Tai dar kartą buvo įrodyta prabilus apie 10-oje klasėje vykstančio pagrindinių ugdymo pasiekimo patikrinimo (PUPP) rezultatus.
NEC duomenimis, bendras visų dešimtokų matematikos PUPP išlaikymo balo vidurkis – 5,59. Lietuvių kalbos – 6,33. Bent vieną nepatenkinamą įvertinimą (nuo 1 iki 3 balų) iš PUPP gavo 23,3 proc. dešimtokų.
Tačiau pagrindinį dėmesį reikėtų kreipti ne tik į dešimtokus. Ir nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, ir standartizuoti testai, kuriuos sprendžia dar ketvirtokai, rodo, kad šalyje daugėja žemų pasiekimų mokinių. Šiuo metu jų – ne mažiau kaip 15-20 proc. Ką tai reiškia?
Kone penktadalis moksleivių Lietuvoje neturi bazinių žinių ir gebėjimų, pavyzdžiui, nesugeba teisingai suprasti skaitomo teksto ar nemoka atlikti elementarių praktinių skaičiavimų. Dauguma žemų pasiekimų mokinių (ir aštuntokai, ir dešimtokai) ne tik nemoka skaityti ar skaičiuoti – jie neturi minimalių mokymosi ir darbinių gebėjimų.
Susidaro įspūdis, kad nemoka mokyti berniukų
Žvelgdami į tokias prastėjančių mokymosi rezultatų tendencijas ekspertai netruko pastebėti, kad ypač liūdna situacija susiklostė tarp berniukų.
Tą akcentavo ir NEC direktorė Saulė Vingelienė. Ji pripažino, kad ši situacija liūdina, nes padėtis taisosi labai lėtai.
„Mažiau socialiai sėkminguose regionuose dideli atotrūkiai tarp mergaičių ir berniukų lietuvių kalbos PUPP rezultatų. Susidaro įspūdis, kad berniukai mokant lietuvių kalbos kartais patiria nemenką atskirtį, jų rezultatai gerokai prastesni. Mūsų gyvenimas sparčiai keičiasi ir pedagogai neranda veiksmingų metodų, kaip pasikeitusiomis sąlygomis berniukus efektyviai mokyti skaityti ir rašyti“, – pripažino NEC direktorė.
Tarp mergaičių daugiau vidutinybių, tarp berniukų aiškūs ekstremumai
Tą patvirtino ir jos pavaduotojas Pranas Gudynas, pastaruoju metu daug dėmesio skiriantis moksleivių rezultatų stebėsenai.
„Visiems žinoma, kad tam tikri lyčių skirtumai yra absoliučiai įgimti. Be to, galime pastebėti didesnius skirtumus tarp berniukų nei tarp mergaičių. Mergaitės paprastai nuo normos nukrypsta mažiau, o berniukai neretai arba būna gabūs, arba silpni. Gamta taip sutvėrė ir nieko čia nepadarysi“, – savo nuomone dalijosi jis.
Kaip ryškiausią skirtumą tarp abiejų lyčių specialistas įvardijo kalbinį vystymąsi.
„Mergaitės yra socialesnės, o tokie žmonės ir komunikuoja geriau. Paprastai mergaitės geriau nei berniukai rašo ir skaito. Tai visame pasaulyje yra žinoma“, – tvirtino specialistas.
Tačiau Lietuvoje, pastebėjo P. Gudynas, mergaitės berniukus pradėjo lenkti ir matematinėmis, gamtos mokslų žiniomis.
Ugdymo turinys palankesnis mergaitėms
„Taip jau yra, kad mūsų ugdymo turinys palankesnis mergaitėms. Šiuos skirtumus tikrai galima labai stipriai sumažinti, jei ugdymo turinys būtų pritaikomas atskirai berniukams ir atskirai mergaitėms.“, – pripažino P. Gudynas.
Problema jis įžvelgė ir tame, kad dauguma mokytojų Lietuvoje – moterys.
„Pažiūrėkime, kas pas mus vaikus moko. Tai irgi yra didelė problema. Mokykla turėtų būti panaši į visuomenę. Kai mokytojomis dirba kone tik moterys, aišku, negalime apsieiti be tam tikrų pasekmių. Ką bedarytum, yra labai sudėtinga visiškai neutralizuoti tą poveikį. Ir reakcija moters mokytojos kitokia, ir gal joms sunkiau suprasti berniukus, jų poreikius ir panašiai. Tad viena iš problemos sprendimo priemonių turėtų būti ir vyrų pritraukimas į mokyklas“, – pastebėjo NEC direktorės pavaduotojas.
Išskyrė 3 priežastis
Savo ruožtu ilgus metus mokytoja dirbusi darželio – mokyklos „Saulės gojus“ direktorė Laima Sirutienė pastebėjo, kad kai mergaičių mokymosi pasiekimai stabiliai gerėja, berniukų – stabiliai prastėja.
„Įrodyta, kad mergaitės ir berniukai skirtingai mąsto, jaučia, mato, girdi, skirtingai suvokia erdvę ir orientuojasi joje, skirtingai suvokia problemas ir skirtingai ieško jų sprendimo būdų. Nekvestionuoju lyčių lygybės ir teisių klausimo, dalinuosi mokslininkų: neurobiologų, neuropsichologų, antropologų, edukologų, sociologų ir kt. – išvadomis apie lyčių prigimtinius skirtumus, kurių ignoravimas mokyklą daro labiau tinkamą mergaitėms nei berniukams.
Pažvelgus įdėmiau ir patyrinėjus procesus vykstančius mokykloje, teko konstatuoti liūdną faktą, jog ugdymo proceso organizavimas, ugdymo turinys, metodai, aplinka, priemonės, motyvavimo būdai ir kita tinka mergaitėms, bet visiškai netenkina berniukų. Mokslininkai įvardija daug tokios situacijos priežasčių, iš kurių šįkart norėtųsi išskirti tris: 1) menkos pedagogų žinios apie mergaičių ir berniukų biologinius skirtumus bei mokslinių išvadų apie tai ignoravimas, 2) netinkami berniukų ugdymo metodai, 3) „moteriškėjanti“ mokykla“, – pabrėžė ji.
Mokymą reikia individualizuoti
Pasak L. Sirutienės, tik praverdami mokyklos duris septynmečiai berniukai ir mergaitės jau skiriasi savo biologiniu vystymusi.
„Berniukai atsilieka nuo savo klasiokių bene 6 mėnesiais. Šis atotrūkis dar labiau padidės paauglystėje, kai bendraamžės mergaitės savo biologine branda ir socialiniais bei bendravimo įgūdžiais berniukus lenks jau dvejais metais. Savo ruožtu berniukai – tą liudija daugybė atliktų tyrimų – mokyklą ir joje vykstančius procesus ima vertinti labai skeptiškai, mokymąsi priskiria gana nemalonių prievolių kategorijai. Mėgstamiausiais mokomaisiais dalykais paprastai įvardija ne tuos, kuriems yra labiausiai gabūs, o tuos, kuriuos jiems dėsto juos labiausiai suprantantys ir bendrą kalbą randantys mokytojai. Visiškai individualizuoto ugdymosi sąlygomis būtų galima sušvelninti ir net išvengti šio mokymuisi paauglystėje itin reikšmingo brandos skirtumo, tačiau mokyklose ir toliau karaliaujant frontaliajam mokymui ir tradiciniams ugdymo metodams to padaryti tiesiog neįmanoma“, – įsitikinusi mokymo įstaigos direktorė.
Problema, jos teigimu, slypi tame, kad pedagogai to nesureikšmina. Dažniausiai esą tik apsiriboja bendrais pastebėjimais, kad to paties amžiaus mergaitės – jau tikros panos, o berniukai – dar visai vaikai.
Kokie skirtumai išryškėja?
„Mokslininkai įrodė, kad berniukai daugiau smegenų žievės zonų naudoja erdvinei ir mechaninei veiklai, o mergaitės – kalbai ir emocijoms. Vadinasi, berniukų mokymo procese veiksmingesnė yra fizinė veikla, o mergaitėms geriau sekasi klausytis ir vartoti žodžius. Žinant tai, kad mergaičių žodyną sudaro 2-3 kartus daugiau žodžių ir kalba jos daug daugiau, kad mergaičių smegenų centruose, atsakinguose už girdėjimą ir kalbą, neuronų yra žymiai daugiau, kad jų kalbą valdo abu smegenų pusrutuliai, o berniukų – tik kairysis, abejonių nekiltų ir dėl to, kad iki šiol mokykloje vyraujantis audialinis (garsinis) mokymo ir mokymosi stilius tinka mergaitėms, bet netinka berniukams“, – pabrėžė L. Sirutienė.
Ji pastebėjo, kad ryškūs ir mergaičių bei berniukų mąstymo skirtumai: mergaičių smegenys informaciją priima kaip visumą, o berniukai informaciją stengiasi perprasti, smegenyse išskaidydami į atskirus objektus.
„Mergaitės, spręsdamos problemą/užduotį, vadovaujasi jau patikrintomis, žinomomis strategijomis, o berniukai dažniau priima netradicinius, nestandartinius sprendimus, lengviau susiorientuoja sudėtingose situacijose, drąsiau rizikuoja, lengviau perpranta naujoves. Mergaičių mąstymas yra labiau susijęs su jausmais (jos greičiau susinervina, jei nepasiseka iškart apčiuopti problemos), savo ruožtu berniukų – nejausmingas, dalykiškiškas, labiau abstraktus. Jau neabejojama, kad mergaitės ir berniukai skirtingai mąsto, jaučia, mato, girdi, skirtingai suvokia erdvę ir orientuojasi joje, skirtingai suvokia problemas ir skirtingai ieško jų sprendimo būdų. Ar mokykloje atsižvelgiama į šiuos skirtumus? Deja“, – pastebėjo ji.
Netinkami berniukų ugdymo metodai
Pasak L. Sirutienės, ugdymosi procesas Lietuvos mokyklose paprastai orientuotas į kalbėjimą-klausymąsi, į žodinį bendravimą ir informacijos keitimąsi, į taikų bendradarbiavimą. Toks mokymasis reikalauja susikaupimo, ramybės, dėmesingumo, drausmės ir nustatytų taisyklių laikymosi.
„Mergaitėms sunkumų tai nekelia, nes jos lengvai prisitaiko prie egzistuojančių sąlygų. Savo ruožtu berniukai, kurių organizmas gamina mažiau serotonino, elgiasi impulsyviau. Jie negali ilgą laiką išsėdėti vienoje vietoje, jiems sunku ilgam sutelkti dėmesį. Autonominė nervų sistema sukelia būdravimą, kai jie stovi ar juda. Berniukams reikia judėjimo ir erdvinio mąstymo reikalaujančių užduočių, vaizdinių ir neverbalinių mokymosi priemonių, fizinės veiklos mokymosi procese, kuo daugiau projektinio ir tyrimais grįsto mokymo, nes tai ne tik moko dirbti bendradarbiaujant, bet ir suteikia galimybių aktyviai veikti savu mokymosi stiliumi. Iššūkis, problemos įveikimas, savarankiški tyrinėjimai ir atsakymo paieškos – tai ypač dėkingos berniukams situacijos, kai padidėja kraujo pritekėjimas į smegenis, padedantis jiems susitelkti.
Dažno pedagogo reikalavimas, kad mokiniai per pamokas sėdėtų ramiai, užsirašinėtų ir galiausiai išmoktų mintinai daugybę informacijos – vėl gi, labiau tinkamas mergaitėms, bet visiškai netinkamas berniukams!“, – įsitikinusi specialistė.
Pasidalijo patarimu
Ji pastebėjo, kad dėlto, kad daugiausiai mokytojų Lietuvoje – moterys, berniukai kenčia ne tik netiesiogiai, bet ir tiesiogiai – jie vertinami prasčiau.
„Įrodyta, kad pamokose berniukams keliami labiau komplikuoti klausimai, užduodamos sudėtingesnės užduotys, už adekvataus lygio atsakymus jiems rašomi žemesni pažymiai. Dažnai mokytojos nesąmoningai (o kartais – ir sąmoningai) įsivelia į „katės ir pelės“ žaidimą, taip atsigriebdamos už, jų manymu, netinkamą berniukų elgesį ir mokymosi pastangų trūkumą. Edukologė daktarė Jolita Dudaitė yra tyrusi, kaip mokykloje vertinami mergaitės ir berniukai. Tyrimas patvirtino, kad mokytojos už pažeidimus smukdo berniukus ir su jų nepaklusnumu intensyviai kovoja mažindamos pažymius už nenuolankumą bei neatliktus namų darbus“, – priminė L. Sirutienė.
Įdomūs jai atrodo ir dr. J. Dudaitės drauge su dr. Aiste Elijio atliktos TIMSS testo analizės duomenys, patvirtinę, kad berniukų, kuriuos tam tikrą dalyką moko mokytojas vyras, mokymosi pasiekimai aukštesni, nei berniukų, kuriuos to dalyko moko mokytoja moteris. Tokias išvadas, pasak L. Sirutienės, patvirtino ir kitų šalių mokslininkų atliktos analizės.
„Tai neturėtų stebinti, jei prisimintume, kad moterys ir vyrai skirtingai mąsto, jaučia, įsivaizduoja, skirtingai suvokia problemas ir naudoja skirtingas strategijas – todėl ir mokomąją medžiagą mokiniams aiškina šiek tiek skirtingai. Tikėtina, kad mergaitėms yra lengviau suprantamas moterų mokytojų, o berniukams – vyrų mokytojų mąstymas, aiškinimas, mokymo stilius, jų teikiami pavyzdžiai.
Berniukų padėtis ir savijauta pasikeistų, jei mokykloje būtų įgyvendinamas giluminis ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas, atsisakyta frontaliojo mokymo, ugdymasis vyktų pasitelkiant visus mokymosi stilius (ypač kinestezinį). Ir svarbiausia, jei mokytojos visada prisimintų, kad klasė – tai ne vien mokiniai: visų pirma, tai mergaitės ir berniukai – mąstantys, kalbantys, girdintys, matantys ir jaučiantys skirtingai“, – patarė ji.
Subręsta skirtingu laiku
Kad takoskyra tarp berniukų ir mergaičių pasiekimų – labai ryški, DELFI patvirtino ir žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė, daug dėmesio skirianti švietimo temoms.
„Aš sutinku, kad mergaites ir berniukus reikėtų mokyti skirtingai. Berniukai yra šiek tiek kitokie. Pavyzdžiui, kai mano dukrai buvo 6-eri, galvojau ją metais anksčiau leisti į mokyklą, nes tikrai nemažai mergaičių mokyklai subręsta gana anksti. Jų raida yra šiek tiek greitesnė nei berniukų. Tačiau dėl sūnaus net tokių minčių niekuomet nekilo. Labai retas berniukas į mokyklą galėtų eiti anksčiau. Man yra tekę kalbėtis su jaunais vyrais, gana sėkmingais verslininkais, kurie savo tėvų į mokyklą buvo išleisti 6-erių. Kone visi jie pripažino niekada patys nekartosiantys šios klaidos“, – pasakojo J. Kučinskaitė.
Jos teigimu, berniukų branda nuo mergaičių aiškiai skiriasi iki maždaug 16-tų jų gyvenimo metų.
84 proc. mokytojų Lietuvoje – moterys
J. Kučinskaitė pasakojo turinti pažįstamų, kurie savo vaikus leidžia į mokyklas, kur mokosi tik jos pačios lyties asmenys. Pašnekovės teigimu, nors jie dėl šio savo sprendimo šiek tiek dvejojo, dabar suprato, kad jų pasirinkimas pasiteisino.
„Susiduriama su mažiau trukdžių. Pavyzdžiui, pradinėse klasėse, o ir vėliau, mergaitėms tikrai ima rūpėti berniukai, tačiau tokio amžiaus pastarieji dar labai vaikiški. Dėl to kyla įvairūs konfliktai, kuriuos išspręsti geba reta mokytoja. Žvelgiant į Lietuvos statistiką, apie 84 proc. visų Lietuvos mokyklų mokytojų yra moterys, darželiuose auklėtojomis, spėčiau, dirba jei ne 100 proc., tai 99 proc. moterų“, – dėmesį į skaičius atkreipė ji.
J. Kučinskaitės teigimu, berniukai konfliktus dažniausiai sprendžia jėga, greitai, o mergaitės, savo ruožtu, yra empatiškesnės, jautresnės, tačiau kartu mėgsta regzti intrigas, apkalbėti.
„Be to, jei mergaitėms gali pamoralizuoti už kažkokį blogą poelgį, berniukams tai sukelia stresą“, – pabrėžė J. Kučinskaitė.
Siūlo idėją – atskiros klasės berniukams ir mergaitėms
Ji prisiminė, kad kartą jai teko girdėti vienos mokytojos, visus metus mokiusią tik iš berniukų sudarytą klasę pastabą.
„Ji sakė, kad tai buvo geriausi jos mokytojavimo metai“, – prisiminė J. Kučinskaitė.
Anot jos jei Lietuvoje atsirastų atskiros mokyklos mergaitėms ir berniukams, kurias jie galėtų lankyti bent iki 5-os ar 9-os klasės, tikrai būtų norinčių į jas vesti savo vaikus.
„Manau, gimnazijos klasėse moksleiviai turėtų mokytis kartu, bendrauti, pažinti vienas kitą“, – mintimis dalijosi ji.
J. Kučinskaitė sutiko, kad kalbant apie valstybines mokyklas tokie eksperimentai gal būtų per drąsūs, tačiau privačią iniciatyvą, tikino, palaikytų.
Atskirų mokyklų idėjai pritaria, bet ragina neskubėti
Atskirų mokyklų idėjai kaip kraštutiniam problemos sprendimui pritarė ir P. Gudynas.
„Pasaulyje yra žinoma, kad kai kuriems vaikams geriau eiti į atskiras mokyklas ir klases. Tam tikrai atvejais tai pasiteisina, tad tai tikrai nėra atmestinas sprendimas“, – sutiko jis.
Tačiau keisti ugdymo sistemą jis ragino pamažu. Pavyzdžiui, iš pradžių berniukams ir mergaitėms pamokų metu duoti nagrinėti skirtingus tekstus.
„Berniukams įdomūs vieni tekstai, o mergaitėms kiti. Yra žinoma ir kad berniukai geriau mokosi skaityti kompiuteriu. Suomiai kartą, pamatę atotrūkį tarp berniukų ir mergaičių, net vykdė nacionalinį projektą, kurio metu berniukai tekstus skaitydavo ir užduotis atlikdavo kompiuterio ekrane. Tai jiems labai padėjo – tokiu būdu moksleivių rezultatai išsilygino“, – pavyzdį, kuriuo lietuviai galbūt turėtų sekti, pateikė P. Gudynas.
Jis taip pat pabrėžė, kad berniukai labai mėgsta problemines užduotis, tad mokymosi turinys jiems turėtų būti gyvesnis.
„Pasaulyje įrodyta, kad visi vaikai pasidaro labiau motyvuoti kai jaučia, kad ugdymas jų mąstymas. Tam ypač jautrūs berniukai“, – pastebėjo jis.