Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje užsiregistravo daugiau nei 31 tūkst. stojančiųjų. Beveik 25 tūkst. jų pateikė bendrojo priėmimo prašymus ir juose nurodė beveik 150 tūkst. pageidavimų.
Pasak LAMA BPO atstovės spaudai Aldonos Steponavičiūtės, pagal pirmąjį prioritetą universitetuose pirmauja socialiniai mokslai (40 proc.), toliau rikiuojasi biomedicinos mokslai (24 proc.), technologijos mokslai (13 proc.). Humanitarinius ir fizinius mokslus renkasi apie 8 proc. stojančiųjų, menus – 7 proc.
Kolegijose taip pat pirmauja socialiniai mokslai (38 proc.), biomedicinos mokslai (27 proc.),
technologijos mokslai (25 proc.).
„Lyginant su praėjusiais metais, matyti, jog socialinių mokslų populiarumas nukrito apie 3-4 proc. ir panašiai išaugo biomedicinos mokslų srities populiarumas. Iš pateikto populiariausių studijų programų sąrašo matyti, jog stojantieji daugiausia renkasi medicinos ir teisės krypčių studijų programas“, – DELFI sakė A. Steponavičiūtė.
Populiariausių studijų programų dešimtukas universitetuose:
| Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Medicina |
| Vilniaus universitetas | Medicina |
| Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Odontologija |
| Vilniaus universitetas | Teisė |
| Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Veterinarinė medicina |
| Vilniaus universitetas | Ekonomika |
| Mykolo Romerio universitetas | Teisė ir ikiteisminis procesas |
| Vilniaus universitetas | Programų sistemos |
| Lietuvos sporto universitetas | Treniravimo sistemos |
| Vilniaus universitetas | Politikos mokslai |
Populiariausių studijų programų dešimtukas kolegijose:
| Kauno kolegija | Kosmetologija |
| Vilniaus kolegija | Higieninė ir dekoratyvinė kosmetologija |
| Vilniaus kolegija | Bendrosios praktikos slauga |
| Kauno kolegija | Bendrosios praktikos slauga |
| Lietuvos aukštesnioji jūreivystės mokykla | Jūrų laivavedyba |
| Klaipėdos valstybinė kolegija | Grožio terapija |
| Kauno kolegija | Socialinis darbas |
| Kauno kolegija | Kineziterapija |
| Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija | Transporto logistika |
| Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija | Miško ūkis |
Eksperto vertinimas: šviesi ateitis laukia medikų ir gerų teisininkų
Ką apie abiturientų pasirinkimus mano specialistas?
„Medikai gali padaryti gerą karjerą Lietuvoje, jei ne, gali padaryti tokią pat ar net geresnę užsienyje. Vokietija taip pat nori pasisamdyti gerų gydytojų“, – kalbėjo K. Blaževičius. Be to, baigus mediciną, gali dirbti ne tik gydytoju, bet ir, pavyzdžiui, farmacijos srityje.
Pašnekovas atkreipė dėmesį į politikos mokslų populiarumą. Jis siūlo paklausti stojančiųjų, kaip jie įsivaizduoja savo ateities perspektyvas. „Manau, atsakius į šį klausimą, išaiškėtų, kokie yra norai. Politikos mokslai leidžia įgyti įvairiapusės patirties ir platų išsilavinimą“, – sakė K. Blaževičius.
Politikos mokslus dažnai renkasi vadovai, žmonės, padarę karjerą. Gautos žinios praverčia valdant kolektyvą, dirbant stambiose įmonėse, dirbant tarptautinėse rinkose. „Tačiau bakalauro studijos žmogui, dar neturinčiam patirties, gan rizikingas žingsnis. Žmogus turėtų būti pasiryžęs gilintis į tai toliau ir siekti karjeros ten. Jei jis pasirinko vien dėlto, kad girdėjo, jog čia gerai ir tai turėtų būti įdomu, tai, sakyčiau, nelabai vykęs pasirinkimas“, – mano K. Blaževičius.
Nors sakoma, kad Lietuva tapo teisininkų šalimi, personalo atrankos specialistas nedramatizuoja teisės studijų populiarumo: esą per daug gerų specialistų niekur nėra, tiesiog teisininkų yra daugiau. „Gerų teisininkų Lietuvoje reikia“, - įsitikinęs K. Blaževičius. Tačiau jis perspėja, kad teisininkui bakalauro neužteks. „Kai vadyboje iki 30 metų žmogus gali tapti geru vadovu, teisėje iki 30-ties kažką pasiekti įmanoma, bet yra gerokai sunkiau ir žmonės turėtų būti kitokio savęs vertinimo, kitokio dinamiškumo, kitokios pasaulėžiūros, turėtų suprast, kad greitai niekas neateina“, – kalbėjo K. Blaževičius.
Ragina studijuoti tai, ką nori dirbti
„Indigroup“ vadovas teigiamai įvertino stojančiųjų į kolegijas pasirinkimus.
„Tai labiau garantuotas būdas. Bet kokiu atveju šie specialistai, drąsiai leisiu pasakyti, daugiau mažiau tą darbą tikriausiai gaus, skirtingai nuo kitų, kuriems gali būti sunkiau“, – sako K. Blaževičius.
Jo teigimu, ką tik universitetą baigęs vadybininkas dar toks nėra: jis – aukštąjį mokslą baigęs asmuo, kuris dar tik žada įgyti patirties. O, pavyzdžiui, kosmetologai ir panašių profesijų atstovai turi daug praktinės patirties, jiems ją pritaikyti lengviau negu, tarkime, baigusiems vadybą.
„Kolegijų absolventai pasiryžę anksčiau pradėti darbus, įgyti praktikos ir turėti garantuotą darbo vietą. Tai – saugesnis pasirinkimas“, – mano K. Blaževičius.
Pašnekovas įsitikinęs, kad studijų metų nereikia švaistyti vėjais. „Jeigu baigtų mokslų žmogus nepritaiko, o paskui sako, kad vis tiek baigiau, kažką žinau – tai visiškai neteisingas požiūris, nes tai – 3,5 metų be jokios aiškios paskirties. Tie jaunystės ir mokslo kaštai turėtų būti pasverti, mokslus reikia stipriai sieti su karjera“, – abiturientams pataria K. Blaževičius.