„Ten teisės aktai reglamentuoja, kad studentas per savaitę gali dirbti iki 20 valandų. Tai ne mūsų išmislas. Ir studentai tą žino, kurie nuvažiuoja ilgesniam laikui pabūti“, - sakė A.Daniūnas.
Anot prorektoriaus, dėl darbo laiko trukmės galima diskutuoti, tačiau svarstant, kaip pakelti studijų kokybę, būtina stiprinti ir studentų atsakomybę mokytis.
„Kol rinkoje dar taip netrūko darbo jėgos, problema nebuvo tokia aktuali, tačiau dabar jau pažeista pusiausvyra. Vis daugiau jaunuolių tik semestro pabaigoje ateina pasiimti savarankiško darbo užduočių, prasideda nusirašinėjimai, darbų pirkimai, pykčiai su dėstytojais, nes nebėra laiko pasirengti egzaminams“, - komentavo A.Daniūnas.
Profesorius pabrėžė neturintis omenyje tų, kurie nedirba ir nesimoko. „Kalbu apie normalius vaikius ir merginas, kurie stengiasi, siekia, tačiau neturi laiko mokytis, nes daug dirba ir taip patys sau paspendžia pinkles“, - pridūrė prorektorius.
Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje siūlymas riboti studentų darbo laiką dar nesvarstytas, tačiau jį aptarė dauguma studijų prorektorių.
„Balandžio viduryje dar kartą apie tai kalbėsime ir jei šiam siūlymui pritars Rektorių konferencija, bus siekiama teisinių aktų patobulinimo“, - sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų prorektorius.
Ką apie tai mano studentai?
DELFI pasidomėjo, kaip siūlymą trumpinti studentų darbo laiką vertina dirbantys studentai.
Vilniaus universiteto trečiakursė Sandra 4 žvaigždučių viešbučio restorano administratorės darbe praleidžia 24 valandas per savaitę. Tai tik kiek daugiau, nei siūloma, tačiau mergina teigė nepritarianti darbo laiko ribojimui.
„Aš dirbu puse etato, nes dar noriu ir mokytis, tačiau ką daryti tiems, kurie neturi iš ko gyventi. Juk paprastai studentams mokama 5 litus už valandą. Patys paskaičiuokit, kiek liktų dvigubai sutrumpinus darbo laiką ir atskaičius mokesčius“, - komentavo socialinius mokslus studijuojanti mergina.
Pirmosios DELFI pašnekovės bendraamžė Ligita Vilniaus studijuoja istoriją ir puse etato dirba vaikų lopšelio-darželio sekretore.
„Manau, riboti studentų darbo laiką - logiškas siūlymas, nes dirbti ir mokytis yra tikrai sudėtinga, o jei dar visu etatu, labai kenčia studijos“, - sakė ji.
Magistrantūrą baigiantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentas Martynas kategoriškos nuomonės šiuo klausimu neišsakė.
„Yra ir teigiamų, ir neigiamų šio siūlymo pusių. Teigiama, kad dirbant kenčia studijų kokybė, tačiau, pavyzdžiui, magistrantūroje paskaitų nedaug, kartais net visai nebūna, tad jiems toks sprendimas būtų tragedija“, - sakė DELFI pašnekovas.
Martyno nuomone, pirmojoje studijų pakopoje visą dieną dirba tik tie studentai, kuriems labai reikia arba „sugeba kažkaip susitvarkyti su mokslais“.
„Tačiau jei bus ribojamas darbo laikas, studentams sumažės galimybės užsidirbti. Darbdaviai pirmoje vietoje bus linkę priimti galinčius dirbti visu etatu, o ne studentus, kuriems bus leista dirbti tik iki 20 val. per savaitę“, - svarstė banke pagalbos vartotojams administratoriumi dirbantis studentas.
Vilniaus universiteto žurnalistikos institute studijuojantis trečiakursis Mindaugas dirbti pradėjo antrame kurse, nes „darbas pagal studijuojamą dalyką teikė malonumą“.
„Be to manau, kad mokslas be praktikos duoda mažai vaisių. Tai patvirtino ir keletas karjerą padariusių jaunų dėstytojų, anksti pradėjusių dirbti. Tačiau manau, kad jei tik įmanoma, reikia dirbti pagal studijuojamą specialybę. Baigęs studijas toks studentas bus daug pranašesnis už kurso kolegas“, - įsitikinęs visu etatu dirbantis jaunuolis.
DELFI pašnekovas teigė netikintis, kad Lietuvoje būtų ryžtasi apriboti studentų darbo laiką.
„Tam pasipriešintų studentiškos organizacijos. Įvertinus studentų socialinę padėtį ir girdint kalbas, kad ateityje stipendijas galbūt gaus 10 proc. studentų, pasiūlymas riboti darbo laiką studentams kelia šypsnį. Pusbadžiu gyvenantys studentai tikrai neskubės į auditorijas - dauguma jų dirbti pradeda ne iš gero gyvenimo“, - konstatavo DELFI pašnekovas.