Prie jo jungiasi prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, dr. Austėja Landsbergienė, dr. Eugenijus Stumbrys, prof. habil. dr. Rimantas Želvys ir Paulius Baltokas.
„Ar Lietuvos švietimas gali lemti Lietuvos pažangą, ar yra pajėgus patenkinti jaunimo (ir ne tik) lūkesčius? Kai kurie Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomi darbai įvairiose švietimo srityse yra reikalingi ir būtini, deja, neanalizuojami ir neprojektuojami visos švietimo sistemos kontekste. Tačiau tai pataisoma ‒ Lietuva turi potencialą, t. y. dirbančius ir ateityje švietimo srityje dirbsiančius auklėtojus, mokytojus, dėstytojus ir kitus darbuotojus, visus, kuriems ši sritis rūpi“, – aiškino V. Targamadzė.
Anot jos, yra piliečių, neabejingų tam, kas vyksta visuomenėje. Tereikia esą tik susitelkti konstruktyviai mąstantiems ir veikiantiems, gebantiems drauge ieškoti perspektyvių švietimo sistemai sprendimų ir galintiems juos įgyvendinti žmonėms.
„Toks ir būtų Lietuvos švietimo ateities forumas (LŠAF), kuris vienytų pozityviai nusiteikusius keisti švietimo sistemą ir pasiryžusius prisidėti prie šio tikslo“, – kalbėjo profesorė.
LŠAF pradininkų teigimu, keisti situaciją šalyje reikia pradedant nuo mokytojų rengimo. Ateityje, tikinama, turėtų būti apimamas visas švietimo sistemos turinio kaitos laukas.
„Todėl siūlome žengti tokius žingsnius:
1. Įsteigti nepriklausomus pedagogų rengimo centrus: trijuose skirtinguose Lietuvos miestuose įsteigti po vieną pedagogų rengimo centrą, sukaupiantį Lietuvos ir užsienio mokslininkų stipriausią potencialą; Parengti ir taikyti savitą priėmimo sistemą (necentralizuotą, atliepiančią pasirengimo pedagoginėms studijoms specifiką); Skirti išskirtinį finansavimą, kurį lemtų ne tik studentų skaičius; Periodiškai atlikti pedagogų kompetencijos į(si)vertinimą; Sudaryti lanksčias, kviečiančiojo pasitikėjimu grįstas galimybes kviesti(s) profesionalus iš Lietuvos ir užsienio.
2. Kelti pedagogo profesijos prestižą: Nulinė tolerancija profesiniam neraštingumui; Didesni reikalavimai pedagoginei praktikai; Studijos grindžiamos moksliniais tyrimais, įtraukiant studentus; Įvedama licencija, kurios viena iš suteikimo sąlygų yra sėkminga vienerių metų pedagoginė stažuotė“, – pasakojo idėjos autoriai.
Pasak V. Targamadzės, dabartinė švietimo situacija signalizuoja, kad keistis būtina.
„LŠAF pradininkai žengia žingsnį ir tiki, kad visi, kuriems rūpi pozityvi švietimo kaita, susibursime ir pagarbiu dialogu grįsdami savo veiklą inspiruosime teigiamus švietimo pokyčius. Mums reikia tvirtų, pagrįstų ir perspektyvių žingsnių. Tad kiekvienas iš mūsų turime apsispręsti, ar einame ir kuriame ateities švietimą. Tai turi būti mūsų sprendimas.Jei esame pilietiški, apsispręsti turėtų būti nesunku“, – nurodė ji.