„Su ministre prieš mokslo metus diskutavome probleminiais klausimais. Iššūkių yra nemažai. Konkretūs sprendimai trečiadienį priimti nebuvo, bet džiaugiamės, kad ministrė išgirdo aiškiai suformuluotas problemas, galimus jų sprendimo būdus. Sutarimo ieškosime kitą savaitę“, – Eltai po Birštone vykusio susitikimo teigė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos vadovas Andrius Navickas.
Anot jo, bene daugiausia iššūkių šiuo metu kelia rugsėjį prasidėsiantis įtraukusis ugdymas. Profsąjungos vadovas pažymėjo, kad ugdymo įstaigos dar nėra pasiruošusios priimti specialiųjų poreikių turinčius vaikus.
„Problema yra, kaip užtikrinti mokytojų saugumą bei kokybišką ugdymą kitiems vaikams“, – pabrėžė A. Navickas.
Savo ruožtu švietimo ministrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad situacija ugdymo įstaigose yra skirtinga. Visgi, pasak jos, nors kai kurioms mokykloms pasirengimo reformai dar trūksta, Vyriausybė tam skiria didelį finansavimą.
Yra siekis didesnės įtraukties, bet matome, kad neturėtų dramatiškai padidėti į bendrojo ugdymo mokyklas ateinančių vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, skaičius.
„Yra mokyklos, kurios jau ne vieną dešimtmetį vykdo įtraukųjį ugdymą, bet yra ir mokyklų, kurios su tuo susidurs pirmą kartą. Nerimo yra, bet Vyriausybė skiria didelį finansavimą mokytojų padėjėjams ir specialiesiems pedagogams. Jeigu mokykla dėl objektyvių priežasčių negalės užtikrinti kokybiško įtraukiojo ugdymo, savivaldybė turės pasiūlyti kažkokį kitą variantą“, – Eltai teigė ministrė.
„Yra siekis didesnės įtraukties, bet matome, kad neturėtų dramatiškai padidėti į bendrojo ugdymo mokyklas ateinančių vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, skaičius“, – pridūrė ji.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo, kad trečiadienį vykusiame susitikime buvo aptartos ir kitos su švietimo sritimi susijusios temos.
„Profsąjunga išsakė savo nuogąstavimus. Aptarėme valstybinių egzaminų organizavimo tvarką, kalbant apie kitus metus. Taip pat mokytojų atlyginimų kėlimą ir kitas problemas“, – užsiminė ji.
ELTA primena, kad nuo šių metų rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau dabar 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.