LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitete pristatė stojimų į profesines ir aukštąsias mokyklas duomenis, tarp jų ir, kaip keitėsi studijų krypčių populiarumas.
„Kai kurios kryptys, pavyzdžiui, gamtos mokslai gana stabiliai atrodo. Inžinerijos augimas, prasidėjęs nuo 2022 metų, išlieka. Gaila, bet informatikos paklausa šiais metais sumažėjo tiek universitetų, tiek kolegijų sektoriuose, nors šių specialistų poreikis yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse“, – kalbėjo P. Žiliukas.
Pasak profesoriaus, kitur skaičiai stabilesni.
„Labiau pradėjo silpti humanitariniai mokslai. Socialiniai mokslai išlieka pakankamai ryškūs, verslas ir administravimas neberodo augimo. O kitur gal didelių pokyčių nėra“, – teigė P. Žiliukas.
Kolegijų sektoriuje, pasak LAMA BPO prezidento, akivaizdžiai sumažėjo trauka į verslą ir administravimą.
„Čia pokyčiai yra, ir per vienerius metus jie yra nemaži. Inžinerija daugiau mažiau išlieka tame pačiame lygyje. Informacinių technologijų paklausa, deja, irgi yra mažėjanti“, – sakė P. Žiliukas.
Svarbiausias klausimas jaunam žmogui
„Luminor“ banko Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad svarbiausias klausimas jaunam žmogui šiame besikeičiančiame pasaulyje: kas jiems labiausiai teikia džiaugsmo?
„Kai tas pasitenkinimas yra, tada dažnu atveju ateina ir rezultatai. Nepriklausomai nuo to, kurioje specialybėje dirbi, jeigu dirbsi gerai, jeigu būsi kūrybingas, inovatyvus, draugiškas, ir humoro jausmas čia yra svarbus, bendravimo įgūdžiai, gali turėti tiek turiningą darbą, tiek ir finansine prasme gali nemažai uždirbti“, – teigė Ž. Mauricas.
Pasak jo, svarbu tik atkreipti dėmesį į sparčią dirbtinio intelekto plėtrą, ir vengti specialybių, kurias jis gali lengvai nukonkuruoti.
„Norėtųsi, kad žmonės labiau rinktųsi tas specialybes, kurios yra platesnio akiračio arba gilesnio suvokimo. Tarkime inžinerija yra naudinga“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
IT daug kam sunkiai įkandama
IT pasirinkimų sumažėjimą ekonomistas sieja su tuo, kad ši sritis nemažai daliai gyventojų yra pakankamai sudėtinga.
„Bet apskritai studijos nėra kelio pabaiga, tai yra tik vienas iš kelių. Tai nebūtinai reiškia, kad, pabaigus vieną ar kitą studijų kryptį, būtinai įsidarbinsi pagal tą baigimą. Skatinčiau jaunus žmones būti kūrybingus, bandyti, daryti savo verslus, kol yra jauni, kurti, burtis, ieškoti galimybių. Tai taps vis svarbiau pasaulyje. Anksčiau būdavo, tarkime, labai populiari buhalterija. Dabar didžiulė dalis tų darbų padaromi pasitelkiant technologijas“, – sakė Ž. Mauricas.
Ekonomistas vis kartojo, kad besikeičiančiame pasaulyje pagrindinis kriterijus turėtų būti, kad žmogus būtų laimingas.
„Yra daug istorijų, žinau jų asmeniškai, kai žmonės pasirenka kažkokias specialybes dėl visuomenės, tėvų spaudimo. Jos ten kažkokiu būdu susiskirsto į prestižines, neprestižines. Ir jeigu ta specialybė nepatinka, tai ir IT baigęs žmogus, jei jam nepatinka ta sritis, tai jis bus blogas IT specialistas, labai tikėtina, kad dar ir nelaimingas pilietis, ir kažkur kitur neišnaudos savo potencialo.
Sovietmečiu būdavo prestižas stoti į mediciną, kiek dabar ten nelaimingų žmonių? Arb, tarkime, teisė, ekonomika, verslo vadyba buvo prestižinės, po to išlindo IT. Mados ateina ir praeina, niekas nežino, kas bus ateityje. Svarbiausia rinktis tokį darbą, kuris tam žmogui prie širdies“, – dėstė Ž. Mauricas.
Ekonomistas pasidžiaugė, kad kyla regionai, atsiranda daugiau galimybių.
„Nebūtina visiems grūstis į pagrindinius miestus, nebūtinai reikia dirbti prestižinėse įmonėse arba prestižiniuose sektoriuose, nes po dešimties metų viskas gali apsiversti aukštyn kojomis“, – teigė Ž. Mauricas.
Universitetų populiarumas išlieka
LAMA BPO duomenimis, stojančiųjų į universitetus augimas išlieka, į kolegijas – dėl mokamų vietų stojančiųjų sumažėjo.
Kalbant apie universitetų populiarumą, didelių pokyčių nefiksuojama.
„Šiemet šiek tiek sumažėjo priimtų į Kauno technologijos universitetą (KTU). Tačiau čia visą laiką trys universitetai Vytauto Didžiojo, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos pasižymi artimais skaičiais. Šiemet geriau sekėsi VGTU“, – pastebėjo P. Žiliukas.
Tuo metu kolegijose, pasak LABA BPO prezidento, skirtumų yra nemažų.
„Privačių mokyklų sėkmė šiais metais buvo gerokai mažesnė . Ir joms svarbu einamųjų metų abiturientai. Šitoje vietoje mokyklos turės persvarstyti savo strategijas, prisitaikyti prie pokyčių“, – teigė P. Žiliukas.
