„Aš nežinau, kaip pasielgs profsąjungos, bet šiaip ar taip, aš manyčiau, kad ne streikuose sprendžiami klausimai, o derantis, kalbantis ir ieškant kompromisų iš abiejų pusių“, - pasibaigus pirmadienio deryboms sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus.
Jis teigė, kad susitarimą dėl streiko nutraukimo bent su dalimi profsąjungų tikimasi pasirašyti trečiadienį.
„Labai sunku jų reikalavimus įvykdyti, nes gali būti, kad tektų grįžti peržiūrėti biudžetą, o to Vyriausybė negali įsipareigoti, nes tai yra Seimo prerogatyva (...). Kelsim šitą klausimą į Politinę tarybą, diskutuosime aukščiausiu lygiu“, - aiškino R. Vaitkus. Tačiau kol kas nenumatyta, kad Politinė taryba posėdžiautų artimiausiomis dienomis.
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas sako, kad kol kas nesusiderėta dėl esminio klausimo.
„Pagrindinis punktas, būtent dėl darbo užmokesčio didinimo nuo rugsėjo 1 dienos skiriant tam 18 mln. eurų - nepasiektas, nes, mūsų manymu, tiek Vyriausybė, tiek Švietimo ministerija, tiek Finansų ministerija neatliko namų darbų - nepateiktas realus skaičius, iš kur tai paimti“, - žurnalistams sakė jis.
Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė savo ruožtu po pirmadienio derybų sakė matanti teigiamų poslinkių.
„Nepavyko susiderėti dėl vieno punkto - dėl profsąjungų reikalavimo panaikinti atlyginimų koeficientų šakutes jau nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos. Tą punktą mes atidėjome iki trečiadienio. Galbūt tai yra geras ženklas - vadinasi, dar tiesiog sėsime prie derybų stalo, gal pavyks susitarti. Bandome įtikinti profsąjungas, kad nuo 2016 metų tokios sumos rasti, kad panaikintume iš karto šakutes, nėra tiesiog galimybių. Matysime, gal pavyks susiderėti, susitarti. O dėl visų kitų punktų - dėl pedagogų etatinio apmokėjimo modelio metmenų, dėl mokytojų skaičiaus optimizavimo veiksmų plano pateikimo ir dėl kitų dalykų tiesiog suderinome tekstą“, - aiškino ji.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas iš pirmadienio derybų pasitraukė joms nesibaigus. Jis pareiškė, kad iš jo vadovaujamos profsąjungos streikuoja apie 70 mokyklų bei darželių ir jos turėtų tęsti streiką iki Seimo sesijos.
„Streikas turės tęstis iki kol pradės dirbti Seimas, nes jeigu Vyriausybė negali ir neturi įgaliojimo spręsti reikalavimus, tai tiesiog reikės laukti Seimo“, - pirmadienį sakė A.Navickas.
Lietuvoje yra per 2 tūkst. mokyklų ir darželių. Pirmadienį streiką pradėjo per 200 įstaigų.
Siekdami didesnių algų ir kitų pertvarkų pedagogai gruodį rengė įspėjamuosius streikus, o praėjusią savaitę Vilniuje vyko mitingas.
Atlyginimai mokytojams šiek tiek didinti nuo 2016 metų sausio.
Ministerijos skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvos mokytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 823,4 euro per mėnesį. Tačiau trečdalis mokytojų dirba nepilnu krūviu, apie dešimtadalis visų pedagogų turi mažiau kaip devynias pamokas per savaitę.
Streikuoja per 230 šalies švietimo įstaigų
Lietuvoje pirmadienį pedagogų streikas vyksta 233 švietimo įstaigose, esančiose 43-ose savivaldybėse, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).
ŠMM iš savivaldybių gautais duomenimis, iš viso streikas apima beveik dešimtadalį švietimo įstaigų, streiką paskelbusiose mokyklose streikuoja ne visi pedagogai.
Atsižvelgiant į ministerijai pateiktą informaciją, pedagogai streikuoja 201-oje bendrojo ugdymo mokykloje, 30-yje ikimokyklinio ugdymo įstaigų, dvejose neformaliojo ugdymo įstaigose. Trys mokyklos buvo įteikusios pranešimą apie streiką, tačiau nestreikavo.
Švietimo profesinės sąjungos planavo, jog streikas apims 300 ugdymo įstaigų. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Jurgelevičius BNS sakė, kad „galėjo nubyrėti apie 20-30 mokyklų“, tačiau tikslaus skaičiaus sakė neturintis.
Iš viso 60-yje šalies savivaldybių veikia daugiau kaip 2300 švietimo įstaigų, iš jų - 1200 bendrojo ugdymo mokyklų, daugiau kaip 700 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 360 neformaliojo ugdymo įstaigų.
Mokytojai reikalauja, kad nuo rugsėjo būtų pradėta įgyvendinti algų kėlimo programa, be to, siekia, kad būtų atsisakyta per krizę įvestų vadinamųjų atlyginimų žirklių, kurios esą leidžia švietimo darbuotojams už tą patį darbą nustatyti nevienodą atlygį.
Vietoj pamokų – susitikimas su kariuomenės atstovais
Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje streikuoja 80 proc. iš 64 čia dirbančių mokytojų: jie yra darbo vietose, tačiau pamokų neveda. Įstaigos profesinės sąjungos pirmininkė Liuda Ščensnovičienė BNS tvirtino, kad pedagogai teisėtai reikalauja atstatyti moksleivio krepšelį į prieškrizinį lygį, o Vyriausybės siūlomas „1,5 proc. atlyginimų pakėlimas“ mokytojų netenkina.
„Po paskutinio mitingo memorandumas įteiktas net prezidentei - pusantrų metų sėdime, kalbame, o jie nieko nesiūlo. Supraskite, nė vienas mokytojas nenori streikuoti, nes koks bebūtum, kiek bestreikuotum, vistiek reikia išeiti visą programą (...). Tai yra riba: kai lašini į stiklinę vandenį, galų gale vanduo išbėga. Tai čia yra riba, kurios nereikėjo peržengti“, - sakė ji.
Anot mokyklos profsąjungos lyderės, pedagogai nusiteikę streikuoti tol, kol Vyriausybė atsižvelgs į reikalavimus.
„O tėvelių yra visokių, bet mano auklėtinių tėveliai palaiko streiką“, - kalbėjo ji.
Kaip BNS sakė įstaigos vadovė Jūratė Liutinskaitė - Kalibatienė, vietoje pamokų pirmadienį į mokyklą atvykusiems moksleiviams surengtas susitikimas su kariuomenės atstovais.
„Atėjo labai nedaug moksleivių, nes streiko komitetas informavo bendruomenę ir tai yra jų sprendimas. Manau, kad žmonės, kurie gyvena demokratinėje valstybėje, remiasi Darbo kodeksu ir tai daro atitinkamai - manau, profesinės sąjungos turi stiprius teisininkus“, - sakė direktorė, paklausta, kaip vertina Vyriausybės vicekanclerio pareiškimą, jog streikas neteisėtas.
Pasak jos, mokykloje pirmadienį yra apie 50 vaikų - jiems suplanuotos saviraiškos veiklos, su moksleiviais dirbs nestreikuojantis personalas.
Iš viso progimnazijoje mokosi 1014 vaikų. Direktorė teigia, kad didelė dalis moksleivių nepasirodė ir dėl tebesitęsiančių atostogų 1-5 klasių moksleiviams.
Tėvų atstovai palaiko pedagogų streiką, moksleiviai ragina ieškoti diplomatinių priemonių
Tėvus vienijančios organizacijos atstovai palaiko mokytojų streiką, kaip teisėtą protesto formą, moksleivių atstovai sako, kad dėl streiko nukentės tik jie patys ir ragina ieškoti diplomatinių problemos sprendimo būdų.
„Natūralu, kad ši forma tėvams yra ypač nepatogi. Tėvai, solidarizuodamiesi su mokytojais, šiandien turėtų ieškoti priemonių, kaip užimti vaikus, – BNS sakė Lietuvos tėvų forumo (LTF) pirmininkas Audrius Murauskas. – Bet nepalaikyti pedagogų mes negalime vien dėlto, kadangi tikrai matome, kad mokytojų profsąjungos ne vienerius metus šiuos klausimus aštriai kėlė, bet nebuvo į juos įsiklausoma.“
Jis taip pat pabrėžė, kad pedagogai rengdami streiką savo reikalavimus reiškia „teisėta forma“, nes kitos priemonės jau išnaudotos. Anot organizacijos vadovo, tėvai supranta, jog norint gauti kokybišką paslaugą, būtina kelti ir atlyginimus pedagogams.
„Net 4,3 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimas nesiekia, kada iki krizės jis buvo net ir 6 procentai. ES vidurkis yra 6 proc. BVP. Akivaizdu, kad pinigų švietimui skiriama per mažai, reikia pripažinti, kad švietimas dabartinei valdžiai nėra prioritetas“, – kalbėjo A. Murauskas.
Vis dėlto, tėvų atstovo nuomone, vienodai kelti atlyginimus visiems pedagogams būtų „ekonomiškai nenaudinga ir neefektyvu“ - kaip išeitį jis siūlo steigti premijinius fondus ugdymo įstaigose.
„Pati mokyklos bendruomenė galėtų nuspręsti, kuriuos mokytojus papildomai finansuoti iš to fondo“, – svarstė A. Murauskas.
Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė pirmininkė Indrė Pabijonavičiūtė streiką vertina skeptiškai sakydama, kad jis neturės realaus poveikio Vyriausybei, bet dėl to nukentės moksleiviai, vėliau turėsiantys prisivyti programą.
„Mes suprantame mokytojus, kad darbo užmokestis yra svarbu ir tai yra viena pagrindinių motyvacijų dirbant. Bet šitas streikas, manau, nepalies ministerijos, o pirmiausia palies moksleivius“, – sakė ji.
„Mokytojai turėtų išlikti solidūs ir parodyti, kaip galima spręsti problemas diplomatinėmis priemonėmis. Mes manome, kad streikas neduos naujų idėjų ir naujų problemos sprendimo būdų“, - pridūrė Moksleivių parlamento pirmininkė.
Tėvų forumo idėją dėl premijinių fondų ji įvertino kaip „gana logišką“, tačiau ar mokinių parlamentas ją palaikytų, anot I. Pabijonavičiūtės, priklausytų nuo realių tokios idėjos įgyvendinimo priemonių ir teisinių galimybių.
Tikėjosi greitai susitarti
Premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį prašė profsąjungų atidėti streiką, tačiau anksčiau kelis kartus nukėlę jo pradžią šįkart mokytojai nusprendė nesitraukti.
Pirmadienį pedagogams pradėjus streiką Vyriausybės atstovai tikėjosi su profsąjungomis pasiekti greitą susitarimą. Švietimo ir mokslo ministerija deryboms su profsąjungomis žadėjo pateikti susitarimą, kuris numatytų, kaip finansuoti mokytojų algų kėlimą nuo rugsėjo.
„Jeigu profsąjungos su Vyriausybės atstovu pasirašys susitarimo protokolą, tai streikai turėtų būti atidėti – toks yra susitarimas“, – penktadienį po Vyriausybės atstovų susitikimo su profsąjungomis žurnalistams sakė švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.
Ji aiškino, kad ministerija ieškos galimybių finansuoti dalį profsąjungų reikalavimų – tai yra maždaug 5 mln. eurų, kurie leistų vidutiniškai 1,5 proc. pakelti mokytojų atlyginimus nuo šio rugsėjo.
Profsąjungos nuo rugsėjo tikisi ne tik šio padidėjimo, bet ir koeficientų žirklių panaikinimo, tačiau tai, pasak viceministrės, neįmanoma be valstybės biudžeto peržiūros Seime.
ŠMM yra pasiūliusi penkerių metų mokytojų algų kėlimo programą. Pagal jį, nuo 2016 metų rugsėjo pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų – 6,5 procentais. Tam reikėtų 4,8 mln. eurų. 2017 metais siūloma minėtus koeficientus pedagogams kelti atitinkamai 7 proc. ir 17 procentų. Algos kiltų ir 2018 – 2020 metais, kad iki 2021 metų pedagoginių darbuotojų atlyginimas vidutiniškai padidėtų 25 proc., palyginti su darbo užmokesčiu, gautu iki 2016 metų rugsėjo 1 dienos.
Atlyginimai mokytojams šiek tiek padidinti ir nuo 2016 metų sausio.
Siekdami didesnių algų ir kitų pertvarkų pedagogai gruodį rengė įspėjamuosius streikus, o praėjusią savaitę Vilniuje vyko mitingas.
Ministerijos skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvos mokytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 823,4 euro per mėnesį. Tačiau trečdalis mokytojų dirba nepilnu krūviu, apie dešimtadalis visų pedagogų turi mažiau kaip devynias pamokas.
Naujausiais statistikos departamento duomenimis, Lietuva švietimui skiria 4,7 proc. Bendrojo vidaus produkto, informavo Švietimo ir mokslo ministerija.
Naujausiais Eurostato duomenimis, švietimo finansavimo vidurkis Europos Sąjungoje 2011-aisiais siekė beveik 5,3 procento nuo Bendrojo vidaus produkto.