Galutinę informaciją, kiek abiturientų išvyko studijuoti į užsienį, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Romualdas Dambrauskas turės rugpjūčio pabaigoje. „Tačiau kai šįmet susitikime su švietimo ir mokslo ministru moksleivių paklausta, kiek planuoja arba galvoja vykti studijuoti į užsienį, pakilo rankų miškas – maždaug pusė iš 200 sėdinčių salėje“, - prisiminė R. Dambrauskas.
Direktorius pastebi šįmet pasirašęs ant daugiau paraiškų, siunčiamų į užsienio universitetus. „Kad dalis išvažiuos, esu įsitikinęs 100 proc., bet kiek tokių bus, sunku pasakyti. Manau, apie 30 iš 200 absolventų turėtų mokytis ne Lietuvoje”, - kalbėjo gimnazijos direktorius.
Jei jo prognozė pasitvirtins, išvykusiųjų studijuoti skaičiai, palyginti su pernai, padvigubės. „Tačiau tikrai išvažiuos ne 50 proc. ir ne 100 proc., mat tiems, kurie gerai baigė, atsiveria galimybė rinktis bet kurią specialybę Lietuvoje. Tačiau, kaip sakė mano abiturientai, jei kaina Lietuvoje ir užsienyje ta pati, tada dėl mokymo kokybės geriau rinktis užsienį”, - kalbėjo pašnekovas.
Jo nuomone, į užsienį išvyksta jokiu būdu ne tik gabiausi. Štai gimnazijos abiturientas, keturis egzaminus išlaikęs šimtukais, pasirinko ekonomikos studijas Vilniaus universitete. Daug gerai baigusių gimnaziją pasirinko studijuoti informatiką.
Gimnazijos vadovas primena, kad ir užsienyje ne pyragai – gerai, jei patenki į gerą universitetą ir gauni stipendiją, antraip labai išauga pragyvenimo kaštai. Dėl to studijas užsienyje gali leisti ne kiekviena šeima.
Bėgimo bangos nesukėlė
„Žinau, kad nemažai įstojo ir dar įstos į užsienį, bet ką reiškia „nemažai“, negaliu patikslinti. Spėčiau, kad iš 70 baigusių 20 išvažiuos tikrai“, - sako Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis. Tikslesnius įstojusiųjų duomenis gimnazija paprastai sužino rugsėjį.
B. Burgis mano, kad išvažiuojančių mokytis į užsienį skaičius bus panašus kaip ir ankstesniais metais. „Nesukėlė kažkokios bangos, kad „bėgame visi“, bet, iš kitos pusės, išvažiuojančiųjų bus nemažai“, - kalbėjo KTU gimnazijos vadovas.
Jis nesąmone vadina tvirtinimus, kad išvyksta patys gabiausi moksleiviai. „Tik pačiais pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo galima tvirtinti, kad išvyksta gabiausieji. Po to viskas apsivertė, dabar kartais išvažiuoja anaiptol ne patys gabiausi – apsukriausi, drąsiausi“, - kalbėjo pašnekovas. Kai prieš penketą metų studijuoti į Angliją išvyko dvi gimnazistės, galėjusios neįstoti Lietuvoje, B. Burgis sako supratęs, kad Anglija nėra pažadėtoji žemė.
Nuotaikos radikaliai nesikeitė
Išvykstančių studijuoti į užsienį registras Lietuvoje nevedamas. Išvykimo tendencijas galima įžvelgti iš gavusių vietas aukštosiose mokyklose, bet jų atsisakiusių, skaičiaus.
„Kad šiųmetinių abiturientų nuotaikos būtų radikaliai pasikeitusios, nėra aiškių požymių. Iš nepasirašiusių sutarčių galima įtarti, kad keli šimtai rado vietas užsienio universitetuose“, - teigia Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas. Šįmet gautų vietų universitetuose atsisakė rekordiškai mažai – 270 pakviestųjų studijuoti.
Šįmet stebima tendencija, kad kur kas mažiau į aukštąsias stojo vidurines mokyklas baigusių ne šįmet, o ankstesniais metais.
2008 m. brandos egzaminus laikė apie 46 tūkstančius abiturientų, šįmet – apie 48 tūkstančius.
Iš viso į aukštąsias šįmet stojo 37 010 abiturientų, iš jų į universitetus - 29 271. Likusieji rinkosi profesines mokyklas.
Į universitetus šįmet stojo 1810 asmenų mažiau nei pernai. Ankstesniais metais statistika, kiek studentų priimama į kolegijas, nerinkta, tad palyginti su šių metų situacija negalima.