Tai, ką žino ne visi: kas gresia metus studijas

Valstybės finansavimą gavusiems, tačiau studijas metusiems ar iš jų pašalintiems studentams kasmet pritaikomos finansinės sankcijos: reikia susimokėti už vieną studijų semestrą. Pastaraisiais metais tokių studentų daugėja.

Tokią tvarką numato jau keletą metų galiojantis Vyriausybės nutarimas.

Jei studentas mokslus meta pirmame pirmo kurso semestre, jam sankcija netaikoma. Susimokėti nereikia ir tada, kai studentas be skolų baigia bet kurį kitą semestrą ir apie studijų nutraukimą praneša iki naujo semestro pradžios. Už studijų semestrą tenka susimokėti tiems, kurie studijas meta nebaigę pradėto semestro arba yra pašalinami už akademines skolas.

Valstybinio studijų fondo duomenimis, praėjusiais metais įmokas turėjo grąžinti 3255 studentai, pernai tokių buvo 2808, 2010 m. – 2470. Pinigus išieško Valstybinis mokslo ir studijų fondas.

„Tai finansinė bausmė, tačiau ne už visas studijas, o tik už paskutinį semestrą, kurio nebaigei. Čia tarsi įsiskolinimas“, – aiškina švietimo ir mokslo viceministras dr. Rimantas Vaitkus. Nors ši nuostata paveldėta iš ankstesnės valdžios, tačiau, R. Vaitkaus manymu, tam tikros finansinės sankcijos vis tiek reikalingos.

R. Vaitkaus supratimu, reikia aiškiai pasverti, ar asmuo aukštojoje mokykloje studijuoja, ar studentauja. „Pažiūrėkime iš moralinės pusės: jis, įstojęs į valstybės finansuojamą vietą, galbūt užėmė kažkieno kito vietą, kuris pradžioje gal nėra taip gerai pasirengęs, nes viskas rėmėsi mokyklos baigimo rezultatais. Jis užimą tą vietą, o kitas jos negauna ir yra priverstas mokėti. O kitas asmuo, apsidraudęs, kad turi krepšelį, sakykime, ne studijuoja, o studentauja. Kažkokiu būdu reikia atiduoti duoklę valstybei, kuri investuoja į mokslą, tačiau neparengia specialisto“, – kalbėjo viceministras.

VGTU prorektorius mato problemą su magistrantais

„Ši įstatymo nuostata žmogui nėra gera“, – tvirtina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas. Bakalauro studijų pirmakursiai dažniausiai atkrenta pirmojo semestro metu ir jiems bėdų nebūna. Daugiau problemų kyla su magistrantais.

„Labai šitai jaučiame antroje pakopoje – magistrantūros studijose. Kadangi 90 proc. technologijos ar fizinių mokslų studentų dirbantys, jiems kartais studijų ir darbo intensyvumas nepavežamas. Jie, pamatę, kad sesijos metu gali turėti kokią skolą, masiškai meta mokslus gruodžio mėnesį“, – sako R. Kliukas.

Šitai VGTU jaučia jau keletą metų. Pasak R. Kliuko, fizinių ir technologinių mokslų magistrantūros norminės kainos didelės, siekia apie 5500 Lt už semestrą, tad į mokamas vietas stoja nedaug studentų. Kada išeina valstybės finansavimą turėję studentai, prarandami ir krepšeliai, ir dirbančios asmenybės.

R. Kliukas tvirtino, kad VGTU priėmęs kokybės išlaikymo koncepciją – diplomai už dyką nedalijami. Tai reiškia, kad ir akademinės skolos nedovanojamos. „Kai kuriuose universitetuose dėstytojai net prašomi, kad studentai neturėtų skolų. O mes norime išreikalauti ir laikome tam tikrą kokybės kartelę. Darbdaviai tą jau įvertina“, – kalbėjo R. Kliukas.

Tuo metu Lietuvos studentų sąjunga (LSS) nustatytose sankcijose bėdos nemato.

„Tai teisės mokytis nemokamai ir pareigos atsakingai pasirinkti kombinacija. Tai tam tikra prevencinė priemonė, kad nebūtų eikvojamos valstybės lėšos. Tačiau tikrai ne visi studentai stodami tą žino“, – sako LSS prezidentas Paulius Baltokas.

Pasak P. Baltoko, įstojus ir supratus, kad studijų programa neįdomi, galima pernešti savo krepšelį į kitą tos pačios krypties specialybę. Keblesnė situacija tiems, kurie suvokia atsidūrę visiškai ne savo rogėse.