Ekspedicijos vadovas Gintautas Alekna sako, kad misijos dalyvių planų tai nekeičia: planuojama aplankyti ir sutvarkyti mažiausiai penkerias kapines, nebent į šį kraštą ateis Sibiro regionams būdingos liūtys.
„Be abejo, oras gali pakoreguoti mūsų planus, jeigu būtų didelės liūtys, kurios dalyje Sibiro regionų dabar vyko arba vyksta. Į Tiumenę atvažiavau iš Krasnojarsko traukiniu. Pavyzdžiui, Omsko srityje telkšo milžiniškos balos ir lietus neplanuoja trauktis, dangus yra aptrauktas juodais debesimis. Tas debesiukas, kurį matėme ketvirtadienio vakare virš Tiumenės, yra smulkmena palyginti su tuo, kas dedasi ten. Tikiuosi, toks ciklonas čia neateis ir mūsų planų nepakoreguos“, - dėstė jis.
Anot G. Aleknos, bet kuriuo atveju ekspedicija aplankys ir sutvarkys kapines, kuriose palaidoti lietuviai.
„Bet kokiu oru aplankysime penkerias kapines, kuriose yra išlikusių lietuviškų kapų. Keliose kapinėse yra labai daug lietuviškų kapų, kitose – po vieną kitą kapą, bet visas penkerias, aš manau, mes tikrai aplankysime“, - sakė G. Alekna.
Nuspręsta, kur stovės iš Lietuvos gabentas kryžius
Misijos dalyviai jau yra nusprendę, kur statys iš Lietuvos vežtą, dekoruotą medinį kryžių. Daugiau kryžių planuojama pagaminti Sibire.
„Kulimeso kaimo kapinėse mes pastatysime ekspedicijos iš Lietuvos atsivežtą kryžių, nes jis ten labiausiai tinka: jis yra padailintas, su ornamentu, tad turi būti tokioje vietoje, kur bus matomas. Ten kaip tik yra atvira vieta, greta laukas, jis pravažiuojantiems ar praeinantiems žmonėms bus gerai matomoje vietoje. Ten yra palaidota ne mažiau kaip 12-a lietuvių, ilsisi ir kitų tautybių žmonių, bet kapinėse nėra nei kryžiaus, nei tvorelės – nieko. Tai yra plika tik medžiais apaugusi kalva ir jokių kapų požymių“, - apgailestavo ekspedicijos vadovas.
Jis primena, kad yra labai reikalingas ir dar vienas kryžius, kurį reikėtų pastatyti Verch Kamenka kapinėse prie sunykusio kaimo.
„Kapinės yra taigoje ir ten tikrai bus nuvirtęs paskutinis kryžius, kurį aš mačiau prieš 11-a metų. Tuomet jis dar stovėjo, bet dabar tikrai bus nuvirtęs. Tas kapines būtinai reikia ir aptverti. Manau, kad mums pavyks nusipirkti medžiagų tvorai ir to kryžiaus gamybai, tai didelis ekspedicijos darbas“, - įvardijo G. Alekna.
Palydėti ir „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų, ir keleivių
Į Tiumenę ekspedicijos „Misija Sibiras'13“ dalyviai išvyko trečiadienį, liepos 17 d., jie buvo išlydėti iš Vilniaus traukinių stoties.
Tačiau atsisveikinus su artimaisiais, draugais, bendraminčiais ir geriausios kloties linkinčiais žmonėmis, ekspedicijos dalyviai sulaukė ir daugiau dėmesio. Kelionei nė neįpusėjus su misijos dalyviais atėjo susipažinti traukinio Vilnius – Maskva viršininkė.
„Labai džiaugiuosi jus matydama, misijos dalyvius vežu ne pirmą kartą, ne tik pirmyn, bet ir atgal, - džiaugsmo neslėpė traukinio vadovė. - Žinome, kad jūsiškiai labai mėgsta sriubą, dėl to specialiai paprašėme, kad jos daugiau išvirtų.“
Traukinio vadovė pasiūlė kreiptis bet kokiu klausimu, jei reikės pagalbos.
„Ir kryžių medinį vežate? Tradiciškai?“ - pasitikslino ji ir apžiūrėjo nesupakuotas išrinkto kryžiaus dalis.
Kitame vagone misijos dalyvius užkalbino keleivis iš Baltarusijos, kuriam kilo klausimų, kodėl tiek daug jaunimo dėvi vienodus marškinėlius. Išsiaiškinęs, kad dalyviai – iš Lietuvos, jis papasakojo besimokantis lietuvių kalbos.
„O, Lietuva! Žinau Lietuvą, atostogauju ten nuo 1985 m. Moku ir lietuviškai, bet laisvai dar nekalbu, tačiau galiu pasakyti „skanaus“ ir „ačiū“, - šmaikštavo jis.
Geros kloties ir saugios kelionės misijos dalyviams linkėjo ir kiti traukinyje sutikti keleiviai.