Ketvirtadienį Prezidentūroje ji susitiko su šalies prezidente Dalia Grybauskaite. Po to J. Petrauskienė sutiko atsakyti ir į kelis žurnalistų klausimus.
Žada pertvarkas
Paklausta, kaip vertina Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio siūlymus naikinti krepšelių sistemą, J. Petrauskienė pritarė, kad finansavimo sistema turėtų būti peržiūrėta.
„Pagrindinis valstybės siekis yra užtikrinti kokybišką švietimą Lietuvos žmonėms įvairiose formose. Tam reikalingos pertvarkos. Tam reikalinga peržiūrėti ir švietimo finansavimo, kokybės užtikrinimo sistemą, tinklą. Kokie geriausi sprendimai, yra sudėtinga pasakyti šiandien. Juos turėsime rasti kartu“, – tikino kandidatė į švietimo ir mokslo ministrės postą.
Ji džiaugėsi, kad švietimas yra deklaruojama prioritete šios Vyriausybės sritimi, nes tiki, kad tai yra sveikos visuomenės ir ateities pagrindas. Apie tai dabartinė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorė aiškino ir kalbėjusi su prezidente.
„Taip pat aptarėme, kad pokyčiai yra reikalingi, bet jie turėtų vykti evoliucijos, o ne revoliucijos būdu. Tai be galo jautri sritis, kuri rūpi kiekvienam – nuo darželio iki pensijos. Todėl yra labai svarbu rasti sprendimus, kalbantis su visomis suinteresuotomis šalimis. Atrasti dialogą, bendrus kelius, o ne nuleisti kažkokius griežtus mechanizmus“, – savo požiūrį į švietimą atskleidė J. Petrauskienė.
Apie aukštųjų mokyklų skaičių kalba mįslingai
Kandidatė pastebėjo, kad daugelis ir užsienio, ir Lietuvos ekspertų dalijasi įžvalgomis, kad švietimo sistema šiandien mūsų šalyje neveikia efektyviai.
Tačiau ji nesutiko įvardyti konkretaus skaičiaus, kiek aukštųjų mokyklų, siekiant efektyvinti šią sritį, Lietuvoje turėtų likti.
„Aukštųjų mokyklų turi būti tiek, kad būtų užtikrintas išsilavinimas visiems norintiems“, – pridūrė ji.
Anot J. Petrauskienės, akivaizdu, kad dabar finansavimas nėra skirstomas efektyviai, tad ji aiškino ieškosianti būdų, kas būtų efektyviausia.
„Yra svarbu sutarti dėl švietimo vizijos, strategijos. Manau, daugelis mūsų, nors suvokiame, kokia tai svarbi srities, esame pametę tikėjimą tuo. Reikėtų rasti vis dėlto, kokios švietimo sistemos mes tikimės, manau, tai labai svarbus darbas, ir kokios priemonės padėtų tai sukurti – finansavimo, kokybės užtikrinimo sistemų pertvarkos. Svarbu paminėti ir mokytojo darbo prestižo atkūrimą“, – svarbiausius būsimus darbus įvardijo ji.
Papasakojo, ką veikė anksčiau
Kandidatė aiškino tikinti įrodymais grįsta politika, kad yra reikalinga informacija, faktai ir diskusijos, priimant sprendimus.
J. Petrauskienė taip pat pasakojo, kad yra kilusi iš Utenos. Mokyklą baigė aukso medaliu, įstojo mokytis Vilniaus pedagoginiame universitete anglų kalbos filologijos, nes visuomet svajojo dirbti mokytoja.
„Visa mano darbinė patirtis yra susijusi su švietimo sritimi“, – prisistatė ji.
Būsimo bendražygio idėjų kol kas nekomentuoja
J. Petrauskienė pripažino neesanti įsigilinusi į Lytiškumo ugdymo programą, kuri neseniai buvo patvirtinta Švietimo ir mokslo ministerijoje, tačiau kartu sulaukė kritikos ir Sveikatos komitete.
Ji taip pat nepanoro atsakyti į klausimą, ar pritaria privalomam istorijos egzaminui – tokią idėją iškėlė Valstiečių ir žaliųjų į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko postą paskirtas Eugenijus Jovaiša.
Kalbėdama apie kitą jo idėją – ankstesnį mokymą, J. Petrauskienė aiškino, kad visi turi turėti teisę mokytis ir galimybę lavintis, tačiau forma esą – kitas klausimas.
Išvardijo prioritetus
„Su prezidente bendrai aptarėme kultūros svarbą valstybės raidoje ir jos būtinumą tapti viena iš prioritetinių sričių. Taip pat kalbėjome apie kultūros sąsają su švietimu, socialine apsauga“, – sakė L. Ruokytė-Jonsson.
Ji sutiko, kad Kultūros ministerija turėtų galimybių ir mažinti alkoholio vartojimo mastą Lietuvoje, skirti daugiau dėmesio šalies saugumo užtikrinimui.
„Yra galimybė tobulėti patiems ir santykyje su alkoholio vartojimo mažinimu. Tai labai svarbu Lietuvai“, – sakė L. Ruokytė-Jonsson, pridurdama, kad tai dar bus aptarta vėliau.
Pripažino nežiūrėjusi „Naisių vasaros“
Kandidatė aiškino ketinanti bendradarbiauti ir su naujai įkurtu Kultūros komitetu, kuriam vadovaus Ramūnas Karbauskis, ir su prezidente.
„Aš nemačiau „Naisių vasaros“, bet turiu nuomonę, kad bet kokios meno rūšys turi teisę gyvuoti, vystysis“, – kūrybos laisvę, paklausta nuomonės apie šį serialą, akcentavo ji.
L. Ruokytė-Jonsson sakė besiruošianti skatinti domėjimąsi kultūra regionuose, užsiminė ir apie jaunimo kūrybiškumo skatinimą.
„Mūsų kultūros politikoje yra didelė stoka demokratiškumo, vadinamojo horizontalaus bendravimo. Ministerija turi tapti tuo ruporu į abi puses – sprendimų priėmėjų ir visuomenės, netrukdyti, o padėti gyventi geriau. Privalu užsiimti ir savistaba, kultūros lauko stebėsena ir kultūros politikos analize“, – ko galima pasimokyti iš Skandinavijos šalių pavyzdžio, kuriose ji praleido daug laiko, aiškino kandidatė.
Jos teigimu, žvelgiant į ankstesnio ministro darbus, akis bado pamiršti regionai, planuoja, reikės įgyvendinti ir šimtmečio programą, turėtų būti išjudintas ir ES struktūrinių lėšų panaudojimas.