Trečiadienį Švietimo, mokslo ir kultūros komitete buvo pritarta mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio pakeitimui.
Vadovaujantis juo, nuo šiol gerai besimokančiu studentu bus vadinamas tas asmuo, kurio pažymių vidurkis yra 7 ir jis neturi akademinių skolų. Tokiems studentams taip pat atsiras galimybė iš valstybės finansuojamų studijų vietų išstumti besimokančius prasčiau.
Ketvirtadienį šis pakeitimas bus svarstomas Seimo plenariniame posėdyje.
Tikisi pritarimo Seime
„Kilo didelė diskusija, kurioje dalyvavo rektorių konferencijos, kolegijų asociacijos, studijų vertinimo centro, studentų atstovai. Nuspręsta vietoje sudaryti darbo grupę, kuri atliko tam tikrus redakcinius pataisymus, kurie, bent šiuo metu, tenkino visus komiteto narius. 9 buvo už pasiūlymą, 1 susilaikė“, – DELFI sakė komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas.
Jo teigimu, dabar tiksliau įvardyta ir 7-to sąvoka – ji apibrėš vidutiniškai gerai besimokančius studentus.
Nors kritikos pakeitimui negailėta, R. Paliukas patikino manantis, kad Seimas šiems pokyčiams pritars.
„Jau dabar Vyriausybė svarstė, rudenį į Seimą ateis visas didelis paketas mokslo ir studijų įstatymo, kur viskas dar bus detalizuota. Šis pakeitimas – tik dėl Konstitucinio teismo sprendimo. Su komiteto nariais nusprendėme peržiūrėti tai, ką reikia skubiai taisyti, o prie didesnių pakeitimų grįšime rudenį“, – patikino politikas.
Studentai prieštarauja – modelis ydingas
Prieš kelias dienas Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai tikino, kad, jų manymu, šis modelis ydingas, nes šis įstatymo pakeitimas suskirstytų studentus į keturias kategorijas: gerai besimokančius ir nemokančius už studijas, prastai besimokančius ir mokančius už studijas, prastai besimokančius ir nemokančius už studijas ir gerai besimokančius ir mokančius už studijas.
Savo ruožtu LSS prezidentas Paulius Baltokas sakė, kad priimti šį pakeitimą – kol kas per anksti, nes nėra išspręstos visos dėl jo kylančios problemos.
„Didžiausia problema tokioje sistemoje yra su studentais, kurie pakliūtų į gerai besimokančių, bet už studijas mokančių kategoriją. Pavyzdžiui, imkime studijų programą, kurioje studijuoja 100 žmonių, dešimt iš jų atsineša valstybės krepšelius. Šie krepšeliai ir liktų studijų programoje, tačiau tikėtina, kad po pirmosios rotacijos gerai besimokančio sampratą atitiktų, pavyzdžiui, 50 studentų. Dešimt šių studentų būtų perrotuoti ir nemokėtų už studijas, o keturiasdešimt, nors ir atitinka gerai besimokančio studento apibrėžimą vis tiek mokėtų už studijas, o tai prieštarauja konstitucinei nuostatai, kad gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamas mokslas“, – teigia P. Baltokas.
Studentai taip pat pastebi, kad aukštosiose mokyklose akademinės skolos apibrėžimas skiriasi, tad šis siūlymas yra ydingas, kadangi skirtingose aukštosiose mokyklose studentai būtų rotuojami skirtingomis sąlygomis.
Pabrėžia nesąžiningumą
Savo ruožtu žurnalo „Reitingai“ žurnalistė, ilgus metus švietimo situaciją Lietuvoje nagrinėjanti Jonė Kučinskaitė DELFI sakė puikiai suprantanti studentus.
„Ir dabar būna taip, kad prastai išlaikę brandos egzaminus, kurie yra ir laimės dalykas, jaunuoliai įstoja į mokamas studijų vietas, tačiau, nors aukštojoje mokykloje mokosi gerai, už studijas vis tiek turi mokėti“, – priminė J. Kučinskaitė.
Ji įsitikinusi, kad tai nėra sąžininga.
„Be to, visuomet sakydavome – vadovaukitės savo svajone. Daugiausiai gyvenime pasiekia tie, kurie siekia savo svajonės. Tačiau jei laikyti brandos egzaminus nepasiseka, dažnai kelias į norimą studijų vietą yra užkirstas. Todėl neretai tenka stoti bet kur, nes už studijas tokie jaunuoliai neišgali susimokėti“, – į dar vieną aktualią švietimui problemą dėmesį atkreipė ji.
Siūlo įvesti aukštesnį balą humanitarams
Paklausta apie dabartines įstatymo pataisas J. Kučinskaitė atkreipė dėmesį, kad jos taip pat yra ydingos, nes neatspindi visų studentų poreikių.
„Dabar dažnai aukštųjų mokyklų atstovai sprendžia klausimą, kodėl dešimtukininkai, šimtukininkai, įstoję į mediciną, ten tampa dvejetukininkais. Iš tikrųjų, tiek fundamentiniuose, tiksliuosiuose, biomedicinos moksluose 7 yra ganėtinai geras ir aukštas pažymys. Bet jei mes pažiūrėtume į humanitarinių ar socialinių sričių mokslus, 7 ten yra labai žemas pažymys – reikia praktiškai nelankyti paskaitų, būti visišku tinginiu, nieko nedaryti... Praktiškai tai reiškia tik tiek, kad asmuo neturi akademinių skolų“, – patikino J. Kučinskaitė.
Todėl ji siūlo idėją socialinių ir humanitarinių mokslų atstovams atskaitos tašku parinkti aukštesnį pažymį.
„Jei tai nebus padaryta, humanitariniuose ir socialiniuose moksluose mes ir toliau turėsime tą pačią bėdą – tu praktiškai gali nedaryti nieko, bet jei gerai išlaikei brandos egzaminus, turi žinių keliose disciplinose, iš valstybės finansuojamos studijų vietos tu neiškrenti“, – pastebėjo J. Kučinskaitė.
Ministrė: studentams bus dar geriau
Tačiau švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė DELFI patikino, kad tokių skirstymų nėra ir būti negali – nurodoma, kad gerai besimokančio studento sąvoka turi būti bendra visiems, nes, pagal Konstituciją, visi piliečiai yra lygūs.
„Konstitucinis teismas pasakė – negali būti jokio dviprasmiškumo. Turi būti aiškiai įvardyta, kas yra gerai besimokantis studentas. Todėl ir buvo apsispręsta dėl bendros sąvokos. Negali būti skirtingo „gerai“ vieniems ir kitiems, negali būti jokių variacijų“, – sakė ministrė.
Paklausta apie studentų nuogąstavimus, kad dalis gerai besimokančiųjų vis tiek liks už borto, A. Pitrėnienė patikino, kad šiuo metu kalbama apie tuos studentus, kurie mokosi valstybės finansuojamose studijų vietose.
„Valstybė neįsipareigoja mokėti už mokslą tiems, kurie įstoja į mokamas studijų vietas. Šiuo metu kalbame apie tuos studentus, kurie mokosi valstybės finansuojamose studijų vietose. Mes net galvojame, kad tai – palankus sprendimas, nes iki šiol praktiškai visiškai nebuvo jokios rotacijos, o dabar blogai besimokančio studento krepšelis atiteks įstojusiam į mokamą studijų vietą. Tie pinigai nesutaupomi, negrąžinami valstybei“, – pakeitimo svarbą pabrėžė ministrė.
Kalba apie valstybės užsakymą
Paklausta apie tai, kaip bus elgiamasi, jei po rotacijos į dešimt nemokamų studijų vietų pretenduos, pavyzdžiui, 50 studentų, A. Pitrėnienė sakė, kad šiuo atveju kalba sukasi apie valstybės užsakymą.
„Apie tai, kiek valstybė įsipareigoja, pavyzdžiui, šioje studijų programoje, kryptyje, finansuoti studijų vietų. Tai, ką paskui universitetai savo nuožiūra priima, kita“, – sakė ministrė.
A. Pitrėnienė džiaugėsi, kad šis mokslo ir studijų įstatymas jau buvo patvirtintas ir pavyksta „po truputėli žygiuoti į priekį“.
„Šie pakeitimai – darbo grupės produktas, reaguojant į 2014 m. lapkričio 10 dienos Konstitucinio teismo nutarimą, kuris nurodė, kad taip, kaip yra šiandien mokslo ir studijų įstatyme, negali būti. Jie nurodė, kad ten esančios nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Darbo grupė, praktiškai susiderinusi su aukštosiomis mokyklomis, su visais socialiniais partneriais priėmė šias nuostatas, kurias mes pateikėme išėmę iš bendro projekto ir net numatant, kad jos turėtų pradėti veikti daug greičiau nei visas paketas“, – sakė ji.
Tačiau perspėjo, kad visas mokslo ir studijų įstatymo paketas šioje Seimo sesijoje turbūt dar nebus priimtas.
Nori paaiškinti, kas yra gerai besimokantis studentas
DELFI primena, kad siūloma pakeisti 70 straipsnį taip, kad iš aukštosios mokyklos pašalinus valstybės finansuojamoje vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus), į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 72 straipsnyje) ir – tai nauja – jeigu jo studijų rezultatų vidurkis po aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra ne mažesnis kaip 7 ir asmuo neturi akademinių skolų.“
Norima įvesti ir gerai besimokančio asmens sąvoką. Siūloma, kad gerai besimokančiu asmeniu būtų laikomas tas, kurio aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, studijų rezultatų vidurkis yra ne mažesnis kaip įvertinimas „septyni“ ir asmuo neturi akademinių skolų.
Taip pat siekiama, kad asmens studijų rezultatai aukštosiose mokyklose vertinami pagal skalę, nustatančią asmens įgytų žinių ir gebėjimų lygį.
Įstatymo pataisas teikė Audronė Pitrėnienė, Orinta Leiputė, Aleksandras Zeltinis ir Edvardas Žakaris.