Atsakymus į šį ir kitus su studijomis užsienyje susijusius klausimus parodoje „Studijos 2016“ pateikė įmonių, padedančių išvykti mokytis kitur, atstovai.
Jie perspėjo, kad norintys studijuoti užsienyje turėtų suskubti. Yra universitetų, kaip, pavyzdžiui, visi esantys Danijoje, kurie potencialių studentų paraiškų laukia tik iki kovo 1-os dienos.
Įvardijo populiariausias studijų kryptis
Abiturientus studijų užsienyje klausimais konsultuojančios bendrovės „Kalba.lt“ atstovai prasitarė, kad lietuvius labiausiai domina studijos trijose šalyse: Didžiojoje Britanijoje, Danijoje ir Olandijoje.
„Ten studijuoti išvyksta didžioji dauguma studentų, nes sąlygos šiose šalyse – pačios patraukliausios”, – sakė minėtos įmonės atstovė Jurgita Mačiulė.
Savo ruožtu Studijų užsienyje informacijos centro vadovė Žaneta Savickienė pridūrė, kad lietuviai vis labiau domisi ir studijomis JAV.
Ką turi padaryti, jei nori studijuoti Anglijoje?
Pasak „Kalba.lt” atstovo Romano Šarpanovo, Didžiojoje Britanijoje klasikinio bakalauro studijos trunka trejus metus. Taip pat yra galimybė studijuoti 4 metus – į šių studijų trukmę integruota ir praktika.
„Pasirinkę antrąjį variantą Jūs studijuojate dvejus metus, visi treti metai yra skirti apmokamai praktikai, o ketvirtieji – baigiamojo darbo rašymui. Didelis šių studijų privalumas, kad po ketverių metų Jūs turite ir diplomą, ir darbinės patirties”, – patikslino J. Mačiulė.
Savo ruožtu magistro studijos Anglijoje trunka vienerius metus.
„Tam, kad įstotum į Anglijos universitetus, pradžiai užtenka pateikti 11 klasės arba 12 klasės pirmo pusmečio pažymių išrašo, motyvacinį laišką ir mokytojo rekomendaciją. Rekomenduotina, kad Brandos atestato vidurkis būtų ne mažiau 7. Kalbant apie anglų kalbos žinias, paprastai reikalaujama išlaikyti IELTS egzaminą, tačiau stojant į tam tikrus universitetus užtenka iš brandos egzamino surinkti 75 proc. ar net tiesiog turėti 8 metinį pažymį iš anglų kalbos dalyko mokykloje”, – sakė R. Šarpanovas.
Norintys studijuoti Anglijoje dokumentus turi pateikti iki birželio 30 dienos.
Papasakojo apie kainas
Studijos Anglijoje kainuoja maždaug 9 tūkst. svarų (12 tūkst. eurų) per metus.
„Nėra sunku gauti paskolą studijoms. Ji – ne komercinė, valstybės finansuojama, suteikiama trisdešimčiai metų. Tai yra ta paskola, po kurios gyvenimas tikrai nesibaigia. Mokėti ją reikia pradėti tik tuomet, kai baigi studijas ir susirandi darbą, kuriame uždirbi ne mažiau nei 1750 svarų (2320 eurų) per mėnesį. Uždirbant daugiau, paskola mokoma nuo viršyto skirtumo 9 proc.
Kas atsitinka, jei žmonės nusprendžia grįžti į Lietuvą? Principas – visiškai toks pat, tačiau uždirbti Lietuvoje tam, kad iš tavęs būtų paprašyta atiduoti paskolą, turi bent 1862 eurų. Kalbame apie sumą ant popieriaus”– sakė J. Mačiulė.
Savo ruožtu magistro Anglijoje studijos kainuoja nuo 6 iki 14 tūkst. svarų per metus. Magistrantams taip pat yra galimybė gauti iki 10 tūkst. svarų paskolą studijoms. Ji suteikiama, jei magistro studijos asmeniui – pirmosios, jam nėra daugiau nei 60 metų.
Atiduoti šią paskolą reikia pradėti tuomet, kai atlyginimas yra didesnis 21 tūkst. svarų (28 tūkst. eurų) per metus. Tuomet pradedama atskaičiuoti po 6 proc. tam, kad paskolą grąžintum.
Į Daniją vyksta praktinių žinių
„Kalba.lt” atstovų duomenimis, Daniją lietuviai dažnai renkasi dėl to, kad šioje šalyje daug dėmesio skiriama praktiniam mokymui.
„Universitetai bendradarbiauja su įvairiomis kompanijomis, įmonėmis, paskaitas ateina dėstyti praktikai. Tai reiškia, kad žinios gaunamos iš žmonių, kurie toje srityje dirba 10-15 metų.
Be to, studijuoti galima anglų kalba, o studentai iš svetur danų kalbos mokomi nemokamai”, – sakė R. Šarpanovas.
Studijos Danijoje ES šalių piliečiams nekainuoja. Bakalauro studijos trunka 3-4 metus, magistro studijos 1-2 metus. Stojimai į Danijos universitetus vyksta nuo vasario 1 iki kovo 15 dienos.
Prašymus dėl studijų Olandijoje teikti galima visus metus
Dėl suteikiamų praktinių žinių lietuviai noriai vyksta ir į Olandiją. Šioje šalyje yra dviejų tipų universitetai. Taikomieji, kuriuose studijuojama ketverius, ir akademiniai, kuriuose studijos trunka trejus metus.
„Nesvarbu, kokią bakalauro studijų programą pasirinksite, ji kainuos 1984 eurus per metus. Jei norite studijuoti magistrą, mokslų kaina prasideda nuo 1984 eurų.
Taip pat galima gauti ir paskolą studijoms. Tie, kurie į ją pretenduoja, turi dokumentus pateikti likus 3 mėn. iki studijų pradžios. Ją grąžinti reikia per 15 metų, mėnesinė įmoka – iki 60 eurų”, – pasakojo R. Šarpanovas.
Stojimai į Olandijos universitetus vyksta visus metus.
Kam moka stipendijas?
Ir Anglijoje, ir Danijoje, ir Olandijoje studentai gali pretenduoti ir į stipendijas.
Kaip sakė R. Šarpanovas, Anglijoje jos dažniausiai teikiamos sportininkams, besitreniruojantiems universiteto komandose, ir gerai besimokantiems.
Taip pat galima pretenduoti ir į vienkartines pašalpas, kurios mokamos, jei tėvų pajamos per metus nėra didesnės nei 22 tūkst. svarų. Tuomet studentams mokamos išmokos, kurių dydis yra nuo 500 iki 2000 svarų per metus.
Savo ruožtu Danijoje ir Olandijoje pašalpos mokamos tiems, kurie studijų metu dirba. Danijoje dirbantys nuo 10 iki 12 valandų per savaitę gauna iki 400 eurų per mėnesį į rankas. Olandijoje išdirbę 56 valandas per mėnesį gauna iki 250 eurų per mėnesį dydžio pašalpą.
Kiek pinigų reikia?
Anot „Kalba.lt” atstovų, dirbti ir mokytis studijuojant Anglijoje, Olandijoje ar Danijoje nėra sunku, nes studentai universitetuose turi praleisti viso labo tik 18-20 valandų per savaitę.
Jie taip pat pateikė duomenis, kiek lėšų reikia turėti, norint išgyventi kiekvienoje iš trijų minimų šalių.
Papasakojo apie mokslus JAV
Savo ruožtu Studijų užsienyje informacijos centro vadovė Žaneta Savickienė DELFI daugiau papasakojo apie studijas JAV.
„Praktiškai visi universitetai studentus priima trimis etapais. Ankstyvasis vyksta iki spalio mėnesio. Jis palankus, nes tuomet paraiškas pateikę asmenys dažniau gauna stipendijas. Tačiau jei jau pasirašei sutartį, nebegali pasirinkti kito universiteto. Turi važiuoti mokytis ten. Antrasis etapas baigiasi kovo mėnesį. Tačiau nemažai aukštųjų mokyklų studentus priima tol, kol susiformuoja studentų klasės. Tik, aišku, tuomet sunkiau gauti stipendiją”, – įspėjo ji.
Anot Ž. Savickienės, JAV universitetai teikia trijų rūšių stipendijas – sportininkams, turinčius gerus akademinius pasiekimus ir tiems, kurių šeimos pajamos mažos.
„Praktiškai 90 proc. lietuvių šeimų priklauso tai kategorijai, kuri yra remiama”, – sakė ji.
Siūlo universitetinį išsilavinimą įgyti ir tiems, kurie nežino, ką nori studijuoti
Ž. Savickienės teigimu, lietuviai pamėgę vykti į Ilinojų, Kaliforniją.
„Į JAV lietuviai dažniausiai vyksta dėl to, kad nori gauti daugiau kokybiškų žinių. Pirmoje vietoje tarp populiariausių studijų krypčių – socialiniai mokslai. Populiaru studijuoti ir psichologiją, viešuosius ryšius, multimediją. Studijų vietų JAV sau ieško ir norintys studijuoti IT mokslus, inžineriją, architektūrą”, – pasakojo specialistė.
Įvertinę lietuviai ir kitą JAV studijų privalumą. Dvejus metus galima mokytis specialybės, dar dvejus metus – pasirenkamųjų dalykų. Šį studijų modelį neretai renkasi tie, kurie negali apsispręsti, kur studijuoti.
„Esame apskaičiavę, kad jei asmuo gali sau leisti per metus išleisti 15-20 tūkst. eurų, jis gali sau leisti rinktis JAV universitetą. Į šią sumą įtraukta ir studijų kaina, ir išlaidos pragyvenimui. Tačiau tiek pinigų reikia, jei nekalbame apie stipendijas”, – informavo Ž. Savickienė.
Ji taip pat perspėjo, kad bent jau pirmųjų kursų studentai nėra skatinami dirbti ne universitete, tad finansais reikėtų pasirūpinti iš anksto.