Sukčiauja ir universitetai: pinigus susirinko, o kad studijos nelegalios, nutylėjo

Būrio specialistų norui Lietuvos edukologijos universitete (LEU) įgyti pedagogo kvalifikaciją nelemta išsipildyti – sumokėję pinigus ir tapę studentais jie sužinojo, kad mokyklinės pedagogikos studijos neakredituotos ir vykdomos nelegaliai.

LEU teisinasi, esą studentai neperskaitė sutarties ir nežinojo, kur įstojo.

Nemalonių žinių išgirdo daugiau nei pusė šimto LEU Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto studentų. Aukštąsias mokyklas baigę žmonės pasirinko metus trunkančias laipsnio nesuteikiančias mokyklinės pedagogikos studijas, kurios jiems turėjo garantuoti pedagogo kvalifikaciją ir galimybę mokytojauti.

Po kurio laiko išlindo yla iš maišo – paaiškėjo, kad ši studijų programa pernai nebuvo akredituota Studijų kokybės vertinimo centre (SKVC). Tai reiškia, kad studijų programa tokia prasta, jog jos net neleidžiama vykdyti. Studentai pasijuto apgauti.

Prorektorė: studentai neperskaitė sutarties

LEU studijų prorektorė profesorė Vilija Salienė teisinasi, kad universitetas čia niekuo dėtas. „Problema sprendžiama, tačiau jūsų turima informacija netiksli: studentai priimti ne į studijų programą, o į modulio studijas – tai du skirtingi dalykai. Po jų išduodamas pažymėjimas, kad išklausytas pedagoginių studijų modulis, bet tai nesuteikia kvalifikacijos“, – aiškino prorektorė.

Dėl nesusipratimo prorektorė kaltina pačius studentus. „Jie priimti į modulio studijas, jie nepaskaitė sutarties, kur yra priimami. Jų sutartyse aiškiai parašyta, kad priimami į pedagoginių studijų modulio studijas, o ne į studijų programą“, – dėstė V. Salienė.

Gal universitetas to studentams nepaaiškino siekdamas privilioti už studijas mokančius studentus? „Jūs provokuojate mane atsakyti į klausimus, kurie nėra korektiški. Universitetas nieko neviliojo, tai yra jų laisvas pasirinkimas, jie pasirašė tokią sutartį“, – aiškino LEU prorektorė.

LEU Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto direktorius Algimantas Šventickas DELFI sakė, kad Vilniuje ir Kaune mokyklinės pedagogikos programą buvo pasirinkę 54 studentai. Studijų semestras jiems kainuoja 1950 Lt.

Šįmet LEU, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetų konsorciumas į SKVC kreipėsi su prašymu akredituoti naują laipsnio neteikiančių pedagogikos studijų programą. Šiuo metu vyksta naujos programos vertinimo procesas. Pedagogikos studijų programa turėtų pakeisti iš registro išbrauktą mokyklinės pedagogikos programą.

„Nauja programa pateikta ir yra finišo tiesiojoje, mes užskaitysime jiems modulio studijas ir iki rugsėjo 1-os dienos išduosime kvalifikacijos pažymėjimą“, – susidariusią situaciją žada išspręsti A. Šventickas. Jo žiniomis, specialistai priekaištų naujai studijų programai neturi.

R. Vaitkus: tai apgavystė

Tačiau LEU pasiteisinimai neįtikina švietimo politikų.

„Kai žmogus įstoja į programą, kuri iš anksto žinoma, kad nėra akredituota, o paskui studentams pasakoma, kad tai modulinės studijos, tai, manau, laikytina apgavyste – studentai turėtų žinoti visą informaciją. Tai tikrai apgavystė – labai dažnai aukštosios mokyklos stengiasi pasipinigauti be tokia kaina, nežiūrėdamos į kokybę“, – situaciją įvertino švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.

Pasak R. Vaitkaus, įprastai neigiamą studijų programos įvertinimą gavusioms aukštosioms mokykloms leidžiama užbaigti jau priimtų studentų studijas. Kartais studentai perkeliami į kitos aukštosios mokyklos programą.

Viceministras žada, kad ateityje panašių apgavysčių bus mažiau. Šįmet pildydamas paraišką stojantysis į aukštąsias mokyklas galės rasti ir studijų programos vertinimo rezultatus. Paspaudus ant programos pavadinimo, bus galima pakliūti į duomenų bazę, kurioje matysis, kuriam laikui programa akredituota. Bus galima susipažinti ir su užsienio ekspertų atliktu programų vertinimu, jei toks buvo.

G. Steponavičius: kaip taip galima elgtis?

„Manau, tai ant neatsakingumo ribos balansuojantis atitinkamo universiteto padalinio elgesys. Atrodo, kad žmonės labai tikslingai stoja į atitinkamas programas tikėdamiesi, kad įgiję papildomos kvalifikacijos įgys galimybę dirbti pedagogais. Jie už tai moka pakankamai didelius pinigus“, – aiškina buvęs švietimo ir mokslo ministras, Seimo narys liberalas Gintaras Steponavičius. Dėl minėtos studijų programos jis gavo LEU studentų skundų ir paaiškinimo kreipėsi į SKVC.

G. Steponavičiaus teigimu, SKVC bei Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) turėtų informuoti besimokančius LEU apie tokių studijų pasekmes. „Kyla klausimas, koks apskritai atsakomybės suvokimo laipsnis yra toje institucijoje. Kaip galima žinant, kad programa neakredituota, į ją priiminėti studentus?“, – stebisi G. Steponavičius.

Politikas atkreipė dėmesį, kad studentai už mokslus sumokėjo pinigus. Pasak G. Steponavičiaus, studentams yra galimybė pereiti į analogiškas kitų universitetų studijų programas, tačiau tokiu atveju reikia atsiskaityti už mokymo programų skirtumus.

Užsienio ekspertai įvardijo ydas

„Gaila žmonių, jei jie tikėjosi įgyti mokytojo kvalifikaciją ir sumokėjo pinigus“, – atsiduso laikinai SKVC vadovaujanti Nora Skaburskienė. Praėjusiais metais ekspertai iš užsienio vertino visas šalyje vykdomas laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Mokyklinės pedagogikos programa praėjusiais metais nebuvo akredituota, jos šiuo metu nėra veikiančių studijų programų registre.

„Vertindami laipsnio neteikiančias programas, užsienio ekspertai pasakė, kad tai yra ydingas modelis: per mažai praktikos, žmonės neparuošiami mokytojo darbui. Todėl jie pasiūlė neakredituoti visų vertintų programų“, – teigė N. Skaburskienė. Pasak jos, programas vertinantiems užsienio ekspertams svarbu, kad universitetai rengtų darbuotojus, galinčius įsidarbinti visos Europos darbo rinkoje.

Ministerija pernai leido mokslus jau pradėjusiems LEU mokyklinės pedagogikos studentams studijas baigti iki 2013 m. vasaros. Po to programa buvo išregistruota iš registro, tačiau universitetas toliau vykdė priėmimą.

Pasak SKVC vadovės, aukštosios mokyklos pareiga – teikti teisingą informaciją. „Europos Sąjungoje aukštosioms mokykloms yra nuostatos ir gairės, pagal kurias turi būti aiški klientų informavimo sistema. Tai reiškia, jos turi teikti pilną išsamią informaciją, kur studentus priima, negalima nei nuslėpti, nei klaidinti – neužtenka paduoti popierių perskaitymui, reikia išaiškinti, kur žmogus atėjo, ką baigęs studijas įgys“, – kalbėjo N. Skaburskienė.

DELFI primena, kad panaši situacija buvo susiklosčiusi Klaipėdos universitete – studentai nelegaliai studijavo laivavedybą. Kilus triukšmui ir įsikišus ŠMM buvo akredituota nauja studijų programą ir studentai perėjo į ją.