoje, blogai, pokyčius – kaip neatitinkančius mūsų poreikius, konstatuojame bejėgiškumą, kad nieko negalime padaryti“, – bambėjimo faktorių pabrėžė Žmogaus studijų centro prezidentas.
„2008 m. apklausoje buvo toks klausimas: „Kaip Jūs vertinate ekonominius pokyčius per pastaruosius 3 metus?“ Iki 2008 m., gal prisimenate, mes augome 4–7 procentais, stiprus augimas BVP. Koks vertinimas? Neigiamas. Mes vis tiek matome tik neigiamus dalykus“, – pastebėjo G. Chomentauskas.
Jo teigimu, esą prie to prisideda ir visuomenės informavimo priemonės, neva skleisdamos pernelyg daug neigiamos informacijos.
„2016 m. pristatydamas tyrimą sakiau, kad yra gerų naujienų, nes uodegėlės atrodė pasvyravusios, bet dabar sakau: „Nežinau“. Atrodo, į tą pačią balą vėl brendame. <...> Mes sąmoningai tarsi nekuriame dalykų, apie kuriuos 90, 80 ar 70 proc. visuomenės pasakytų: „Štai čia lygis“, „Tai įdomu“. Neieškome vienijančių dalykų“, – kaip reikėtų spręsti problemą, patarė G. Chomentauskas.