Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) prieš maždaug mėnesį pristatė išsamius tyrimus apie studijų būklę Lietuvoje. Ji – itin prasta.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. studentų sumažės 27 proc. lyginant su 2014 m. Tačiau studijų programų ne tik nemažėja, o net daugėja. Žinant tai nenuostabu, kad į vis didesnę dalį studijų programų priimama iki 10 studentų.
Matyti, kad ypač didelis atotrūkis tarp studijų programų pasiūlos ir paklausos yra socialinių mokslų srityje. Nepaisant to ir visų kalbų, kaip Lietuvai trūksta technologinių, fizinių ir biomedicinos mokslų atstovų, krimsti socialinius mokslus vis dar renkasi didžioji dalis jaunuolių (40 proc.).
Be to, net 44 proc. darbdavių mano, kad aukštųjų mokyklų absolventai nėra tinkamai parengti. Nuolat skundžiamasi ir tuo, kaip trūksta kokybiškai parengtų darbuotojų.
Ką daryti, kad Lietuva turėtų tinkamai parengtų specialistų, nors studentų skaičius mažėja? Siūloma formuoti valstybės užsakymus – gabiausiems moksleiviams apmokėti studijas Lietuvoje ar užsienyje, o už tai prašyti jų grįžti ir atidirbti Lietuvos labui.
Siūlo studentus siųsti į užsienį
Paskutinį kartą ši idėja nuskambėjo VU TSPMI organizuotoje paskaitoje „Ateities formulė: kokių protų reikia klestinčiai valstybei?“. „Soundest“ direktorius Rytis Laurinavičius pasiūlė, kad galėtume siųsti studentus mokytis į užsienį suteikiant jiems paskolą.
„Lietuvai reikia geriausių specialistų. Jei Lietuva būtų verslo įmonė ir mes pasižiūrėtume, kokius specialistus gaminame, suprastume, kad yra sričių, kuriose mes ruošiame prastą produktą – perteklinį, kuris yra dedamas į sandėlį, prastos kokybės, kuris yra visiškai nuostolingas. Jei galvotume apie valstybės poreikius ir patį žmogų, ką jis veiks baigęs vieną ar kitą specialybę, turėtume priimti rimtus sprendimus. Ką turiu galvoje? Yra sričių, kur studentai turėtų finansuoti gabių studentų studijas užsienyje“, – siūlė jis.
Verslininko teigimu, sistema galėtų veikti taip, kad jei jie grįžtų į Lietuvą ir čia po studijų dirbtų 5-10 metų, atiduoti jos nereikėtų, tačiau jei nuspręstų likti užsienyje ar dirbti kitoje pasaulio šalyje, paskolą turėtų grąžinti su palūkanomis.
Vienur prigijo, kitur kilo pasipiktinimo banga
Ši idėja nėra nauja. Panaši sistema jau kuris laikas veikia Klaipėdos policijos mokykloje. Besimokantys joje už studijas nemoka, gauna gyvenamąją vietą, stipendiją, uniformas, tačiau baigęs mokyklą studentas įsipareigoja penkerius metus išdirbti šioje tarnyboje.
Su studentu yra pasirašoma trišalė – Policijos departamento, LPM bei kursanto – sutartis. Pašalinti neigiamais motyvais ar metę studijas savo noru turi atlyginti už mokslus.
Tačiau prieš porą metų panašią realizuoti medicinos srityje siūlęs Vytenis Adriukaitis buvo sumaišytas su žemėmis. Pasiūlymas medikus vežti dirbti į rajonus buvo priimtas kaip lažas.
Atidirbti įsipareigoja 3 metus
Iš tiesų kiek panaši sistema Lietuvoje jau veikia. Laisvai pasirenkama įsipareigojimo atidirbti gavus valstybės finansavimą studijoms forma egzistuoja kaip tikslinės studijų vietos.
Šalia valstybės finansuojamų studijų nuo 2011 m. taikomas tikslinis studijų finansavimo modelis tarp stojančiųjų mažiau populiarioms valstybei reikalingoms specialybėms. Tikslinę studijų vietą gavęs studentas pasirašo sutartį su darbdaviu ir aukštąja mokykla, pagal kurią baigęs studijas įsipareigoja 3 metus atidirbti, o darbdavys – suteikti darbo vietą.
Tiesa, pasak švietimo ir mokslo viceministro Rolando Zuozos, toks finansavimo modelis turi ir pliusų, ir minusų.
„Viena vertus, absolventui garantuojama darbo vieta. Kita vertus, treji metai, o dar ir ketveri studijų metai iki pradedant dirbti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje jaunam žmogui ir darbdaviui yra nemažas laiko tarpas, per kurį situacija gali labai pasikeisti“, – samprotavo jis.
R. Zuoza pastebėjo, kad tikslinio studijų finansavimo studijų vietos aktualiausios studentams, neįstojusiems į valstybės finansuojamas studijų vietas ir pasirinkusiems mokamas studijas.
Būsimus darbuotojus pritraukia ir kitaip
Viceministro teigimu, būdų pasiruošti sau būsimą darbuotoją verslas turi ne vieną. Studijų kainos apmokėjimas įstojusiems į mokamas studijas – tik vienas iš jų.
Tarp kitų būsimų darbuotojų pritraukimo būdų – geriausių absolventų motyvavimas geru atlyginimu ir karjeros galimybėmis, stipendijos, tai gali būti ir lengvatos būstui.
„Galimybę pasiruošti sau būsimą darbuotoją bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis darbdaviams suteikia tikslinis studijų finansavimas, privatūs darbdaviai tokiu atveju apmoka 20 proc. studijų kainos, likusią dalį dengia valstybė“, – kaip veikia ši sistema, aiškino jis.
Anot R. Zuozos, šiuo metu verslas itin deklaruoja IT specialistų poreikį. Atsižvelgiant į tai planuojama didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių.
Aukštojo mokslo sistemos nereikėtų orientuoti vien į darbo rinkos poreikius
Savo ruožtu Lietuvos studentų sąjungos pirmininkas Paulius Baltokas sakė palaikantis sistemą, kai studijas jaunuoliams apmoka verslininkai, tačiau griežtai pasisakantys prieš valstybės užsakymą.
„Verslas investuoja į savo darbuotoją, šis sutinka dirbti atitinkamą laikotarpį versle. Manome, kad tai yra racionalus ir abipusis darbuotojo ir darbdavio susitarimas. Ši sistema veiksminga, kai žmogus savo noru jau yra priėmęs sprendimą dirbti vienoje ar kitoje darbovietėje. Tačiau tokiuose santykiuose įkalinti abiturientus, kurių dauguma dar tik renkasi būsimą gyvenimo kryptį ir retas susimąsto apie konkretų darbdavį, nėra teisinga“, – atkreipė dėmesį P. Baltokas.
Jo teigimu, nereikėtų iškreipti visos aukštojo mokslo sistemos orientuojant ją vien į darbo rinkos poreikius.
Siūlo keisti požiūrį į studentus
„Europos Sąjungos darbo rinkoje esame jau seniai, šioje bendrijoje atidirbimas prievarta priskirtoje vietoje yra nepateisinamas jokia forma. Manome, kad toks siūlymas iš principo prasilenkia su žmogaus laisvių principais, taip pat su LR Konstitucijoje įtvirtinta laisve pačiam pasirinkti darbo vietą ir už darbą gauti teisingą apmokėjimą. Valstybė turėtų suprasti aukštąjį mokslą kaip visuomenės gėrį, o ne traktuoti jį kaip vieną iš laisvosios rinkos mechanizmų, paklūstantį paklausos ir pasiūlos dėsniams“, – įsitikinęs jis.
Pasak P. Baltoko, universitetai nėra mechanizmas užpildyti prastai apmokamas ir nepatrauklias darbo vietas: „Nuo pat jų įkūrimo buvo institucija formuojanti išsilavinusį, moralų, kūrybišką, laisvą visuomenės narį“, todėl jam baisu klausytis kalbų, kai studentai vadinami aukštosios mokyklos pasiūla darbo rinkai.
„Valstybės požiūris į studentus turėtų keistis. Suprantame, kad specialistų pasiskirstymas Lietuvoje nėra tolygus, tačiau valstybė turėtų kurti motyvacines priemones, siūlyti socialines garantijas ir ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje paklausų atlyginimą ir taip pritraukti jaunus specialistus, kurie įgijo aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje ar užsienyje, į trūkstamas sritis. Iš esmės svarbu, kad studentas už apmokėtas studijas gautų kokybišką išsilavinimą, o vėliau kurtų pridėtinę vertę Lietuvos valstybei“, – mano jis.
Svarbūs du aspektai
Tuo metu švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza pastebi, kad kalbant apie visuotinį privalomą įpareigojimą atidirbti už valstybės finansavimą studijoms, svarbūs yra du aspektai.
„Pagal Konstituciją, gerai besimokantiems Lietuvos studentams valstybė garantuoja nemokamą aukštąjį mokslą be jokių papildomų sąlygų. Reikalavimas privalomai atidirbti būtų sunkiai suderinamas ir su laisvo asmenų judėjimo principu“, – juos įvardijo jis.
Be to, viceministas atkreipė dėmesį, kad tikslesnis specialistų poreikio planavimas ir studijų finansavimas valstybės užsakymo principu, nurodytas Mokslo ir studijų įstatyme, šiuo metu yra svarstomas Seime. Jei ši nuostata būtų priimta, pastebėjo R. Zuoza, poreikio atskiram tiksliniam studijų finansavimui nebeliktų.
Teisinė sistema to nenumato
Paklaustas apie tai, ar galima būtų svarstyti ir apie lietuvių studentų studijų užsienyje finansavimą, R. Zuoza patikino, kad šiuo metu egzistuojanti teisinė bazė tokios galimybės nenumato.
„Valstybė finansuoja Lietuvos jaunuolių studijas Lietuvos aukštojo mokslo institucijose. Lietuvoje turime visą reikalingą aukštojo mokslo infrastruktūrą. Finansuodami Lietuvos studentų studijas užsienyje finansuotume ne Lietuvos, o užsienio universitetus ar kolegijas.
Valstybė remia ir skatina studijų tarptautiškumą per mainų programas. Lietuvos studentai gali pasisemti patirties studijuodami pusmetį ar metus pasirinktame užsienio universitete ar kolegijoje ir parsivežti įgytą patirtį į Lietuvą“, – sakė jis.
Paklaustas, kaip mano, kokius specialistus Lietuvai galbūt apsimokėtų ruošti užsienyje, R. Zuoza sakė, kad galbūt šiuo atveju galėtume kalbėti apie nišines, labai specifines, siauras specialybes, tačiau pridūrė, kad tokie atvejai būtų išimtys, o ne taisyklės.
„Lietuvoje turime visų studijų sričių akredituotų studijų programų tinklą“, – patikino jis.
Grėstų ekonominis krachas
Be to, pasak R. Zuozos įdarbinti visus tuos, kurių studijos buvo finansuotos, būtų įmanoma tik planinės ekonomikos atveju.
„Tokį modelį mums gali priminti mūsų pačių nesena istorija. Tarybiniais laikais absolventai jokio pasirinkimo neturėjo – privalėjo vykti dirbti pagal paskyrimą. Vakarų šalyse, tarp kurių esame ir į kurias lygiuojamės, planinės ekonomikos modelis ir darbo vietos, į kurias paskiria valstybė, neegzistuoja.
Planine ekonomika garsėjo Sovietų Sąjunga. Vyresnieji dar puikiai atsimena, kaip tai atrodė gyvenime – tuščios parduotuvės ir eilės prie prekystalių, o galiausiai – ekonominis krachas. Rinkos ekonomikos sąlygomis priverstinis visuotinis įdarbinimas skamba mažų mažiausiai keistai“, – įsitikinęs jis.