Jo organizatoriai – lenkų mokyklų tėvų forumas ir rusų mokyklų mokinių tėvai. Policijos pareigūnų teigimu, į mitingą susirinko apie tūkstantis žmonių.
Daugelis jų rankose laikė plakatus su raginimais palikti ramybėje lenkiškas mokyklas ir apginti tautines mažumas Lietuvoje. Nuo pakylos Vinco Kudirkos aikštėje buvo sakomos audringos kalbos lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis.
Dalį mokyklų planuoja uždaryti
Pagrindinė mitingo organizatoriams ramybės neduodanti problema – Švietimo ir mokslo ministerijos vykdoma reforma, kuri gali lemti daugybės mokyklų likvidavimą ar reorganizaciją.
Ypač grėsmingi pokyčiai esą laukia keturiolikos mokyklų, kuriose dėstoma tautinių mažumų kalbomis.
Vadovaujantis 2011 m. priimta Švietimo įstatymo nuostata, iki šių metų rugsėjo 1 d. visos vidurinės mokyklos tampa arba keturmetėmis gimnazijomis, arba progimnazijomis ar pagrindinėmis mokykloms. Nors reformoje numatyta palikti vadinamąsias „ilgąsias“ gimnazijas nuo 1 iki 12 klasės, pasirodo, jos gali veikti tik vietovėse, kur yra viena mokykla. Todėl dalis miestuose esančių tautinių mažumų mokyklų negalės mokyti 11-12 klasių mokinių.
Neneori palikti savo mokyklos
DELFI kalbinti Lazdynų vidurinės mokyklos vienuoliktokai tikino į mitingą atvykę dėl to, kad ir kitąmet nori eiti į tą pačią mokyklą.
„Mums nepatinka dabartinė švietimo reforma. Vienuolika metų mokėmės šioje mokykloje, nenorime kitur“, – patikino vienas iš moksleivių.
Jam pritarė ir bendraklasė: „norime likti savo mokykloje, nenorime eiti į kitas patalpas, turime labai gerus mokytojus. Nenoriu palikti savo mokyklos“, – kartojo mergina.
Nori lengvatų
Savo ruožtu Vilniaus rajono Čekoniškių vidurinės mokyklos direktorius Dariuš Vasilevskij sakė labiausiai besipiktinantis tuo, kad vykdant reformą bus panaikintos kaimo mokyklos.
„Tai vaikams labai skaudu“, – sakė jis.
Anot Dariuš Vasilevskij, gimnazijų, kuriose dėstoma lenkų kalba, yra mažai – Vilniuje tik 3.
„Važinėjimų į jas neturi būti. Pastebime, kad vaikai geriausiai mokosi tose vietose, kur gyvena. Turi likti ne tik gimnazijos, bet ir vidurinės mokyklos“, – įsitikinęs Čekoniškių vidurinės mokyklos direktorius.
Jis sutinka, kad vaikų mokyklose mažėja, tačiau mano, kad kitataučių mokykloms turi būti taikomos tam tikros išlygos. Pavyzdžiui, klasę registruoti, kai joje yra 7-10 vaikų.
„Bene visos mokyklos skundžiasi vaikų trūkumu, lenkiškose mokyklose vaikų yra dar mažiau, todėl laiku negalėjime gauti akreditacijos“, – patikino D. Vasilevskij.
Mato politinį šou
Tačiau Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus patikino šioje vietoje įžvelgiantis politinį šou. Anot jo, naikinamos bus ir lietuviškos mokyklos (iš viso 150), tačiau didžiausius pykčius provokuoja kitataučių mokyklos.
„Mokyklų steigėjas yra savivaldybės ir daugeliu atveju, dėl ko čia kreipiasi, savivaldybės nėra priėmusios sprendimo, nėra apie tai svarsčiusios
Jis patikino turintis informacijos, kad dalis dabar mitinguojančių mokyklų anksčiau net nesikreipė dėl akreditacijų gavimo. Maža to, dalis dabar savo atstovus į Vilniaus centrą pasišaukusių mokyklų yra akredituotos.
„Akreditacijų klausimus sprendžia Švietimo ir mokslo ministerija, kai kuriais atvejais yra išduoti neigiami sprendimai. Dažniausiai dėl to, kad mokyklose trūksta vaikų. Tai nėra susieta nei su mokyklų dėstomąją kalba, nei kitais dalykais. Šis mitingas – politizuotas įvykis dėl to, kad dalis rajonų labai delsė įvykti mokyklų pertvarką, o įstatymų leidėjas, Seimas, nepakeitė įstatymo nuostatos, kuri įpareigoja nuo rugsėjo 1-osios nebepalikti vidurinių mokyklų“, – sakė jis.
Anot jo, kol kas nesvarstoma ir taikyti išlygas kitataučių mokykloms. Tokiu atveju jas finansuoti turėtų savivaldybės.
Parengė peticiją
Mitingo metu taip pat buvo pristatyta peticija „Dėl tautinių mažumų mokyklose besimokančių vaikų diskriminacijos“.
Joje reikalaujama:
Tautinių mažumų mokyklose akredituoti viduriniojo ugdymo programą ir išsaugoti šiose mokyklose mokymąsi nuo 1 iki 12 klasės.
Nustatyti tokius mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo kriterijus, kad būtų išsaugotos visos tautinių mažumų teikiančios viduriniojo ugdymo programą mokyklos.
Dabartinėje pavasario LR Seimo sesijoje atšaukti LR Švietimo įstatymo punktus dėl tautinių mažumų ugdymo.
Atsisakyti suvienodinto lietuvių (gimtosios) ir lietuvių (valstybinės) kalbos brandos egzamino.
Įtraukti gimtosios (lenkų, rusų, baltarusių) kalbos egzaminą į privalomų brandos egzaminų sąrašą.
Atsisakyti diskriminuojančio lietuvių mokyklų išlaikymo lenkų ir rusų mokyklų sąskaita.
Padidinti mokinio krepšelį iki 50 proc. tautinių mažumų mokyklose ugdymo procesui organizuoti.
Grasina streikais
Peticijoje taip pat rašoma, kad tautinių mažumų mokyklų streiko komitetai skelbia streiko parengtį.
„Šį trečiadienį yra skelbiamas tėvų ir mokinių perspėjamasis streikas, kurio metu tautinių mažumų mokyklų mokiniai nedalyvaus pamokose visą dieną. Tikimės, kad po perspėjamojo streiko bus atsižvelgta į teisėtus reikalavimus ir lūkesčius, ir mums rugsėjį nereikės organizuoti ilgalaikio streiko“, – rašoma peticijoje.
Anot jos organizatorių, tautinių mažumų tėvų mitingas prie LR Vyriausybės (2015-06-01) palaiko perspėjamąjį streiką, vyksiantį birželio 3 d.
O. Gorškova: esu nustebinta
DELFI primena, kad Lietuvos rusų sąjungos narė Olga Gorškova nepritaria mitingui ir stebisi, kur mokyklos ir politikai buvo ketverius metus. Jos teigimu, Lietuvos lenkų rinkimų akcija ketverius metus galėjo tvarkyti Vilniaus švietimo įstaigas, nes dirbo valdančiojoje koalicijoje.
Priešinasi seniai numatytai pertvarkai
„Aš esu labai nustebinta – praeitoje kadencijoje kartu buvome savivaldybėje – 4 metus dirbome kartu su politikais, Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Nematau logikos, kadangi lenkai turėjo administracijos direktoriaus pavaduotojo ir vicemero postus, jie buvo atsakingi už švietimą. Man atrodo, jie galėjo pilnai įvykdyti Švietimo įstatymo pataisas ir sutvarkyti mokyklų tinklą – ne tik tautinių mažumų, bet ir visų kitų“, – DELFI sakė O. Gorškova.
O. Gorškovos nuomone, mokykloms reikėjo daugiau bendradarbiauti su rusų tautybės tarybos nariais, Tėvų forumu.
„To jie nedarė, o dabar man atrodo, kad jie lyg ir nori ištaisyti savo klaidas, pasiteisinti dėl neveiklumo. Mes, rusų visuomeninės organizacijos vadovai, nepalaikome mitingo, kalbėjome su kai kuriais direktoriais, mokytojais. Mūsų nuomone, jei yra problemų, pati geriausia forma – dialogas, o ne mitingas. Mes to netoleruojame“, – dėstė pašnekovė.
Politikės nuomone, dabar mitingas tampa politikų viešųjų ryšių akcija. Ji stebisi, kad ketverius metus švietimas buvo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rankose, tačiau per tą laiką mokyklų tinklas nesutvarkytas, o dabar reiškiamos pretenzijos.
O. Gorškova prisiminė, kad daug dirbo su viena rusų mokykla dėl 1-12 klasių išsaugojimo, tačiau ši mokykla nesugebėjo parašyti ir pristatyti mokyklos vizijos.