Du Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriai Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorių apkaltino plagiatu. Jų teigimu, Petro Baršausko monografijoje, kurios pagrindu buvo apginta disertacija, aptinkamas didelių svetimo kūrinio dalių kopijavimas, nenurodant tikrojo šaltinio.
Tiesa, KTU pozicija – visiškai kitokia. Esą mokslinis darbas atitiko visus jo rengimo metu taikytus reikalavimus, o habilitacinį darbą vertino ir patvirtino habilitacijos komisija, todėl visi su juo susiję klausimai turi būti skirti jai.
Į šį konfliktą įsijungė ir Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba, ir Švietimo ir mokslo ministerija.
Tai – ne pirmasis kartas, kai P. Baršauskas kaltinamas plagiatu. Visai neseniai pasirodė ir vaizdo įrašas, kuriame buvęs KTU studentas taip pat kvestionuoja P. Baršausko habilitacinį darbą, o buvęs KTU darbuotojas dar prieš kelis mėnesius tikino, kad plagiavimo aspektų galima įtarti ir kitoje KTU rektoriaus monografijoje, kurią jis rašė su kolegomis.
Tiesa, didysis konfliktas kilo dėl monografijos „Transfer of international management principles to CEECs. Nordic Academy of Internacionalization e. V.: Stralsund, 250 p.“.
Dėmesį patraukė pristatęs vieno universiteto idėją
Ją išnagrinėjęs buvęs VDU rektorius Algirdas Avižienis sako, kad P. Baršauskas savo habilitaciją įgijo per apgaulę, neturi jokių techninių kvalifikacijų ir privalo pasitraukti iš pareigų KTU.
„Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) privalo P. Baršausko habilitaciją panaikinti, o P. Baršauskas turi pasitraukti iš KTU rektoriaus pareigų“, – įsitikinęs jis.
Pasak pašnekovo, P. Baršauskas jo dėmesį patraukė tuomet, kai ėmė aktyviai kalbėti apie vieną universitetą Kaune – esą jo pristatoma nuomonė yra tokia, kad kiti universitetai turi prisilipdyti prie KTU. Savo ruožtu A. Avižieniui atrodo, kad KTU turėtų tikti geru specifiniu technologiniu universitetu.
„Kai jis išėjo su savo planu, nutariau pažiūrėti, koks tas žmogus yra, kaip jis pasiekė tokį sprendimą, kokie jo darbai. Svarbiausias jo darbas – ta didelė 250 puslapių monografija. Aš ją pasiėmiau ir pradėjau skaityti“, – DELFI kalbėjo jis.
A. Avižienis sutiko, kad toji knyga parašyta labai gerai – tą jis tikino galintis vertinti kaip ilgametis kompiuterių technologijos profesorius Kalifornijos universitete, bet galiausiai paaiškėjo, kad kūrinys neva ne P. Baršausko.
Įžvelgė ir klastojimą, ir plagiatą
„Yra net 150 nuorodų. Kitaip sakant, autorius labai daug medžiagos peržiūrėjo, ją panaudojo. Tačiau žiūriu į jas ir 10 – į paties P. Baršausko darbus, o kitos 140 – į įvairių tautybių asmenų darbus, bet nė vieno lietuvio. Susimąsčiau, kaip žmogus rašo darbą Lietuvoje ir neranda nė vieno lietuvio kolegos, kurio darbą būtų verta paminėti. Kažkaip labai nenormalu... Tada man pasidarė tikrai įdomu. Radau ir santrauką – knyga buvo išleista 2000 m., o 2002 m. ji buvo pateikta VGTU habilitacijos komitetui. Komisiją sudarė 7 profesoriai, jiems buvo paruošta 40 puslapių santrauka. Ten – jau 14 nuorodų į lietuvius autorius, kurie nebuvo knygoje, buvo paminėti ir visi komisijos nariai. Jei jie neskaitė tos didžiosios knygos, taip ir nežino, kad joje paminėti nebuvo. Tai – paprasčiausias suklastojimas“, – kalbėjo A. Avižienis.
Tuoj po to jis tikino patikrinęs P. Baršausko darbo dalį per „Google scholar“ programą, kuri parodė, kad joje yra informacija iš plačiai paplitusio dviejų amerikiečių profesorių vadovėlio.
„Tada man pasidarė aišku, kad monografija – labai graži, bet, deja, ne P. Baršausko“, – aiškino profesorius.
Tuomet jis tikino kreipęsis į kolegę, kuri dirba su plagiatų ieškančiomis programomis. Jiedu esą rado net kelis straipsnius, kurie be jokių nuorodų buvo panaudoti KTU rektoriaus monografijoje. Tuomet jis kreipėsi ir į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą, ir į VGTU.
Primena vienkiemių išardymą
2000 m., tikino pašnekovas, P. Baršauskas buvo administracijos darbuotojas ISM ir KTU ir tam, kad galėtų kilti aukščiau, būtinai turėjo įgyti laipsnį – habilitacijos yra aukščiausias jų.
„Nors jo habilitacija yra socialiniuose moksluose, jis neturi jokio diplomo iš socialinių mokslų, niekada jų nestudijavo. Buvo keista, kaip eilinis kareivis į generolus iš karto pakliuvo“, – aiškino A. Avižienis.
Paklaustas, ar tai nėra tik vidinės universitetų kovos, tokius įtarimus pašnekovas nuneigė. Anot jo, VDU ir KTU gali sutarti, tačiau KTU reikia gero vadovo, kuris gebėtų sugrąžinti universitetą į gerą kelią.
„VDU neturi jokių ambicijų pradėti dėstyti technologijas. KTU reikia rektoriaus, kuris būtų žinomas technologijų specialistas ir kuris sugebėtų atvesti universitetą į gerą kelią. Šiuo metu technologija tikrai yra apleista, o P. Baršausko ambicijos – lipdyti didžiausią universitetą ir būti jo vadovu. Bent taip man atrodo. Kitaip, kam gi jis lipdytų? 4 universitetų lipdymas į vieną, kaip buvo parašyta plane, primena man, kai Lietuvoje buvo išardyti vienkiemiai ir paskelbta, kad bus bendras ūkis“, – sakė jis.
Tikina, kad darbas atitiko visus tuomečius reikalavimus
Tuo metu KTU korporatyvinių ryšių direktorė Ornelos Ramašauskaitės pranešime žiniasklaidai teigia, prieš KTU jau kelerius metus nuosekliai vykdoma šmeižto kampanija. Už tai esą atsakinga grupė asmenų, kurią sudaro „keletas esamų ir buvusių KTU darbuotojų, pasitelkiančių profsąjungas, įvairias marginalines organizacijas, įtakai pasiduodančius žmones, linkusius aktyviai ir iniciatyviai viskuo piktintis“.
Anot KTU atstovės, pažeisti universiteto reputaciją siekiama išnaudojant visus įmanomus būdus ir formas, skundais dėl Tarybos, rektoriaus rinkimų, ISM sandorio, rektoriaus mokslinės veiklos esą užverstos teisėsaugos institucijos, etikos sargai, Seimo komitetai, įvairios komisijos, išnaudojamos profsąjungos, siuntinėjami pranešimai akademinei bendruomenei, politikams, žiniasklaidai.
„Su planu A nepasiekus tikslo – sukiršinti vidinę bendruomenę, atbaidyti studentus, pastaruoju metu imamasi plano B: aktyviai ir agresyviai žengiama į socialinių tinklų erdvę – „YouTube“, „Facebook“, – įtarimais dalijosi ji.
O. Ramašauskaitės teigimu, KTU puolamas, nes esą sugebėjo imtis pokyčių tuomet, kai jų reikia.
„Galima būtų nekreipti dėmesio į marginalų veiksmus, tačiau jų veiklos atkaklumas ir nuoseklumas iškelia daug klausimų: ar sutapimas, kad šmeižto kampanija suintensyvėja prieš svarbius universitetui ar aukštojo mokslo pertvarkos įvykius? Ar tai nėra siekis kelti sumaištį ir chaosą vienoje svarbiausių valstybės sričių – švietime? Galbūt tokius veiksmus inicijuoja mūsų nedraugiškas didysis kaimynas, kuris, kaip ir silpnieji universitetai, nesuinteresuotas kokybiška švietimo sistema Lietuvoje?“, – klausimus bėrė ji.
Bene didžiausio masto kaltinimas Lietuvoje
Skundas dėl KTU rektoriaus galimų akademinės etikos pažeidimų Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai pateiktas dar rugpjūčio 28 dieną. Tyrimas pradėtas remiantis vieno asmens kreipimusi.
Tikinama, kad tai – bene didžiausio masto akademinis kaltinimas. Nors dėl rektorių darbų buvo kreipimusi ir anksčiau, jie nebuvo susiję monografija, kuri atvėrė kelią į habilituoto daktaro laipsnį.
Remiantis Mokslo ir studijų įstatymu, tyrimas užtrunka 30 dienų. Tiesa, jis gali būti pratęstas iki 3 mėnesių, yra atvejų, kai viskas užsitęsia ir dar ilgiau.
Įsitraukė ir ŠMM
Į šį konfliktą įsijungė ir Švietimo ir mokslo ministerija, nurodžiusi, kad netoleruos akademinės etikos nusižengimų.
„Ministerija be išlygų smerkia bet kokį akademinį nesąžiningumą, pažeidžiantį tarptautines mokslinės etikos normas ir menkinantį Lietuvos mokslo reputaciją. Viešumą pasiekusi informacija šiuo metu tiriama atsakingų institucijų. Faktams pasitvirtinus, ministerija visomis teisinėmis priemonėmis sieks panaikinti akademinio nesąžiningumo apraiškas ir užkirsti kelią jam pasireikšti ateityje“, – teigia viceministras Giedrius Viliūnas.
Pasak jo, ministerija svarsto galimus būdus sugriežtinti akademinės etikos priežiūrą.
„Kai kuriose mokslų srityse susiklosčiusi netoleruotina situacija, kuomet perrašomi kitų autorių mokslo darbai, jie naudojami be reikiamų nuorodų. Leidžiamos žemo mokslinio lygio monografijos, kuriose neapibendrinami savi moksliniai tyrimai, o tik perrašomi kitų, dažniausiai užsienio autorių, rezultatai. Lietuvoje leidžiama nemažai mokslinių žurnalų, kuriuose neužtikrinama recenzavimo kokybė, rezultatų patikimumas, vyrauja savicitavimas. Būtina užtikrinti mokslo kokybę, ir visi etikos pažeidimai turi nelikti neįvertinti, apsivalymas būtinas“, – sako viceministras.
Kaltino ir dėl 2006 m. darbo
Tiesa, tai ne pirmasis kartas, kai P. Baršausko darbai kelia įtarimų. Štai, pavyzdžiui, dar birželio mėnesį Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo LAMPSS valdybos narys Gediminas Merkys išplatino laišką, kuriame tikino, kad P. Baršauskas 2006 m. kartu su dar dviem bendraautoriais išleido mokslinę monografiją, identišką studento disertacijai, kurios vadovu buvo. Tuomet jis kreipėsi ir į LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių.
„2005 m. birželio 28 d. Tadas Šarapovas apgynė socialinių mokslų (ekonomikos) disertaciją: „Elektroninės komercijos modeliai verslo efektyvumui didinti“. Disertacija apginta Kauno technologijos universitete (KTU). Disertacijos mokslinis vadovas prof. P. Baršauskas. Netrukus, 2006 m., buvo išleista jau trijų (P. Baršausko, T. Šarapovo ir Aurelijaus Cviliko) bendraautorių mokslinė monografija identišku apgintai disertacijai pavadinimu: „Elektroninės komercijos modeliai verslo efektyvumui didinti“ (ISBN 9955-9874-0-5)“, – tuomet aiškino G. Merkys.
Anot jo, monografijos įvade ir visame 163 psl. tekste nėra nė mažiausios nuorodos į tai, kad veikalas publikuojamas jau apgintos disertacijos pagrindu, kad medžiaga kartotinė. Literatūros sąraše, kuris susideda iš 286 šaltinių, nuorodos į 2005 m. apgintą disertaciją nėra.
„Didžiausia bėda ta, kad 2005 m. apgintos disertacijos ir 2006 m. išleistos to paties pavadinimo monografijos tekstai identiški. Abiejų leidinių visiškai sutampa ne tik struktūra, bet ištisi „hektarai“ teksto. Dėl skirtingų šriftų dydžių ir maketavimo tiesiog per keliolika puslapių persistumia lyginamų leidinių puslapių numeracija ir viskas. Gudragalviškai naudojami minimalūs paredagavimo triukai. Pavyzdžiui, frazė „disertacijos autoriaus nuomone...“ monografijoje pavirsta fraze „monografijos autorių nuomone...“. Ir visi pakeitimai. Bet kuris eilinis studentas net Lietuvoje būtų pašalintas iš universiteto už tai“, – aiškino jis.
Vadina vienu bandymu iš daugelio
Tiesa, tuomet O. Ramašauskaitė išplatino pranešimą, kuriame išdėstė, kad ši informacija neatitinka tikrovės, faktai esą sąmoningai iškraipomi.
„Disertacijos turinys yra apsaugotas autorinėmis teisėmis, todėl dalies disertacijos turinio įtraukimas į monografiją yra vieno iš monografijos bendraautorių T. Šarapovo teisė. Autorius pats sprendžia dėl ištraukos pateikimo monografijoje formos (paliekama tokia pati ar adaptuojama platesniam skaitytojų ratui).
Pažymėtina, kad pats disertacijos autorius pakvietė kitus minimus autorius kartu rengti monografiją. Doktorantai svarbiausius disertacinių tyrimų rezultatus paprastai turi publikuoti dviejuose mokslo straipsniuose, kur nurodomi ir bendraautoriai (paprastai disertacinio tyrimo vadovas ir kiti tyrėjai prisidėję prie tų rezultatų gavimo). Todėl disertacinių tyrimų rezultatų, kurie nepateko į tuos mokslo straipsnius, skelbimas po disertacijos apgynimo mokslo leidiniuose, kol literatūros apžvalga ar metodologiniai siūlymai yra nepasenę, yra normali praktika. Kitų monografijos bendraautorių indėlis gali būti siejamas su jų indėliu į mokslinių tyrimų rezultatus monografijos tematikoje“, – aiškino ji.
KTU atstovės teigimu, G. Merkys dažnai reiškiasi Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM minimuose prorusiškuose portaluose, jis jau metų metus aktyviai kritikuoja P. Baršauską.
„Verta pabrėžti, kad šis pranešimas – tik vienas iš daugelio tokių bandymų, kuriuos matome pastaruosius kelerius metus. Tai panašu į tendencingą, gerai apgalvotą ir sąmoningą šmeižto kampaniją prieš KTU, kai vienas žmogus su keliais bendraminčiais savo noru ar veikiamas išorinių politinių, ekonomių jėgų siekia sukiršinti vidinę bendruomenę, trukdyti įprastą institucijos darbą, paveikti visuomenės grupių nuomones, daryti neigiamą įtaką net visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai“, – sakė O. Ramašauskaitė.
Vyksta aukštojo mokslo reforma
Savo ruožtu premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė buvo numačiusi, kad VDU ir KTU turi priklausyti vienam akademiniam junginiui. Kaune esą galėtų veikti klasikinis universitetas, kurį be minimų universitetų dar sudarytų Aleksandro Stulginskio (ASU), Lietuvos Sporto universiteto ir Vilniaus universiteto Kauno fakultetas.
Tiesa, konkrečių universitetų pavadinimus Seimas galiausiai išbraukė, tad šiuo metu kalbama apie klasikinių ir techninių universitetų išlikimą neįvardijant, kas konkrečiai turima omenyje.
Savo ruožtu VDU savo iniciatyva rengiasi jungtuvėms su ASU ir LEU, nors ŠMM tokį žingsnį pasmerkė kaip neatitinkantį Seimo patvirtinto valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano nuostatų. Šį klausimą numatoma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
Tuo metu Vyriausybė įpareigota iki gruodžio 1 dienos Seimui pateikti konkrečius siūlymus, kaip aukštojo mokslo reforma turi atrodyti.