Nacionalinis egzaminų centras (NEC) yra pranešęs, kad šiais metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 37 tūkst. 279 kandidatai, tai yra 1283 jaunuoliais mažiau negu praėjusiaisiais metais.
Gerokai padaugėjo norinčių laikyti anglų kalbos egzaminą
Vienas kandidatas vidutiniškai pasirinko laikyti apie 3,42 egzamino.
DELFI primena, kad norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti 2 brandos egzaminus. Tad galima daryti prielaidą, kad daugelis jaunuolių planuoja stoti į aukštąsias mokyklas.
Vienas egzaminas abiturientams yra privalomas – lietuvių kalbos ir literatūros. Šio egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – renkasi mokinys. Privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 21 tūkst. 95 kandidatai – tai 1 proc. mažiau negu praėjusiais metais.
Tačiau šiemet žvelgiant į egzaminų laikymo statistiką įdomiausia tai, kad gerokai padaugėjo norinčiųjų laikyti užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą. Ji rinkosi 21 tūkst. 892 jaunuoliai, pernai tokių buvo 17 tūkst. 849.
Tiesa, svarbu paminėti, kad šiemet ir norintiems nemokamai studijuoti
Lietuvos aukštosiose mokyklose privaloma mokėti užsienio – anglų,
prancūzų ar vokiečių – kalbą B1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų
matmenis.
Kitus du populiariausius valstybinius brandos egzaminus – matematikos ir istorijos – rinkosi mažiau jaunuolių negu pernai. Matematikos brandos egzaminą nori laikyti 15 tūkst. 290 kandidatų (pernai – 16 tūkst. 538), istorijos – 13 tūkst. 6 kandidatai (pernai – 15 tūkst. 268).
Abiturientai susidomi geografija
NEC direktorė Saulė Vingelienė pastebėjo, kad nors pastaruoju metu daug kalbama apie tiksliųjų mokslų krypties studijas, abiturientai raginami jas rinktis, nepanašu, kad šios kalbos juos veikia.
„Duomenys rodo, kad tik galimybę laikyti biologijos brandos egzaminą rinkosi šiek tiek didesnis procentas mokinių nei 2014 m. Kitus gamtos ir tiksliųjų mokslų egzaminus pasirinkusių mokinių procentas sumažėjo. Matematikos VBE pasirinko 2,39 procento kandidatų mažiau nei 2014 m.“, – pastebėjo ji.
Chemijos (3131), fizikos (3293) ir informacinių technologijų (2874) egzaminų pasirinkimų skaičius liko labai panašus kaip ir praėjusiaisiais metais.
Truputį padaugėjo prancūzų (54) ir vokiečių (199) valstybinių brandos egzaminų pasirinkimų.
Įdomu ir tai, kad trečius metus daugėja pasirinkusiųjų laikyti geografijos valstybinį brandos egzaminą – šiemet jų yra 6179.
Iš mokyklinių brandos egzaminų populiariausias, kaip ir ankstesniaisiais metais, technologijų brandos egzaminas (9317 kandidatų).
Specialistai yra sakę, kad šie egzaminai yra vieni lengviausių.
Paskatino emigracija?
Šie duomenys rodo, kad abiturientai visiškai nelinkę kreipti dėmesio į raginimus rinktis tiksliuosius mokslus, o galbūt net dar daugiau jų svarsto apie emigraciją. Anglų kalbos egzamino rezultato reikalauja dažna užsienio aukštoji mokykla.
Pasak Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacijos prezidentės Eglės Petronienės, gali būti, kad būtent ši stojimo naujovė – atnaujinti minimalūs reikalavimai – galėjo padaryti įtaką anglų kalbos egzamino populiarumo šuoliui.
Tiesa, tokiu atveju turėjo padaugėti besirenkančių istorijos ar matematikos egzaminą – jie yra vieni svarbiausių stojant į mūsų šalies aukštąsias mokyklas.
Mato 2 priežastis
„Anglų kalbos egzaminas buvo visuomet populiarus, o dabar, kai dar yra toks reikalavimas, aišku, visi jį renkasi, nes daugiausia moksleivių mokosi būtent anglų kalbos. Aukštosios mokyklos skiria daug dėmesio tarptautiškumui, tad tokie reikalavimai – visiškai normalūs šiandienos kontekste. Jokių grėsmių čia neįžiūriu. Užsienio kalbą reikia mokėti.
Gali būti, kad dalis abiturientų šį egzaminą renkasi galvodami apie emigraciją – išlaikius egzaminą tvirčiau jautiesi, pasižiūri, koks tavo kalbos mokėjimo lygis. Taigi matau tokias pagrindines šios susidariusios situacijos priežastis – reikalavimas laikyti egzaminą ir noras turėti platesnes kompetencijas“, – sakė E. Petronienė.
Ji taip pat spėjo, kad anglų kalbos egzaminą abiturientams laikyti yra lengviau nei, pavyzdžiui, istorijos ar net lietuvių kalbos ir literatūros.
Labai sunkus egzaminas?
„Vienas mano labai artimas giminaitis šiuo metu baigia mokyklą, matau, kaip jis ruošiasi atsiskaitymams. Supratau, kad, pavyzdžiui, pasiruošti lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaitai jam kainavo kur kas daugiau laiko, pastangų ir jaudulio negu anglų kalbos, kai atėjus tiesiog išsitraukiama kalbėjimo tema. Pastarosios yra pakankamai paprastos, žiūrima, ar moksleivis moka išreikšti savo mintis.
Savo ruožtu besiruošiant lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimui ir aš turėjau gerokai su juo padirbėti. Tie pasiruošimo klausimai yra 100 kartų sudėtingesni nei klausimėliai, kuriuos abiturientai gauna per anglų kalbėjimo įskaitą“, – pastebėjo ji.
Anot jos, daugiau iš abiturientų reikalaujama ir lietuvių kalbos egzamine.
„Lietuvių kalbos egzaminas tikrai mums lietuviams nėra lengvesnis už užsienio kalbos egzaminą“, – svarstė ji.
Istorijos mokytojai jaudinasi, kad judame į prarają
DELFI primena, kad menkstantį istorijos mokslų populiarumą yra pastebėję ir mokytojai. Istorijos mokytojai pastebi, kad po 10-os klasės kaip norimą mokytis dalyką istoriją renkasi vis mažiau mokinių. Maža to, tarp jų – daug mažiau gabių, talentingų ir motyvuotų jaunuolių. Istorijos mokslas pamažu tampa išsigelbėjimo šiaudu tiems, kurie tiesiog nori savo rankose laikyti brandos atestatą. Anot jų, tai Lietuvą stumia į prarają.
„Istorijos dalyką dabar mokytis renkasi tie mokiniai, kurie nėra ypatingai gabūs. Paprastai pasakius, tie, kurie tiesiog turi išlaikyti kažkokį antrą egzaminą, kad gautų brandos atestatą. Mokiniai, kurie yra labiau motyvuoti ir geriau mokosi, renkasi gamtos, technologijų mokslus. Jie kardinaliai pakeitė savo požiūrį į būsimą darbą. Jie nebenori būti teisininkais, jie nori būti gydytojais“, – pastebėjo Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos istorijos mokytojas Saulius Skardžius.
Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininkė, Vilniaus Žemynos gimnazijoje istorijos mokytoja dirbanti Žaneta Vaškevičienė pastebėjo, kad kasmet istorijos išplėstiniu kursu mokosi vis mažiau moksleivių.
„Galiu šį teiginį paremti savo patirtimi. Pavyzdžiui, gimnazijoje, kur mokosi apie 1000 mokinių, kasmet besimokančių istorijos sumažėja viena klase. Jei, pavyzdžiui, prieš 4 metus istorijos išplėstiniu kursu mokydavosi 198 žmonės, tai prieš 3 metus – 160, praėjusiais metais – apie 120“, – sakė ji.
Mokytojai svarstė, kad istorijos egzaminą reikėtų padaryti privalomu, kaip privalomas 2016 m. bus matematikos egzaminas.
Egzaminų pradžia – gegužės 2
DELFI primena, kad pirmasis pagrindinės sesijos valstybinis brandos egzaminas – užsienio kalbos (prancūzų) – vyks gegužės 2 dieną. Pagrindinės sesijos paskutinis valstybinis brandos egzaminas – informacinės technologijos – vyks birželio 17 dieną.
Anglų kalbos egzaminas vyks gegužės 23 dieną, lietuvių kalbos ir literatūros – birželio 1 d., matematikos – birželio 5 d., istorijos – birželio 8 d.
Pakartotinė egzaminų sesija vyks nuo birželio 22 iki liepos 7 dienos.