Į DELFI kreipėsi Mykolo Romerio universiteto studentė, kurios tvarkaraštis - įspūdingas. Trečiadienį mergina turi 6 paskaitas. Iš viso tądien jai universitete tenka praleisti beveik 12 valandų. Pirmoji paskaita prasideda 9:40 val., o paskutinė baigiasi 21:10 val. Po trijų pirmų paskaitų mergina turi 1 valandos ir 50 minučių pertrauką.
Guodė pažadais
„Kai supratau, kada teks ateiti ir kada išeiti iš universiteto, pasidarė silpna. Suskaičiavau, kad tai 9 valandos gryno mokymosi. Kas antrą savaitę per dieną turiu 3 seminarus ir 3 paskaitas. Ačiū Dievui, tarp jų yra vienas „langas" (laisva paskaita - DELFI). Kitomis savaitėmis būna 2 seminarai ir 2 paskaitos", - pasakojo studentė.
Mergina skundėsi ir keistai suplanuota paskaitų tvarka penktadieniais. „Penktadieniais man paskaitos prasideda 16.40, tad grįžti namo - labai sudėtinga, nes kai baigiasi paskaitos (19:30 val. - DELFI pastaba), paskutinis autobusas į gimtąjį miestą būna išvažiavęs."
„Paskutinėse paskaitose labai sunku sėdėti. 5 ir 6 paskaitos vienodos ir labai svarbios, nes turi daugiausiai kreditų iš viso kurso - 7 (semestro besimokančių dalykų kreditų skaičius - 30 - DELFI pastaba). Darbas vyksta intensyviai, nesvarbu, kad vakare jau norisi miego. Nuo aštuntos valandos vakaro, praktiškai, neįmanoma susikaupti. Sunku ne tik klausytis ir išlaikyti dėmesį, bet ir konspektuoti medžiagą, nes ranka pavargsta nuo rašymo", - skundėsi mergina.
1600 valandų per metus
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyresniosios specialistės Genovaitės Bingelienės, iš tiesų, teisės akto, nustatančio, kiek paskaitų per dieną gali turėti studentas - nėra. „Tokius dalykus aukštosios mokyklos paprastai numato savo vidinėse tvarkose", - patikino specialistė.
Studentų studijoms skirtą laiką reglamentuoja tik Mokslo ir studijų įstatymas, kuriame nustatyta, kad studento vienų studijų metų apimtis turi būti 1600 valandų, įskaitant kontaktinį ir savarankišką darbą (tai atitinka 60 kreditų). Tačiau kiek paskaitų per dieną gali turėti studentas, nėra aišku.
Lietuvoje studento mokymosi laikas skaičiuojamas pagal prieš kelis metus iš kitų Bolonijos proceso šalių pasiskolinta Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (European credit transfer and accumulation system (ECTS)). Pagal šią sistemą vienas kreditas yra prilyginamas nuo 25 iki 30 valandų mokymosi laikui. Šie kreditai analogiškai skaičiuojami visoms specialybėms ir visiems studijų dalykams, tačiau tikslus kreditų skaičius aukštosiose mokyklose skiriasi.
Lietuvoje taikoma sistema ypatinga ir tuo, kad į studento darbo krūvį yra įskaičiuojamas ir individualus mokymasis: medžiagos analizavimas, užduočių rengimas ir kt. Todėl kiekviename studijų apraše, kuriame yra yra ra nurodoma, kiek studentas mokydamasis būtent tą dalyką turi kontaktinių paskaitų (taip pat seminarų ir pratybų), taip pat turi būti nurodyta, kurią dalį medžiagos studentas mokosi savarankiškai: analizuoja medžiagą, rengia užduotis...
Pasigenda valdžios dėmesio
Pasak buvusio Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Dainiaus Dikšaičio, įgyvendinant studijų programą būtina nuolat stebėti atitikimą reikalavimas, t.y. ar apskaičiuotas studento krūvis yra realiai paskirstytas ir ar tolygiai vykdomas studijų planas. D. Dikšaitis patikino, kad dėl netinkamo darbo paskaitose organizavimo dažnai kenčia ir studijų kokybė.
„Sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti, kiek paskaitų per dieną turėtų būti, nes situacija labai priklauso nuo studijuojamų dalykų, studijų krypties. Kontaktinio darbo ir savarankiško darbo proporcija gali būti gana įvairi, pvz. medicinos studentams skiriama daugiau kontaktinių valandų, o studijuojantiems socialinius mokslus - ženkliai mažiau."
LSS prezidento teigimu, tokias problemas reiktų spręsti aukštosios mokyklos administracijos padalinyje, nepavykus su jais susitarti, pagelbėti galėtų LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba. Tačiau nors šią tarnybą buvo nutarta įsteigti dar praėjusių metų pradžioje, deja, Lietuvoje ji kol kas nefunkcionuoja.
Siūlo 4 paskaitas per dieną
Pasak Mykolo Romerio universiteto Visuomenės informavimo vadybininko Kęstučio Saldžiūno, šešios paskaitos per dieną jų universitete - išimtis: „Paprastai fakultetų tvarkaraščiuose per dieną planuojama ne daugiau 4-5 paskaitų / seminarų / pratybų / praktikumų."
Galutinis tvarkaraščio variantas Mykolo Romerio universitete yra sudaromas atsižvelgiant į bendrus principus. Pasak K. Saldžiūno, jiems svarbu, kad „Studentai ir dėstytojai patirtų kuo mažiau nepatogumų dėl tarpų tarp užsiėmimų (taip vadinamų „langų.). Studentų pageidavimu tvarkaraštyje numatoma bent viena diena (dažniausiai penktadienis) be užsiėmimų, skirta savarankiškam darbui, darbui bibliotekoje, savišvietai ir pan. Kiti du svarbūs veiksniai - auditorijų užimtumas (ypatingai - specializuotų kabinetų, laboratorijų užimtumas) ir dėstytojo užimtumas. Tuo atveju, kai paskaitų skaityti yra kviečiamas dėstytojas ekspertas iš kitos institucijos (LR teismų, advokatūros, vyriausybės institucijų ir pan.), sudarant tvarkaraščius atsižvelgiama į dėstytojo galimybes suderinti darbą pagrindinėje darbovietėje su dėstymu MRU."
Pasak pašnekovo, sunku nuspręsti, kiek paskaitų per dieną gali turėti studentas, kad nenukentėtų jo produktyvumas, nes tai priklauso ne tik nuo užsiėmimų skaičiaus, bet ir nuo motyvacijos, darbo pobūdžio, poilsio, charakterio ir sveikatos būklės. „Todėl siūlytume atlikti tyrimus ir išanalizuoti problemą giliau. Manytume, kad optimalus užsiėmimų skaičius per dieną (atsižvelgiant į studentų pageidavimus turėti vieną dieną be užsiėmimų) yra 4 užsiėmimai", - tikino specialistas.
Paskaitos tik nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro
Pasak Vilniaus universiteto Studijų direkcijos Studijų komunikacijos ir informacijos skyriaus vedėjos Ugnės Naujokaitytės, „Kiekvienas studentas - individuali asmenybė, todėl koks krūvis vienam studijuojančiam - optimalus, kitam gali būti per didelis arba per mažas. Rinkdamasis, kokius pasirinktus dalykus studijuoti, studentas turi teisę išsiregistruoti iš pasirinktų dalykų ir vietoje jų pasirinkti kitus ne vėliau kaip per dvi prasidėjusio semestro savaites dėl tvarkaraščio suderinamumo."
Tačiau vis dėlto Vilniaus universitete galioja kita taisyklė - akademiniai užsiėmimai dieninių studijų studentams vyksta nuo 8 val. iki 20 val. Nors minėta direkcija negalėjo konkrečiai pasakyti, kokį paskaitų kiekį per dieną rekomenduoja, patikino, kad jis neturi viršyti darbo savaitės Lietuvoje pavyzdžio. „Studentas per dieną neturėtų dirbti daugiau kaip 8 valandas (įskaitant ir kontaktinį, ir savarankišką studento darbo laiką)."
Vilniaus universiteto Studijų direkcijos darbuotojų teigimu, „Lietuvos studentai studijoms skiria mažiau laiko nei kitose Europos šalyse. Eurostudent IV apklausos (atliktos 2008-2011 m.) duomenimis, apie 31 proc. Lietuvos studentų studijoms skiria 21-30 val. per savaitę. Apie 40 proc. studijoms skiria daugiau nei 30 val. per savaitę. Tuo tarpu, pvz. Estijoje, daugiau nei 30 val. per savaitę studijuoja daugiau nei 74 proc. studentų, Danijoje - 63 proc. studentų." Tad tai ne tik aukštųjų mokyklų, bet ir visų Lietuvos studentų problema.
Tvarkaraštį rengia studentai
Anot Kaune esančio Vytauto Didžiojo universiteto Studijų prorektoriaus doc. Kęstučio Šidlausko, paskaitų skaičius jų universitete priklauso nuo studijų programos ir konkretaus dalyko apimties kreditais. „Pavyzdžiui, biochemijos programos studentui optimalu studijuoti 2 - 3 dalykus, nes jiems reikia atlikti bandymus ir tyrimus, o istorijos programos studentui gali būti optimalu išklausyti 4 skirtingų dalykų paskaitas."
O galutinis tvarkaraščio planas priklauso nuo studento, nes jie patys planuoja savo užimtumą ir paskaitų skaičių, sudarydami individualius studijų planus kiekvienam semestrui. Ribojama tik pasirinktų studijų dalykų kreditai per semestrą: t.y. ne daugiau kaip 36 ir ne mažiau kaip 24 kreditai pirmame ir antrame kursuose, trečiame ir ketvirtame kursuose - ne mažiau kaip 21 ir ne daugiau kaip 39 kreditai per semestrą.
Išeitis - individualūs tvarkaraščiai
Klaipėdos universiteto tvarkaraščius derina fakulteto administratorės, atsižvelgdamos į auditorijų užimtumą, dėstytojų darbotvarkes, studentų pageidavimus. Pasak Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos fakulteto administratorės Lindos Šemeklienės, prasidėjus semestrui, studentai asmeniškai su dėstytoju gali koreguoti paskaitų tvarkaraštį.
Klaipėdos universiteto studijų nuostatose numatyta, kad studijų tvarkaraščiai yra sudaromi laikantis studijų programų ir individualių studijų planų. Mokymo (mokymosi) būdai, studijų trukmė ir tvarkaraštis nustatomi atsižvelgus į studentų saugos ir sveikatos reikalavimus, o ištęstinės studijų formos trukmė - ir atsižvelgus į galimybes derinti studijas su kitu studentų užimtumu (darbovietėse, atliekant šeimynines pareigas ir kt.).