Studentų atstovai - prieš aštuoneto vidurkio sureikšminimą, bet už finansavimo siejimą su valstybės užsakymu

Studentų atstovai nepritaria socialdemokratų siūlymui, kad gerai besimokančiais studentais būtų laikomi turintieji aštuoneto vidurkį.

Tai vienas iš siūlymų, numatytų socialdemokratai įregistruotame laikinojo Mokslo ir studijų įstatymo projekte. Pagal pateiktas pataisas, už mokslą nemokėtų tie gerai besimokantys studentai, kurie studijuotų valstybės užsakytoje vietoje. Kitiems gerai besimokantiems studentams siūloma kompensuoti dalį studijų kainos.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) vadovai aiškina, kad kurį laiką praeityje galiojusi aštuoneto sistema nepasiteisino.

"Lietuvos studentų sąjunga iš tiesų kritiškai vertina panašaus pobūdžio siūlymus ir norėtų tik priminti istorinę praeitį, kuri lėmė tai, kad aštuoneto buvo atsisakyta. Vienas iš pagrindinių kritikos elementų aštuonetui buvo tai, jog priklausomai nuo studijų krypties ir studijų specifikos aštuonetas iš tiesų labai skiriasi pagal tai, kokiems studentams ir už kokius pasiekimus jis yra rašomas", - BNS sakė LSS vadovas Dainius Dikšaitis.

Jam antrino ir LSAS prezidentas Vilius Morkūnas.

"Prisirišti prie aštuoneto vidurkio, kokia buvo anksčiau sistema, mes tikrai nenorėtume, tai nebūtų mums priimtinas variantas dėl kelių priežasčių. Tarp aukštųjų mokyklų ir tarp pačių specialybių toje pačioje aukštojoje mokykloje rezultatai yra labai skirtingi. Jeigu mes žiūrėsime, tarkime, į technologinius, tiksliuosius mokslus, tai rezultatai čia yra kur kas žemesni nei socialiniuose moksluose arba humanitariniuose. Vienoje specialybėje aštuoneto vidurkį turintis studentas mokosi vidutiniškai, kitose specialybėse, tarkime, technologiniuose moksluose, toks studentas mokosi pakankamai gerai ar labai gerai. Šioje vietoje diferencijuoti, be abejo, reikėtų", - dėstė jis.

Tačiau V.Morkūnas pritaria, studijų finansavimas valstybės lėšomis būtų susietas su valstybės užsakymu.

"Mūsų manymu, gerai besimokantys studentai, kurie neturėtų mokėti už mokslą, yra tie, kurie neturi akademinių skolų ir pagal vidurkius išdėlioti į prioritetinę eilę patenka į valstybės užsakymo rėmus. Valstybės užsakymas būtų valstybės nustatymas, kiek ateityje būsimų specialistų reikės, kiekvienais metais paskelbiant tam tikrą skaičių atskiroms kryptims, kokių reikės specialistų. Kol kas valstybės užsakymo mes neturime bent jau šiuo metu ir valstybės normalaus planavimo į priekį, į perspektyvą nėra", - teigė LSAS vadovas.

Studentų skirstymas į mokančius ir nemokančius už mokslą atsižvelgiant į tai, ar jų vidurkis siekia aštuonetą, ar ne, buvo įvestas 2008 metais, tačiau vėliau jo buvo atsisakyta.

"Procentinis gero mokymosi kriterijus, kuris yra dabar įstatyme, būtent dėl to ir buvo pasirinktas, kad nebūtų supriešinti skirtingų studijų krypčių studentai, kurių mokymosi specifika labai skiriasi. Tam kompromisui - procentiniam dydžiui - iš tiesų studentų atstovai pritarė, kai buvo svarstomas ir priiminėjamas Mokslo ir studijų įstatymas", - pažymėjo D.Dikšaitis.

Konstituciniam Teismui (KT) Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas dėl universitetų valdymo ir studijų finansavimo pripažinus prieštaraujančiomis Konstitucijai, opoziciniai socialdemokratai įregistravo laikinojo Mokslo ir studijų įstatymo projektą. KT konstatavus, kad universitetų tarybų sudarymo tvarka prieštarauja Konstitucijai, socialdemokratai savo projekte siūlo tarybos funkcijas perduoti iš akademinės bendruomenės sudaromam universiteto senatui.

Prieštaraujančia Konstitucijai pripažinus nuostatą, kad studentų rotacija pagal akademinio pasiekimo rezultatus vyksta tik po dvejų metų studijų, socialdemokratai siūlo studentus vertinti kas semestrą, o gerai besimokančiais pripažinti turinčius 8 balų vidurkį.

Projektu siūloma nustatyti, kad nemokamas aukštasis mokslas valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas tiems gerai besimokantiems piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu, tenkinant pagal iš anksto paskelbtus skaičius jos nustatytų atitinkamų sričių specialistų poreikį. Gerai besimokantiems studentams, kurie studijas vykdytų ne valstybės užsakymu, valstybė kompensuotų dalį studijų kainos.