Tuo tarpu Vilniaus politikos analizės instituto direktorė, buvusi prezidentės patarėja Virginija Būdienė gynė studijų kokybę Lietuvoje, ir ragino šioje srityje atsisakyti stigmų.
Ž. Mauricas portalui DELFI pasakojo pirmiausia pasirinkęs bakalauro studijas Latvijoje, nes ten jos truko ne ketverius, kaip Lietuvoje, o trejus metus, kaip dabar jau yra daug kur Europos Sąjungoje.
„Kokybė, panašu, kad buvo geresnė, ir norėjau dar nuotykių“, - sakė Ž. Mauricas.
Mokėsi Šveicarijoje nemokamai
Toliau mokslus tęsti jis nusprendė Šveicarijoje, kur mokslas yra nemokamas.
„Tereikėjo susimokėti kelis tūkstančius eurų per metus neva administracinėms išlaidoms, tačiau ta suma yra gana maža, tuo labiau, kad jie duoda stipendijas tiek už gerą mokslą, tiek už materialinį nepriteklių. Pas juos yra labai aukštas pragyvenimo lygis, tai gavau tokią stipendiją ir aš, nes mano tėtis dirba akademinį darbą, ir mama dirbo dar tuo metu“, - pasakojo Ž. Mauricas.
Tuo metu jaunuolį suviliojo ir tai, kad universitete dėstė visame pasaulyje vertinamų vadovėlių autoriai. „Ten yra tie žmonės, kurie visą industriją veda į priekį“, - sakė Ž. Mauricas.
Ekonomistas neabejoja, kad vis daugiau jaunų žmonių rinksis studijas užsienyje, todėl, pasak jo, aukštojo mokslo reformos akcentas turi būti nukreiptas į kokybės gerinimą.
„Kokybė tai yra, visų pirma, įvaizdis ir bent jau apsimestinumo nebuvimas. Dabar dėstytojai apsimeta, kad ruošiasi paskaitoms, nes yra neadekvačiai mažas finansavimas ir neadekvačiai didelis krūvis. Ir, aišku, patys studentai: Lietuvoje studijos išeina kaip laisvalaikio užsiėmimas, nes dauguma studentų dirba“, - kalbėjo Ž. Mauricas.
Ekonomistas pripažino, kad yra išimčių, atkreipdamas dėmesį į medicinos studijas Lietuvoje, kur dėsto pasaulinio garso dėstytojai, atvažiuoja daug studentų iš užsienio.
„Kiekviename universitete yra ir gerų dalykų, bet yra ir labai daug blogų, ir jie sugadina bendrą vaizdą. Kadangi aš ne mediciną studijavau, o finansus, tai Šveicarijoje finansai yra labai geras pasiekimas“, - konstatavo Ž. Mauricas.
Ekonomistas nuogąstavo, kad pagal dabartinį Vyriausybės darbo grupės sudarytą planą jungiant prie stiprių universitetų silpnesnius nebus pasiekta aukštesnė studijų kokybė.
„Yra grėsmė, kad sujungus esamų universitetų prestižas, jeigu jie nesiims radikalių priemonių, gali dar labiau nukristi. Nes sujungus geresnį universitetą su blogesniu, jis netaps geresnis nei tas geresnis. Jis tikėtina bus kažkur per viduriuką, bent jau psichologiškai. Ir tai gali deja dar labiau padidinti protų nutekėjimą“, - sakė Ž. Mauricas.
Net privatūs universitetai labai išsigandę
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad XXI amžiuje viena iš labiausiai panikuojančių industrijų yra aukštojo mokslo.
„Nes yra nuotolinis mokslas, studentų mobilumas. Net ir privatūs universitetai yra labai išsigandę. Geriausi gerėja toliau, nes didėja žinomumas, pritraukia žmonių iš Azijos, o vidutiniai svarsto, ar neužsidaryti visai. Lygiai tas pats yra ir Lietuvoje. Bet Lietuvoje dar nesuvokiame, dar žaidžiame savo smėlio dėžėje – čia kažką sujungsime, padarysime, po 20 metų, gal net po dešimties, vėl tas pats iššūkis ateis“, - sakė Ž. Mauricas.
Jo nuomone reikia radikalesnių priemonių, nei dabar pasiūlytos.
„Gal net sakyčiau reikia išskirti gerąsias vietas, kaip vyšnias ant torto, surinkti tas vyšnias, iš jų sudaryti stiprius, nebūtinai didelius, specializuotus universitetus, ir toje specializacijoje plėstis“, - sakė Ž. Mauricas.
Pasak jo, kitu atveju universitetams gresia likti, kaip toms dar prieš šimtmetį populiarioms karčiamoms, kurių buvo kiekviename miestelyje, o dabar jos tebeliko butaforiniais muziejais. Esą norint išlikti globalios konkurencijos sąlygomis, vienintelė galimybė yra siekti būti geriausiu savo srityje.
Trečioji aukštojo mokslo reforma
Vilniaus politikos analizės instituto direktorė V. Būdienė nebuvo taip pesimistiškai nusiteikusi dėl aukštojo mokslo kokybės.
„Daug abiturientų studijuoja užsienyje, daug mūsų studentų į mainų programas išvyksta, pamato, kaip vyksta studijos užsienyje, bet aš nenuvertinčiau ir Lietuvos universitetų. Mūsų universitetai yra pilnai konkurencingi“, - sakė V. Būdienė.
Pasak jos, gerai, kad Lietuvoje didžioji dalis studijų vyksta lietuvių kalba. „Manau, kad tai yra gerai, nes valstybės išlikimui tai yra labai svarbu, tai yra nacionalinė kultūra, intelekto ugdymas, bet, žinoma, mūsų universitetai jau seniai yra konkurencinėje erdvėje su užsienio universitetais, ir jie pilnai gali pasilyginti, ir jie nėra atsilikę. Tą stigmą nuo Lietuvos universitetų reikia nuimti“, - kalbėjo V. Būdienė.
Pradėta aukštojo mokslo reforma, pasak ekspertės, yra jau trečioji, kurią ji stebi.
„2007 metais buvo Nacionalinės plėtros institutui užsakymas, buvo pasiūlyta, kaip reikėtų sutvarkyti universitetų ir mokslo institucijų tinklą, keli institutai buvo sujungti, prijungti prie universitetų, o universitetai taip ir liko nesujungti“, - teigė V. Būdienė.
2009 metais buvo antra reforma, priminė ekspertė. Jos metu buvo siūloma sujungti universitetus Kaune ir Vilniuje. „Vėl sujungimai neįvyko, nes ko gero nėra labai aiškiai suformuluotas tikslas. Tinklo optimizavimas tėra priemonė“, - pažymėjo V. Būdienė.
Ekspertė pasigenda aiškumo, dėl dėstytojų ateities, kaip bus paskirstyti žmogiškieji ištekliai.
„ Dėstytojų skaičiaus mažinimas, jei jis įvyktų yra gana pavojingas žingsnis, nes jauni, dar ne kaži kokio mokslo sukūrę žmonės, galbūt, jie liks už reformos slenksčio. Tai būtų didelė bėda mokslo ateičiai, jeigu tik vyresni profesoriai bus palikti“, - sakė V. Būdienė.
Ekspertė taip pat metė akmenį į politikų daržą sakydama, kad nuolatinis kalbėjimas apie tai, kokia bloga yra studijų kokybė, kokie blogi yra studentai, demoralizuoja universitetus ir dėstytojus.
„Taip buvo 2009 metais, reikia, kad greičiau būtų aiškumas, ir dėstytojams, ir patiems universitetams, ir regionams, ir pagaliau abiturientams, ir tiems, kurie gal aštuntoje klasėje mokosi, kaip bus toliau“, - sakė V. Būdienė.
Taip pat ekspertė pasigenda atsakymo, kaip bus pasiektas valdančiųjų tikslas užtikrinti visiems nemokamas bakalauro studijas.
„Tą galima padaryti tik vienu būdu, labai aukštai užkeliant kartelę, bet yra ir kitas dalykas, yra buvęs Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad negalima drausti studijuoti norintiems, jeigu universitetai gali sudaryti tokias pačias sąlygas, kaip ir studijuojantiems už valstybės lėšas“, - atkreipė dėmesį V. Būdienė.
Pasak ekspertės, kol kas nėra pateiktas atsakymas, kaip to bus pasiekta, kad visi bakalauro studijose studijuotų nemokamai.
„Puiki žinia, bet gal ta žinia yra , kad penkis kartus sumažės studentų skaičius universitetuose, o šitos žinios labai laukia kolegijos. Tada jos labai išsipūs, nes mokytis žmonės nori, nes šiais laikais nelabai ką gali dirbti nebaigęs jokio mokslo“, - konstatavo V. Būdienė.
Pagal Vyriausybės parengtą planą, sostinėje turėjo veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas.
Taip pat Kaune turėjo likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų, rašė naujienų agentūra BNS.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai registravo naują pasiūlymą dėl universitetų tinklo optimizavimo. Pagal jį, šalyje veiktų po klasikinį universitetą Vilniuje ir Kaune, taip pat šiuose miestuose galėtų veikti technologinių, sveikatos mokslų universitetai, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais.
Šis siūlymas atitinka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) planą jungtis su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais, taip pat Lietuvos sporto universitetu.