Pasak ŠMM sekretoriaus Giedriaus Viliūno, skaičiai visų pirma turi būti aptarti Vyriausybėje ir tik tada paviešinti. Jis pabrėžė, kad minėti skaičiai – negalutiniai, politiškai apsprendžiami ir yra dar tik diskusijų stadijoje.
Pasak jo, dabar galiojanti įmokų sistema neteisinga – „neakivaizdininkai“ moka visą kainą, pusė „dienininkų“ moka nepateisinamai mažai, kiti nemoka visiškai. „Vien socialinio teisingumo lygmuo reikalauja reformos“, - kalbėjo jis. G. Viliūnas sakė, kad norint išlaikyti aukštą studijuojančiųjų skaičių, reikia juos adekvačiai finansuoti. „Antraip mes vedame į niekur, mes aliname sistemą“, - kalbėjo jis.
Kad didesni mokesčiai nebūtų įvedami neužtikrinus paskolų sistemos, paskolų fondui kitais metais reikėtų skirti 100 milijonų litų. Paskui ši suma augtų, nes ateitų nauji pirmakursiai.
Laukiama aukštųjų mokyklų konkurencijos
„Atsiras tam tikras rinkos elementas – jei studentas manys, kad kaina per aukšta čia, jis eis į kitą aukštąją mokyklą arba važiuos į užsienį. Niekas surišęs nelaikys“, - aiškino ŠMM sekretorius.
Ministerija mano, kad tarp aukštųjų mokyklų vyraus atvira sąžininga konkurencija – studentai spręs, kur už tą kainą gauti geriausią paslaugą. G. Viliūnas įsitikinęs, kad studijų kokybė pasikeis jau naujai įstojusiems, o po 2-3 metų tai jau stipriai jausis. Jis priminė, kad studijų kokybė nėra tokia prasta, kaip dažnai apibendrinama. „Tai parodo konkursai. Niekas nestotų, jei nejaustų, kad stoti į kai kurias programas verta“, - sakė G. Viliūnas.
„Įmokos bus tik vienas iš svarbių veiksnių“, - sakė jis. Pasak G.Viliūno, kokybės siekti padės stiprinama studijų kokybės priežiūros sistema, Europos Sąjungos parama.
„Nekalbama apie tai, kad stipendijų neliks – kalbama tik apie jų pertvarkymą“, - atkreipė dėmesį ŠMM sekretorius. Pasak jo, turėtų būti užtikrintos pakankamos socialinės stipendijos, o geriausi studentai turi turėti galimybę gauti papildomą stiprią paramą.
Studentų sąjunga reforma netiki
„Labai keistas ir nesuprantamas tokių sumų pasirinkimas. Mums buvo atsakyta taip – šios sumos išspręstų dabar trūkstamą lėšų poreikį. Šiandien aukštasis mokslas gauna 46 proc. poreikio, tad trūkumas būtų kompensuojamas studentų lėšomis“, - DELFI sakė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Jonas Okunis.
Pasak jo, tai – absurdas, mat valstybė pati turi įvardinti prioritetus ir skirti pakankamą finansavimą. Jis pasakojo iš ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Vygaudo Ušacko sužinojęs, kad čia įtvirtinus panašią sistemą, visos aukštosios mokyklos pasirinko maksimalius įkainius už mokslą. V. Ušacko žiniomis, garsiausi universitetai ir šiandien būgštauja, jog sumos – per mažos ir prašo panaikinti viršutinę įmokų ribą.
„Manau, kad didžioji dalis aukštųjų mokyklų pasinaudos galimybe ir nustatys maksimalią ribą“, - nuogąstavo studentų vadas.
LSS taip pat nuogąstauja, kad neliks stipendijų už gerą mokymąsi. Jis netiki ŠMM pažadais, kad stipendijos ateis iš verslo: „ar kas paklausė verslo, ar jis pasiruošęs įsteigti stipendijas, ar jis bus suinteresuotas istorikams, filosofams, etnologams, filologams ir kitų humanitarinių ar socialinių mokslų studentams įsteigti stipendijas. Ar nebus taip, kad jas gaus vos keli biomedicinos, inžinerinių mokslų atstovai?“
J. Okunis priminė, kad bendrabučių būklė apverktina, butų nuomos kainos kasmet didėja, tad studentai įspraudžiami į rėmus. „LSS viską darys, kad tokia sistema neįsigaliotų. Tai – ydinga sistema“, - kalbėjo pašnekovas.
J. Okunis pastebi, kad Lietuva lygiuojasi į Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo sistemą, tačiau atkreipia dėmesį, kad ten studentų įmokos tesudaro 6 proc. aukštojo mokslo sistemos fondo, kai Lietuvoje siekia apie 50 proc.