Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, liepos pabaigoje profesines mokyklas buvo pasirinkę daugiau nei 9 200 mokinių, tai yra 700 daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Skaičiuojama, kad jau keletą metų norinčiųjų mokytis profesinėse mokyklose daugėja maždaug 10 procentų. Dažniausiai renkamasi grožio ir sveikatos paslaugų, automechaniko, elektroniko, statybininko-apdailininko, suvirintojo profesijas. Taip pat populiarios ir programuotojo, multimedijos paslaugų teikėjo mokymo programos.
Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula „Sekundei“ sakė, kad mokykla jau surinko didžiąją dalį būsimų mokinių. Šiemet gal mažiau atėjo baigusiųjų dešimt klasių, bet tai nenuostabu – moksleivių mažėja tiek mieste, tiek aplinkiniuose rajonuose. Iš viso planuojama priimti 500 mokinių. Nemaža dalis baigusiųjų dvylika klasių į profesines mokyklas pasuka antroje rugpjūčio pusėje.
Grupės sukomplektuotos ir Panevėžio pataisos namuose: čia turima daugiau nei 70 būsimų mokinių, norinčių mokytis virėjo, kirpėjo, siuvėjo amato.
Šiemet populiariausios profesijos yra higieninės kosmetikos kosmetikas, kirpėjas, automobilių mechanikas, automobilių elektromechanikas, apdailininkas (statybininkas) kompiuterių įrangos derintojas.
Baigusieji dešimt klasių daugiausia rinkosi higieninės kosmetikos kosmetiko, kirpėjo, automobilių mechaniko, automobilių elektromechaniko specialybes.
Pasak B. Sadulos, jau trečius metus džiugina tai, jog dauguma jaunuolių ateina jau apsisprendę dėl būsimos profesijos ir tvirtai žinodami, ko nori.
Plūstelės po Žolinės
Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla ir Panevėžio prekybos ir verslo paslaugų mokykla nuo rudens jungiamos, tačiau vykdo atskirą priėmimą ir turi atskirus planus. Abiem neblogai sekasi rinkti būsimus mokinius.
M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos direktorius Tautvydas Anilionis sako, kad jau yra priėmę apie 65 procentus mokinių, šalies mastu tai neblogas rezultatas. Juolab kad daugumos abiturientų įstaiga žino sulauksianti antroje rugpjūčio pusėje. „Tradiciškai iki Žolinės štilis buvo ir bus“, – sako mokyklos vadovas.
Šiemet mokykla siūlo naują – sporto klubo veiklos organizatoriaus – programą, tačiau kol kas ji nėra labai populiari. T. Anilionis neslepia, kad per daug ir nesitikėta pritraukti mokinių. Pirmiausia reikia parodyti, kokia tai programa, ją populiarinti. Tačiau, jo įsitikinimu, jauniems žmonėms tai perspektyvi profesija, nes sporto klubų steigiasi daug, o juose kartais dirba diletantai, neturintys reikiamų žinių.
Šiemet dėmesio sulaukė elektroninės prekybos agento, maisto ruošimo, apskaitininko-kasininko, virėjo mokymo programos. Technologinės mokyklos direktoriui norėtųsi, kad būtų populiaresnė dekoratyvinio apželdinimo verslo programa, – jo žiniomis, šią profesiją įgiję buvę absolventai turi darbo keleriems metams į priekį.
„Bet dabar labiau klaviatūra, o ne kastuvu jaunimas mėgsta dirbti“, – konstatuoja T. Anilionis.
Pliusas – trumpumas
Panevėžio prekybos ir verslo paslaugų mokyklos direktorė Laima Kairelienė skaičiuoja, kad, palyginti su pernai, šiemet turima daugiau stojančių abiturientų, o baigusiųjų dešimtą klasę kiek sumažėjo. Kol kas sunku dar pasakyti, kodėl ir kokia tarp jų populiariausia specialybė – tokių mokinių surinkta praktiškai viena grupė, tačiau skirtingų specialybių. Kadangi nuo rugsėjo 1-osios mokykla jungiama su Margaritos Rimkevičaitės, bus sprendžiama, ką daryti.
L. Kairelienės patirtimi, abiturientus itin domina profesijos, kurių išmokstama per vienerius metus. Jų mokykla siūlo 6 tokias programas iš 8, dar pora trunka dvejus metus.
Vienerių metų mokymasis vyksta nuo pernai peržiūrėjus programas ir atsižvelgus į besimokančiųjų pageidavimus. Tokios profesijos paklausios kaip tik dėl trumpo studijų laiko. Pavyzdžiui, neįstojęs į norimą specialybę aukštojoje mokykloje jaunuolis gali per metus įgyti profesiją ir laimę vėl bandyti kitais metais.
Šiuo metu mokykla turi maždaug apie pusę planuojamų priimti mokinių, tačiau, kaip ir visos kitos profesinės mokyklos, didžiausio srauto dar tikisi po poros savaičių.
Tarp abiturientų šiemet populiariausia nauja socialinio darbuotojo padėjėjo programa. Taip pat patrauklios konditerio, floristo, prekybos įmonių vadybininko padėjėjo profesijos.
Mokykla nuo pernai turi ir pagrindinio ugdymo individualizuotą programą baigusiems specialiųjų poreikių turintiems jaunuoliams – viešbučio darbuotojo specialybę. Šiuo metu mokytis šios specialybės laisvų vietų yra vos kelios.
Ėmėsi iniciatyvos
Nepaisant to, kad vis daugiau jaunuolių renkasi profesines mokyklas, verslui trūksta kai kurių specialistų. Tad ieškoma įvairiausių išeičių šiam deficitui kompensuoti. Tarkime, nebūtinai informacinių technologijų specialistai turi būti rengiami aukštosiose mokyklose – kai kuriose srityse galima dirbti ir baigus profesinį mokymą. Vienas pavyzdžių – „Infobalt“ asociacijos įkurta speciali akademija.
Asociacijos inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis sako, kad tai išskirtinis pavyzdys, kai verslas ėmėsi tokios iniciatyvos, tačiau norėtųsi ir didesnės švietimo iniciatyvos. Dabar bendradarbiaujama su viena sostinės profesine mokykla, gaunamas krepšelis, tad mokslas yra nemokamas. Porą metų buvo renkama viena grupė – Java programuotojo. Šiemet siūloma jau ir antra mokymo programa – programinės įrangos testuotojo. Grupėse mokosi maždaug po 25 žmones.
Pasak A. Plečkaičio, pastaroji programa atsirado dėl to, jog rinkoje yra tokios kvalifikacijos specialistų paklausa. „Šiuo metu nėra jokios mokyklos – nei aukštosios, nei kitos, kuri tokius specialistus rengtų. Įmonės juos mokydavo pačios“, – sako jis.
Abi specialybės populiarios – pasak A. Plečkaičio, dar nežinant, ar šiemet bus partnerių, remiančių mokslą, jau turėta 80 prašymų. Paskelbus, kad tikrai bus rengiami programuotojai ir programinės įrangos testuotojai, sulaukta dar daugiau prašymų.
A. Plečkaičio teigimu, anksčiau konkursai būdavo 3–4 asmenys į vieną vietą. Šiuos mokslus pernai rinkosi 26–39 metų žmonės. „Neateina norintieji bandyti, – sako jis. – Dažniausiai jie būna pabandę savarankiškai programuoti, tačiau nėra gavę sistemingo išsilavinimo, po kurio galėtų dirbti.“
Mokslai trunka trumpai – nepilnus metus, tad galima gana greitai įsilieti į darbo rinką. O tokių specialistų poreikis, A. Plečkaičio duomenimis, skaičiuojamas tūkstančiais visoje šalyje.
Ir registruojasi, ir dirba
Panevėžio darbo biržos duomenimis, šį birželį registravosi daugiau absolventų nei pernai, o liepą – kiek mažiau. Vasaros mėnesiais atitinkamai registruota 119 ir 301 absolventas, o pernai buvo 111 ir 419. Tai įvairių šalies aukštųjų ir profesinių mokyklų Panevėžio apskrities absolventai.
Šiemet Panevėžio teritorinėje darbo biržoje registruoti 39 Panevėžio M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos absolventai, daugiausia – baigusieji dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojo, kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus, virėjo mokymo programas.
Taip pat 51 Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokyklos absolventas, baigęs apskaitininko ir kasininko, padavėjo ir barmeno, prekybos įmonių vadybininko padėjėjo, virėjo mokymo programas.
Registruota ir 115 Panevėžio profesinio rengimo centro absolventų, baigusių apdailininko (statybininko), automobilių mechaniko, staliaus, technikos priežiūros verslo darbuotojo mokymo programas.
Remiantis įsidarbinimo barometru Panevėžio apskrityje 2016 metais didžiausias galimybes įsidarbinti šias metais turi sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, siuvėjai, virėjai, statybininkai, barmenai, kepėjai, suvirintojai. Tad bent dalis jų darbą kaip ir turėtų gauti. Galima manyti, kad Darbo biržoje registruojamasi dėl įvairiausių priežasčių.
Panevėžio darbo birža šiemet daugiausia įdarbino apdailininkų (statybininkų), higieninės kosmetikos kosmetikų, taip pat baigusiųjų grožio terapijos, kirpėjo, prekybos įmonių vadybininko padėjėjo mokymo programas. Nemažai įdarbinta ir automobilių mechanikų, apskaitininkų ir kasininkų, virėjų, stalių ir kitų.