Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, minėdama 25-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, pristato projektą „Nepriklausomybės karta“, pasakojantį apie jaunos ir Nepriklausomos kartos atstovus, garsinančius Lietuvą įvairiose srityse.
DOSJĖ
Gimė: 1997 m. kovo 19 d., Kaune
Pirmosios plaukimo pamokos: Kauno Šilainių baseine
Šiuo metu plaukimo treniruotes lanko: Plimute, „Plymouth Leander“ plaukimo klube (Jungtinė Karalystė).
Treneriai: dabartinis – Jon Rudd, pirmasis treneris – Giedrius Martinionis.
Svarbiausi pasiekimai: 2012 metų Londono vasaros olimpinių žaidynių čempionė, Pasaulio ir Europos pirmenybių čempionė. Daugkartinė Lietuvos plaukimo rekordininkė, Pasaulio ir Europos plaukimo čempionatų rekordininkė. Priklauso trys Pasaulio plaukimo rekordai.
Laimėjimas, pakeitęs Lietuvos plaukimo istoriją: 2012 m. vasaros olimpinės žaidynės Londone – aukso medalis atstovaujant Lietuvai 100 metrų plaukimo krūtine distancijoje. R. Meilutytė tapo jauniausia 100 metrų plaukimo krūtine rungties olimpine čempione ir pirmąja Nepriklausomos Lietuvos plaukike, iškovojusia olimpinį medalį.
– Rūta, Tavo socialinių tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ paskyrose greta trumpo dosjė anglų kalba lietuviškai parašyta „Mes už Lietuvą!“. Ar sulauki bičiulių ne iš Lietuvos klausimų, ką gi reiškia šie trys žodžiai?
– Pirmiausia esu lietuvė, savo šalies patriotė, ir šie trys žodžiai nuolat tai primena ne tik man, bet ir kitiems. Kai žmonės sužino, ką reiškia ši frazė, reaguoja labai gražiai. Pasitaiko, kad paklausia, kaip taisyklingai ištarti.
– Ką Tau pačiai reiškia „Mes už Lietuvą“?
– Šie žodžiai man simbolizuoja vienybę ir ryžtą atiduoti visas jėgas – nepaisant to, kokie išbandymai laukia.
– Tau priklauso trys Pasaulio plaukimo rekordai, esi Pasaulio, Europos ir olimpinė čempionė. Esi vienintelė sportininkė plaukimo istorijoje, kuriai pavyko nuskinti trofėjus visose plaukikų amžiaus grupėse. Kas Tave šiandien vis dar motyvuoja ir skatina siekti naujų tikslų bei rekordų?
Visas kelerių metų darbas ten bus vertas vienos minutės, todėl ir stengiuosi, kad ta minutė būtų geriausia, kokia tik gali būti.
– Lietuva 1990 m. kovo 11 d. paskelbė apie Nepriklausomybės atkūrimą, ir vėliau Lietuvos gyventojams, beginkliams ir susikibus už rankų, pavyko tą Nepriklausomybę apginti nuo sovietų tankų ir šarvuočių. Gal gali pasvarstyti, kas Tau yra drąsa?
– Drąsus yra toks žmogus, kuris sugeba atlikti kažką nepaisydamas visų baimių ir suprasdamas, kad tai būtina padaryti. Turbūt atsitraukti ar nepriimti sprendimų visada yra lengviau. Bet manau, kad užtenka pasiryžimo ir aiškaus tikslo, tada nieko nebereikia bijoti.
– Esi sakiusi, kad sportuoji tam, kad galėtum atstovauti Lietuvai ir kad pats klausimas apie pilietybės keitimą yra „durnas“. Gimei po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, pati paauglystėje išvykai gyventi ir mokytis į Didžiąją Britaniją. Iš kur toks Tavo patriotiškumas?
– Nuo pat mažens svajojau apie tai, kaip vieną dieną sieksiu aukščiausių rezultatų plaukime ir kaip tą darysiu atstovaudama Lietuvai. Tokie sportininkai kaip Virgilijus Alekna, Arvydas Sabonis ir plaukikė Lina Kačiušytė man buvo pavyzdžiai.
Patriotiškumas man yra svarbi sportinės karjeros dalis. Mano šeima visuomet buvo labai patriotiška – augdama tiesiog neturėjau kito pasirinkimo, tik sekti jų pėdomis.
– Kas Tave geriausiai nuteikia, kai grįžti į Lietuvą?
– Ką dažniausiai turi su savimi, kas Tau primena gimtinę?
– Medaliono ar kažko panašaus neturiu, bet pas mane namie visada yra lietuviškų žolelių arbatos ir lietuviško medaus.
– Trys Tavo palinkėjimai Lietuvai ir lietuviams, ką tik šventusiems 25-ąjį gimtadienį atkūrus Nepriklausomybę.
– Pirma – linkiu išlikti vieningiems ir stipriems kartu kaip tautai, nepasiduoti ir nesusiskaldyti. Antra – linkiu daugiau šypsenų veiduose ir širdyse, daugiau džiaugsmo kasdien. Ir, aišku, linkiu ištvermės bei kantrybės sunkiais momentais.
– Ačiū už pokalbį.
***
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) yra nepriklausoma, nepolitinė savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija, kurios pagrindinis tikslas – atstovavimas Pasaulio lietuvių jaunimo interesams. 1972 m. Kento universitete, JAV oficialiai susikūrusi organizacija šiandien vienija 43 aktyvias jaunimo sąjungas ir bendruomenes visame pasaulyje bei yra įsteigusi atstovybę Lietuvoje. Minint Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, inicijuotas projektas „Nepriklausomybės karta“, kuriuo pristatomi 25 herojai, gimę po 1990 m. kovo 11 dienos. PLJS projektą pristato drauge su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ir naujienų portalu Delfi.lt.