Pasak specialistų, pridėjus studijuojančiųjų nubyrėjimą nuo 30 iki 50 proc. studijų metais bendrai gauname, kad nuo šiol parengiama tik kiek daugiau nei po 1000-į absolventų kasmet, nors jų poreikis kasdien drastiškai didėja, rašoma pranešime spaudai.
Reikia tūkstančių specialistų, bet norinčiųjų vis mažiau
Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidento bei Kauno technikos kolegijos (KTK) direktoriaus Nerijaus Varno nuomone, kasmet vis prastėjantis moksleivių pasirengimas studijoms ir smunkantis jų mokymosi lygis bei pasirengimo skirtumai regionuose ir didmiesčiuose stipriausiai atsiliepia inžinerinių ir technologinių krypčių studijoms aukštosiose mokyklose. Pašnekovas įsitikinęs, kad netrukus tai ženkliai pajus ir verslas bei visa šalis.
„Statistika kalba pati už save. Per paskutinius 5 metus į inžinerinės krypties studijas priimtų pirmakursių studentų skaičius smuko beveik tris kartus.
Dar vienas labai svarbus aspektas, kad minėtose studijose yra nemažas studentų nubyrėjimas, kuris gali svyruoti tarp 30-50 proc. priklausomai nuo studijų programos. Tad suskaičiuoti labai paprasta – dar po trejų metų inžinerinių studijų absolventų bus kritiškai mažai, o juk kalbame, kad tai visos šalies prioritetinė sritis, kuri šiuo metu išgyvena pakilimą ir auga Pramonės 4.0 kontekste. Būtent dabar vyksta lūžis, kai jaunieji specialistai turi įgyti reikiamų skaitmenizuotų žinių.
Ateinantys į regioną nauji investuotojai pirmiausia klausia, ar yra kas parengs jiems reikalingus darbuotojus, ar jie bus paruošti kokybiškai ir kiek jų gali būti, kad įmonės galėtų planuoti savo gamybą ir pajėgumus. Skaičiuojama, kad pasauliniu mastu artimiausiu metu, tarkim, vien aviacijos krypčiai reikės daugiau nei 118 000 specialistų, elektronikos – daugiau nei 33 000 ir t.t. Šie skaičiai nuolatos auga, o Lietuvoje tokias studijas besirenkančiųjų skaičius sparčiai mažėja“, – sako jis.
N. Varno teigimu, dėl prasto moksleivių pasirengimo studijoms daugėja ir nepelningų studijų programų.
„Dėl prasto pasirengimo mokykloje ir nepakankamų reikalavimų brandos atestatams, situacija vis blogėja. Sudėtingiausia yra toms studijų programoms, kuriose reikia studijuoti tiksliųjų mokslų dalykus ir įdėti daugiau pastangų, norint pasiekti gerų rezultatų. Esant tokiai situacijai jaunuoliai, deja, ieško ir renkasi lengvesnį kelią. Tokia situacija veda prie to, kad šiemet aukštosiose mokyklose išaugo nerentabilių studijų programų skaičius. Ir didžiausios netektys yra inžinerijos bei technologijų krypčių studijose, ypač šalies regioninėse kolegijose.
Buvo kalbų, kad tokius pasirinkimus lemia per mažas viešinimas ar maži inžinierių atlyginimai, bet sunku sutikti su tokiomis mintimis. Juk jokios specialios reklamos kampanijos šalyje nevyko, tačiau apie 22 proc. išaugo socialinių mokslų pasirinkimas.
Kalbant apie darbo užmokestį, galime nagrinėti konkrečius atvejus – statybos darbų vadovas, kuris vadovauja ypatingų statinių statybai ir turi atestatą, uždirbs apie 1500-2000 eurų atskaičius mokesčius. Kitas pavyzdys – aviacijos inžinieriai. Tik baigę studijas absolventai gali tikėtis nuo 800 eurų atlygio „į rankas“, o daugiau nei 1500-2000 eurų jau turėdami licencijas ir tai ne pabaiga, jei pasirenki tarptautinę karjerą“, – tikina kolegijos direktorius.
Dauguma specialistų – vyresnio amžiaus
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidento bei UAB „Arginta Engineering“ direktoriaus Tomo Jaskelevičiaus nuomone, kol kas rinka nepatiria didelio specialistų deficito dėl paruošiamų studentų trūkumo, tačiau ryškėja problema, kad didelė dalis besimokančių pasirenka kitą karjeros kelią.
„Mūsų įmonėje kol kas specialistų pakanka. Tačiau žvelgiant bendrai, susirūpinimą kelia tai, kad didelė dalis studentų, kurie baigia inžinerines studijas, pasirenka kitą karjeros kryptį ir nedirba inžinerinio darbo. Šios problemos dar nėra Vilniuje ir Kaune, tačiau ji ypač ryškėja regionuose.
Viena sudedamųjų šios problemos dalių – senstanti inžinierių karta. Regionuose vidutinis inžinierių amžiaus vidurkis stipriai viršija 40 metų, o kai kur ir 50 metų. Tai reiškia, kad po tam tikro metų skaičiaus šių specialistų nebeliks, o technologijų poreikis bus dar didesnis nei šiandien. Inžinieriai turės programuoti įrengimus, dirbti su naujais technologiniais sprendimais. Taip pat daugėja ir užsienio bei vietos investuotojų šalyje, kurie yra technologiškai labai pažangūs, tad poreikis auga jau dabar.
Taip pat šiandien vyresni specialistai, dirbantys regionuose, dažnai neuždirba tiek, kiek turėtų. Didelė jų dalis dirba iš įpročio. Šioje situacijoje pralaimi jaunas specialistas, kuris turi sukaupęs mažiau patirties, o uždirbti nori daugiau. Regione ir mieste atlyginimai gali skirtis iki dviejų kartų. Regione patyręs specialistas su 20-ies metų patirtimi gali uždirbti apie 700 eurų, o mieste 2-4 metų patirtį turintis inžinierius uždirbs 1000–1500 eurų. Neabejotinai regionuose įsikūrusios įmonės, kurios šiuo metu vadovaujasi šiuo verslo modeliu, mano nuomone, per artimiausius 10 metų turės tikrai didelių iššūkių su žmogiškaisiais resursais“, – sako T. Jaskelevičius.
Pašnekovo nuomone, būsimo specialistų trūkumo nepadengs ir gausiai profesines mokyklas besirenkantys jauni žmonės, rašoma pranešime spaudai.
„Profesines mokyklas baigę žmonės neturi inžinerinių kompetencijų. Jiems būtų labai sudėtinga tapti inžinieriumi, konstruktoriumi, programuotoju ar projektuotoju, nes neturi reikalingų teorinių ir praktinių žinių, platesnio mąstymo ir suvokimo. Pačiam to išmokti yra labai sudėtinga. Aš sakyčiau net taip, kad pačiam tapti inžinieriumi yra neįmanoma.
Žinoma, šie specialistai ras sau kitą vietą. Jau šiandien staklių operatoriai privalo turėti profesinį išsilavinimą ir atitinkamų žinių. Netrukus dirbti gamyboje be išsilavinimo bus neįmanoma, nes visur reikia skaitmenizacijos pagrindų“, – mano T. Jaskelevičius.