Po LGKT sprendimo atmosfera VDA KF pablogėjo
Prieš kelias dienas iš darbo VDA Kauno fakultete savo noru išėjo ilgametė akademijos dėstytoja Vita Gelūnienė. Tokį sprendimą moteris priėmė, anot jos, dėl VDA KF vadovybės negebėjimo spręsti lyties diskriminacijos problemų institucijos viduje. Ji – ne pirmoji pastarąjį pusmetį priėmusi tokį sprendimą.
„Konfliktiška situacija dėl priekabiavimo VDA KF kilo beveik prieš metus, – DELFI kalbėjo V. Gelūnienė. – Mano kolegė dėstytoja Jūratė Jarulytė pirmoji išdrįso apie tai prabilti viešai. Ji dėl diskriminacijos su skundu kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.“
Dėstytoja J. Jarulytė tąkart inicijavo skundą dėl tapytojo P. Griušio veiksmų, kuriuos Lygių teisių tarnyba išteisino. Konfliktas tarp dėstytojų kilo tuomet, kai profesorius P. Griušys viešai pristatė savo tapybos darbus. Paveiksluose moterys buvo vaizduojamos nuogos, o jų veidai priminė jo kolegių, kitų VDA KF darbuotojų, portretus. Tokiu menininko žingsniu nepatenkintos kolegės tame įžvelgė priekabiavimą.
LGKT išvada tuomet buvo tokia: P. Griušio veiksmai ir komentarai kolegės atžvilgiu atitinka priekabiavimą dėl lyties, tačiau jis nėra moters darbdavys, todėl įstatymo nepažeidė.
Anot V. Gelūnienės, po tokio LGKT sprendimo, skundą pareiškusi dėstytoja J. Jarulytė ir toliau patyrė priešišką elgesį, kuris baigėsi netikėtu atleidimu iš darbo: „Rugsėjo mėnesį, jai būnant nėščiai, po penkerių metų darbo stažo, buvo nepratęsta darbo sutartis ir ji neteko darbo“.
Pati Vita pareigas palieka dėl tos pačios priežasties: „Savo atsistatydinimu noriu atkreipti dėmesį į lygių galimybių ir žmogaus teisių pažeidimus VDA ir pareikšti nepasitikėjimą šios institucijos vadovais“.
Vita – ne vienintelė dėstytoja dėl šio konflikto savo noru palikusi darbą VDA KF. „Be manęs dar trys KF dėstytojos, pasirašiusios tarnybinį raštą, jau metė darbą šioje institucijoje“, – tvirtina V. Gelūnienė.
Kovojo, bet kova bevaisė
„Po to, kai LGKT raštu patvirtino apie galimus sisteminius etikos pažeidimus ir priekabiavimą dėl lyties VDA KF, aš ir dar šešios dėstytojos nusiuntėme tarnybinį raštą, skirtą VDA rektoriui, Senatui ir Tarybai. Rašte pranešėme apie faktus, kurie atskleidžia KF dekano neveiksnumą sprendžiant priekabiavimo problemą ir informavome, kad dekanas (Jonas Audėjaitis – DELFI), būdamas rektoriaus atstovu Kauno fakultete, nesilaiko Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio, kuris teigia, kad darbdavys yra atsakingas už asmens, pateikusio skundą dėl diskriminacijos, apsaugą nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių. Praėjo pusė metų, o atsakymo iš VDA vadovaujančių instancijų į tarnybinį raštą taip ir negavome“, – kalbėjo V. Gelūnienė.
VDA KF Tekstilės katedroje dirbusi dėstytoja V. Gelūnienė neneigia, kad sprendimas išeiti iš darbo savo noru buvo labai rizikingas: „Ir ekonomiškai, ir socialiai. Tačiau dirbti ir palaikyti tokią ekologinę sistemą, kurioje negerbiamas žmogaus orumas, taip pat yra rizikinga. Nėra jokių garantijų, kad bet kuri iš mūsų kada nors nebus išmesta į gatvę ir nesulauks pagalbos rankos. Galbūt mano apsisprendimas išeiti iš VDA paskatins daugiau žmonių susimąstyti ir veikti, prisiimant atsakomybę už tai, kas vyksta mūsų aplinkoje“.
Moteris tikina, kad bandė kovoti už savo teises, tačiau kova buvo visiškai bevaisė. „Nepritarimą susidorojimui su kolege išsakiau viešame elektroniniame laiške VDA vadovams ir darbuotojams. Mėginau mobilizuoti akademinę bendruomenę ir išreikšti nepritarimą šiam šiurkščiam pažeidimui. Apie problemą kalbėjau „Žinių radijuje“, viešinau ją socialiniuose tinklapiuose“, – nusivylimą dėstė moteris.
Socialiniuose tinkluose buvo užvirusi arši diskusija, tačiau rezultatai Vitos taip pat netenkina: „Daug diskusijų šia tema vyko feisbuko erdvėje, kurioje auditorija gana laisvai išsakė įvairias nuomones. Man susidarė įspūdis, kad mūsų visuomenė dar nepriartėjo prie diskriminacijos atvejų pripažinimo ir atpažinimo. Deja, vis dar gaji tokia liaudies „išmintis“: „Tik kvaila boba gali lakstyti po komisijas ir šaukti „manęs vos ne išprievartavo“, neva dėl to „vos“ ji labiausiai ir pyksta“.
Kaltina dekaną ir girtavimą
„Viena pagrindinių priekabiavimo dėl lyties priežasčių darbe yra neblaivūs darbuotojai. Girtavimą, priešingai nei seksualinį priekabiavimą, mes mokame nesunkiai atpažinti. Tačiau alkoholio vartojimas yra neatsiejama bohemiško menininko įvaizdžio dalis ir VDA KF jis yra beveik norma. Vadovai nesugeba išspręsti šios problemos“, – kaltinimus išreiškė buvusi VDA KF dėstytoja.
Anot pašnekovės, lyties diskriminacijai įtakos turi ir tai, kad pagrindinėse valdančiose pozicijose vyrauja vyriškos lyties atstovai. Vita suskaičiavo, kad net ir įtakingiausias pozicijas VDA užima daugiausia vyrai. Kone visi garbės daktarai ir profesoriai yra vyrai, Taryboje, kurią sudaro devyni nariai, dalyvauja tik dvi moterys, o Senate, kuriame net trisdešimt narių, yra tik septynios moterys.
„Dekano valdymo metodai daro įtaką fakulteto studijoms, mokslui ir darbui. Dėl neveiksmingos studijų ir darbo aplinkos iš VDA KF per pusę metų pasitraukė šešios dėstytojos. Už tai tiesiogiai yra atsakingas VDA KF dekanas ir todėl manau, kad jis turėtų atsistatydinti. Gilesnius „ligos“ požymius rodo ir toks „simptomas“, kad KF dekanas užima atsakingą poziciją ne tik fakultete, bet jis yra ir VDA senato pirmininkės pavaduotojas, ir VDA tarybos narys, ir Kauno miesto Akademinių reikalų tarybos narys bei Kauno miesto savivaldybės tarybos narys“, – apie J. Audėjaitį kalbėjo pašnekovė.
Nesutarimai tarp dėstytojų paliečia ir studentus
VDA KF studentų bendruomenė, palyginus su kitų universitetų bendruomenėmis, yra labai nedidelė. Kauno fakultete dėstoma dešimt skirtingų studijų programų. Didžiausios studentų grupės gilinasi į Architektūros ir Dizainos subtilybes, šias grupes sudaro apie dvi dešimtys studentų. Kitose studijų programose mokosi mažiau studentų. Suskaičiavus, visame VDA KF mokosi apie 250 studentų.
Vita neslepia, kad tokie nesutarimai tarp dėstytojų, turi įtakos ir studentų bendruomenei: „Iš pokalbių su studentais supratau, kad jie mato problemas ir pripažįsta, kad fakultete tvyro kaustanti baimės atmosfera. Studentės taip pat patiria priekabiavimą, bet apie jį viešai nekalba. Tai patvirtina LGKT tyrimas“.
Anot Vitos, Žmogaus teisių pažeidimai iškreipia visų: ir darbuotojų, ir studentų santykius. „Tai persiduoda kaip virusas ir turi įtakos visai akademinės bendruomenės kultūrai, kuri įgija kraštutines represuojamųjų ir represuotojų grimasas. Vargu, ar galima tikėtis, kad represuotoje ir neįgalioje aplinkoje išaugs laisvi, nepriklausomai mąstantys žmonės. Norint padėti studentams išvystyti plačiai deklaruojamą kritišką ir analitinį mąstymą, pirmiausia patys vadovai bei dėstytojai turi jį praktikuoti, remiantis vertybėmis, būdingomis akademinei visuomenei“, – kalbėjo V. Gelūnienė.
Akademijoje moteris pradėjo dirbti prieš dvidešimt metų, vos baigusi studijas. „Dėstytojų bendruomenė mažai kuo skiriasi nuo tos, kuri čia buvo prieš 20 metų, – tikina Vita. – Lėta darbuotojų kaita sukuria pelkės sindromą: naujų energingų žmonių idėjos greitai netenka deguonies. Be to, ilgalaikiai asmeniniai ryšiai tarp darbuotojų sukuria dirvą nestatutiniams santykiams darbe ne tik tarp draugų, bet ir santykyje su jaunesnėmis kolegėmis bei studentėmis. Jaunos darbuotojos, dažniausiai baigusios tą patį fakultetą, dešimtmečiais dirba lektorėmis, laukdamos kol pakops vienu karjeros laipteliu aukštyn. Jų atlyginimai yra kritiškai maži, todėl jos priverstos dirbti dar po kelis darbus, kad galėtų išsilaikyti. Balansuojant ant išgyvenimo ribos sunku rasti jėgų priešintis sisteminei prievartai.“
Dekanas J. Audėjaitis V. Gelūnienės skundą vadina asmenine interpretacija
DELFI susisiekus su VDA KF dekanu Jonu Audėjaičiu, jis pateikė savo versiją dėl susiklosčiusios situacijos: „Tai jos sprendimas. Jai taip buvo patogiau ir ji priėmė tokį sprendimą. Nereikėtų visos kaltės suversti į vieną tašką, manyčiau“.
Dekanas nesutinka dėl V. Gelūnienės teiginio, kad VDA KF dėstytojų bendruomenėje valdančiąsias pareigas užima daugiausia vyrai: „Galime pažiūrėti ir į jos katedrą (KF tekstilės katedra – DELFI), joje yra vien tik moterys. Beje, po tokio Vitos sprendimo priežasties klausiau ir katedros vedėjos (Monikos Žaltauskaitės Grašienės – DELFI), ji taip pat negalėjo logiškai to paaiškinti. Manau, žmonėms tiesiog patogu daryti sprendimus, o vėliau kaltę suversti ten, kur tądien patogu“.
V. Gelūnienė DELFI pasakojo, kad po skandalo su tapytoju P. Griušiu, be išankstinio įspėjimo buvo atleista dėstytoja J. Jarulytė. „Tai visiška netiesa. Pas mus dirba apie 30 procentų laisvai samdomų darbuotojų. Tokių, kurie kviečiami dėstyti tam tikrų studijų programų. Tekstilės katedrai juk vadovauja moteris. Tiesiog per šiuos metus labai sumažėjo studentų ir fiziškai nebereikia laisvai samdomų dėstytojų. Pakanka tų, kurie dirba nuolatos. Juolab, administracija apskritai nesikiša į katedrų reikalus, kuomet ieškomi laisvai samdomi žmonės studijų programoms, kurios nuolat keičiamos ar tobulinamos“, – tikino J. Audėjaitis. J. Jarulytės darbo sutartis buvo pratęsiama kas metus.
Iš darbo savo noru išėjusi Vita kaip vieną iš lytinio diskriminavimo priežasčių įvardijo ir girtavimą, kuris, anot jos, yra norma dėstytojų bendruomenėje. Vis tik ir šį kaltinimą J. Audėjaitis neigia teigdamas, kad tai jau seniai išspręsta problema: „Kad taip buvo anksčiau, pripažįstu, tačiau to seniai nebėra. Dabar šimtu procentų galiu tai teigti. Galite paklausti studentų ar atlikti tyrimą“.
J. Audėjaitis taip pat papasakojo, kad po incidento dėstytojas P. Griušys viešai atsiprašė kolegių, kurias įžeidė jo tapyti moterų aktai. Anot dekano, jis viešai atsiprašė bei bandė moterims padovanoti uogienės. Tiesa, vienos dovanas priėmė, o kitos – ne.
„Vis tik visa tai yra šalutiniai dalykai. Reikia dirbti su studentais. Ir dirbti gerai. Jei žmonės dirba, reiškia viskas yra gerai, o jei ne – ieškosi kito kelio“, – svarbiausią dėstytojo pareigą įvardijo J. Audėjaitis.
Be to, jis teigė, kad pagrindinėms jo pareigoms – buvimui VDA KF dekanu – visiškai netrukdo ir kitos pareigos – priklausymas Kauno miesto savivaldybės Tarybai. „Per mėnesį turime vieną dviejų valandų posėdį, kuriame sprendžiame problemas ir tiek“, – DELFI savo pareigas savivaldybėje apibūdino J. Audėjaitis.