Uždarose grupėse jie dalijasi testų, kontrolinių ir užduočių nuotraukomis su prašymais padėti jas įveikti.
DELFI neseniai rašė, kad Z karta sukčiauja pasitelkdama vis modernesnes technologijas. Belaidės ausinės, mikrofonai, laikrodžiai su „Bluetoth“, rašikliai su slapta kamera, specialūs rinkiniai – visa tai pamažu keliasi į antrą planą, nes vis populiariau darosi tiesiog nufotografuoti neaiškią užduotį ir feisbuku ją persiųsti galintiems padėti asmenims.
Sąvokas traktuoja netinkamai
Savo ruožtu psichologė – psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė, paklausta, kodėl, jos manymu, toks reiškinys susiformavo, iš pradžių atkreipė dėmesį į tam tikrų žodžių vartojimą.
„Man labai kliūva sąvokos „padeda“, „prašo pagalbos“. Tai nėra pagalba. Įdomu, kaip nutiko, kad pagalbos prašoma elgiantis negarbingai. Sukčiaujama, tačiau apeliuojama į altruizmą. Tai jau yra auklėjimo spraga, nes, vadinasi, šeima ir visuomenė tokiam moksleiviui neperteikia sampratos, kas yra tikra pagalba draugui“, – pastebėjo specialistė.
Tačiau jos visiškai nenustebino tai, kad nesąžiningi moksleiviai buriasi feisbuke.
Reikia kovoti ne su pasekmėmis, o spręsti problemą iš esmės
„Anksčiau padėti jie prašydavo tiesiogiai, dabar – internetu. Taip yra todėl, kad pasaulis tobulėja technologiškai. Nors ateina pakankamai išmanių mokytojų karta, kurie išmano technologijas, ne visada jie geba būti ir ten, ir čia. Dabar jie turi ir teikti užduotis, ir prižiūrėti moksleivius, ir tikrinti, ar niekas ten feisbuke ko nepaskelbė. Problemą čia aš matyčiau platesnę – nereikia moksleivių gaudyti, medžioti, uždaryti ar blokuoti tas grupes, reikia apskritai jiems išaiškinti, kas yra nesąžiningas elgesys ir kokia jo formų įvairovė gali būti. Jei naikinsime tik pasekmę, moksleiviai ieškos vis kitokių būdų sukčiauti, elgsis vis sumaniau.
Reikia jiems aiškinti, nuolat kalbėti, kad tai – negarbingas elgesys. Ir visai nesvarbu, kad niekas apie tai nesužinos, tu pats tai žinai. Jiems svarbu suprasti, kad nieko nekeičia, kad sukčiauju tokiu sumaniu būdu, tu vis tiek sukčiauji – ieškai bendrininkų nesąžiningai veiklai. Garbė, pasižadėjimas, įsipareigojimas turi būti svarbios vertybės“, – pastebėjo psichologė.
Ji sakė pažįstanti mokytojų, kurių auklėtiniai tikrai nenusirašinėja. Jie ne tik užsiima prevenciniu švietimu, bet ir pasižymi visiška netolerancija nesąžiningumui atsiskaitymų metu.