„Informacinių technologijų (IT) ir inžinierių darbo rinka – visas pasaulis. Vieta, kur dirbi, tampa nebesvarbi“, - spaudos konferencijoje pristatydamas iniciatyvą „Renkuosi tiksliuosius“ teigė „Exigen insurance soulutions“ direktorius Tomas Vaičiūnas.
Matydamas, kiek žmonių ateina į IT sektorių, taip pat vertindamas savo įmonės bei kitų IT specialistų pasiekimus, T. Vaičiūnas padarė išvadą, kad informacijos neužtenka.
„Norime, kad vaikai sužinotų apie IT virtuvę ir tos žinios padėtų pasispręsti renkantis profesiją“, - sakė vienas iš informacinės kampanijos autorių.
„Renkuosi tiksliuosius“ - tai interaktyvių paskaitų ir renginių programa vyresniųjų klasių moksleiviams ir studentams, įmonėms bei pedagogams.
Jos tikslas – paskatinti moksleivius rinktis tiksliuosius mokslus ir inžineriją, supažindinti moksleivius ir visuomenę su tiksliųjų ir inžinerinių mokslų specialybių įvairove per realius darbų pavyzdžius, pristatomus universitetuose, mokyklose, internete bei socialiniuose tinkluose.
Numatoma, kad projektas keliaus per tris aukštąsias mokyklas – Vilniaus Gedimino technikos universitetą, Kauno technologijos universitetą ir Klaipėdos universitetą.
Pusei moksleivių inžinerija - nemadinga ir neįdomi
„Pernai atkiltas visuomenės nuomonės tyrimas, kurio metu apklausta 4 tūkst. respondentų, parodė, jog pusei jų inžinerijos specialybė – nemadinga ir neįdomi“, - sakė Vilniaus IKEA ir kitus didelius objektus projektavusios įmonės „Baltic engineers“ generalinis direktorius.
D.Kvedaro žodžiais, Šiaurės šalyse požiūris į inžineriją – priešingas. Inžinieriaus darbas laikomas prestižiniu ir jam pačiam asmeniškai tuo teko įsitikinti.
„Kaip žinome, Lietuvoje populiaresni socialiniai mokslai. Tačiau, man atrodo, kad inžinieriui suprojektuoti IKE – ne mažesnis iššūkis nei teisininkui parengti sutartį. (…) Inžinerija mus supa visur – nuo ryte atsukto čiaupo iki pastatyto būsto ir televizoriaus vakare, mobiliojo telefono“, - sakė informacinės kampanijos „Renkuosi tiksliuosius“ iniciatorius.
Švietimo architektų klaida
Neseniai vykusioje mokytojų ir dėstytojų diskusijoje apie tai plačiai kalbėjo ir VGTU studijų prorektorius Romualdas Kliukas, nemanantis, kad mokiniams reikia suteikti visišką laisvę nesirinkti nepopuliarių, nes sunkių dalykų – matematikos, fizikos, chemijos.
„9-10 klasėje rinktis, ką mokytis, per anksti“, - įsitikinęs technologijų mokslų daktaras.
Prorektorius apgailestavo ir dėl sprendimo atsisakyti visiems privalomo mokyklinio matematikos brandos egzamino.
Dar viena dėstytojo minėta problema - technologijų moksluose susiformavusi tendencija, kad įstoja labai skirtingo lygio žmonės: į valstybės finansuojamas vietas - labai gerai besimokę, o į mokamus mokslus – mokyklas baigę prastesniais pažymiais.
„Universitete (studentams – DELFI) būna šokas, kad vidurinėje mokykloje mokėsi labai gerais pažymiais, o universitete vertinimai prastėja. Labai gabūs absolventai universitete susiduria su problema, kad pirmame kurse nėra kas veikti“, - pasakojo R. Kliukas.
Prorektoriaus teigimu, studijuojantiems trūksta gebėjimo mokytis nuolat, o ne priešokiais, gebėjimo motyvuoti save, susikaupti sėkmingam mokymuisi.
Vadovėlių turinys ir testų sistema bukina vaikus
R. Kliuko duomenimis, 10 proc. pirmakursių iš techniškųjų mokslų iškrenta jau prieš pirmąją sesiją, tik 55 proc. iš pirmo karto išlaiko egzaminus.
„Tai rodo, kad dalis jaunuolių nemoka nuosekliai mokytis. Iki sesijos renkamas kaupiamasis balas ir jei dirbi, negali neišlaikyti egzamino“, - atkreipė dėmesį prorektorius.
Prorektoriaus nuomone, vadovėlių turinys ir testų sistema bukina vaikus, neduoda plačiau mąstyti, patiems ieškoti įvairių atsakymų variantų.
VGTU atstovą stebina ir menkas studentų susidomėjimas nemokamais universiteto organizuojamais papildomais kursais nelankiusiems chemijos, fizikos ar matematikos. Jų lankomumas siekia tik 50 proc.
Pasak VGTU atstovo, šiame universitete netgi planuojama įvesti privalomą papildomą fizikos, chemijos ir matematikos mokymą.
„Turime vaikams duoti galimybę prisivyti. Mokykla atestatą davė ir vaikas turi turėti teisę stoti bet kur. Jei stengsis, prisivys ir tai savo pavyzdžiu yra įrodę nemažai jaunuolių, kurie iš mokamų studijų papildomai pasimokę perėjo į nemokamas ir egzaminus laiko aštuntukais“, - sakė R. Kliukas.