Tiesa, net trečdalis visų Lietuvos tėvų, kurių atžalos apklausos metu lankė darželius, teigė, kad, norėdami gauti vietą, susidūrė su sunkumais. Tėvai labiausiai patenkinti vaikų priežiūros paslaugų „žmogiškąja“ puse, t. y. auklėtojų darbu ir vaikų ugdymo darbu, mažiausiai – materialine dalimi.
Anksčiau į darželius patekdavo per pažįstamus, o dabar?
Kaip rodo tyrimas, ugdymo paslaugų prieinamumas Lietuvoje labai netolygiai pasiskirstęs. Opiausia patekimo į darželį problema – Vilniuje ir Klaipėdoje – čia su ja susidūrė daugiau nei pusė tėvų. Lietuvos sostinėje sunkumų turėjo 73 proc. tėvų, norinčių vaikams gauti vietą darželyje, Klaipėdoje – 61 proc. Taigi, akivaizdu, kad šiuose dviejuose miestuose, ypač Vilniuje, problema dėl patekimo į darželį yra taisyklė, o jos nebuvimas – ryški išimtis ir didžiulė sėkmė. Kaune tėvų padėtis, palyginti su Vilniaus ir Klaipėdos miestais, yra akivaizdžiai geresnė: čia su vietos darželyje gavimo problema susidūrė kiek mažiau nei pusė – 43 proc. – tėvų. Šiauliai, Panevėžys, kiti miestai bei kaimo vietovės ikimokyklinukų ugdymo paslaugų prieinamumo požiūriu tėvams gana palankios. Apie 80 proc. tėvų iš šių vietovių nesusidūrė su keblumais, su kuriais tenka susidurti Vilniaus ir Klaipėdos tėvams.
Tyrimas parodė, kad norintys į darželį įrašyti vaikus tėvai griebiasi korupcijos. Populiariausia praktika – į ikimokyklinio ugdymo sistemą siekiama patekti naudojantis socialiniu tinklu. 56 proc. tėvų, susidūrusių su patekimo į norimą darželį problema, teigė, kad vietą gavo padėjus pažįstamiems arba giminėms. Socialinis tinklas, kaip rodo tyrimas, dažniau išnaudojimas nei kyšis, nors viešoji nuomonė, matyt, sufleruotų priešingai. 34 proc. tėvų teigė, kad vietą norimame darželyje gavo tik po to, kai darželio (lopšelio administracijai) davė kyšį. 40 proc. tėvų, norinčių gauti vietą vaikams, turėjo įsipareigoti, kad savo lėšomis prisidės prie darželio gerovės (pvz., atliks remonto darbų, nupirks baldų ir pan.). Tiesa, šiomis priemonėmis pasinaudoti sudėtinga, jei mieste egzistuoja centralizuota užsirašymo į darželius tvarka per savivaldybės sistemą.
Tėvai patenkinti auklėtojų darbu, bet optimalų vaikų skaičių grupėse įsivaizduoja iki 15
Pasak tyrimo, apie 80–90 proc. tėvų, kurių vaikai lanko darželius, yra visiškai patenkinti arba patenkinti vaikų priežiūra, lavinimu, auklėtojų kvalifikacija. Taip pat absoliučią daugumą tėvų tenkina darželio darbo laikas. Kur kas rečiau pozityviai vertinama darželių materialinė bazė. Darželio kiemo aplinka (saugiai aptvertas, dengtos smėlio dėžės ir pan.), grupių patalpų plotu (pvz., didelės patalpos, atskirti žaidimų ir miego kambariai ir pan.), grupės patalpų būkle (suremontuotos, šiltos ir pan.) visiškai patenkinti arba patenkinti yra apie 60 proc. tėvų. Panašiai tėvai vertina ir maitinimo kokybę bei darželio administracijos darbą.
Kritiškiausiai vertinami du su darželių paslaugomis susiję dalykai: mokestis už darželį ir vaikų skaičius grupėje. Tik pusė visų apklaustų tėvų yra visiškai patenkinti arba patenkinti mokesčiu už darželio (lopšelio) paslaugas. 24 proc. tėvų nepatenkinti arba visiškai nepatenkinti, o dar 26 proc. šiuo klausimu neturi aiškios nuomonės. Panašiai vertinamas ir vaikų skaičius grupėse. Vaikų skaičiumi grupėje, kurioje yra atžala, patenkinti tik apie pusę tėvų, maždaug ketvirtadalis yra neapsisprendusių ir dar panaši dalis nepatenkintų arba visiškai nepatenkintų.
Materialine darželių baze labiausiai nepatenkinti yra Vilniaus, Klaipėdos ir kaimo vietovėse darželius lankančių vaikų tėvai, o pozityviausi – Kauno ir kitų miestų bei miestelių darželinukų tėvai. Vilniečiai išsiskiria tuo, kad prasčiausiai vertina esamą vaikų skaičių grupėje, mokesčio už darželį dydį, darželių administracijos darbą. Klaipėdiečiai, kaip ir vilniečiai, iš kitų išsiskiria kritiškiausiu vaikų grupių dydžio vertinimu, be to, prasčiausiai vertina darželių kiemo aplinką.
Tyrimo metu tėvų buvo klausiama ir dėl galimybių darželyje gauti specialistų – logopedo, psichologo, specialiojo pedagogo, dietologo – paslaugų. Labiausiai prieinamos, kaip atskleidė tyrimas, yra logopedo paslaugos – 72 proc. tėvų teigė, kad toks specialistas dirba jų darželyje. Apie trečdalį apklaustųjų tvirtino, jog darželyje yra galimybė konsultuotis su psichologu, specialiuoju pedagogu, tačiau beveik tiek pat nežinojo, ar tokių specialistų darželyje yra. Minėtų specialistų prieinamumas tai pat labai netolygus skirtingose Lietuvos vietovėse. Pavyzdžiui, galimybę darželyje gauti logopedo paslaugas minėjo apie 90 proc. Kauno ir Klaipėdos, apie 70 proc. Vilniaus ir kitų miestų bei apie 55 proc. kaimo vietovėse darželius lankančių vaikų tėvų.
„Tyrimo metu gyventojų klausta ir to, kokio dydžio vaikų grupė, jų nuomone, turėtų būti norint užtikrinti visavertį vaikų ugdymą ir priežiūrą. Pusei tėvų optimalus vaikų skaičius darželio grupėje yra 10, apie 40 proc. mano, kad palankiausia vaikų ugdymo procesui bei priežiūrai būtų grupė iki 15 vaikų, ir tik dešimtadalis tėvų įsitikinę, kad sukurti geras vaikų ugdymo sąlygas galima ir grupėje iki 20 vaikų“, - apibendrino A. Maslauskaitė.
Kas išgelbėtų darželių trūkumo situaciją
„Nors buvo kalbama, kad tėvai savo vaikus registruoja į krūvą darželių, todėl problema išpučiama, visgi darželių prieinamumo situacija ir po šios sistemos įvedimo Vilniuje liko tragiška. Be to, mūsų turimais duomenimis, dar pusė tiek tėvų net neteikia prašymų, nes mano, kad tai beviltiška. Jie neįskaičiuojami į statistinius darželių poreikio duomenis. Uždelsto veikimo bomba jau tiksi ir Kaune – negavusių paslaugos vaikų mastai čia jau tokie pat, kaip Vilniuje. O ką jau kalbėti apie mažų miestelių gyventojus, kurie tikrai nerašo prašymų, nes supranta, kad vaiko 30 km į darželį nevežios.
Sostinės savivaldybė tikėjosi, kad liberalizavus higienos normas pradės steigtis privatūs darželiai, kurie užpildys nišą. Patirtis rodo, kad bent jau artimiausiu laikotarpiu to nebus, nes tai ypatingai neatsiperkantis verslas. Jei žmonės ryžtasi į jį lįsti, dažniausiai tai daro iš idėjos. Jie negauna jokio palaikymo iš valstybės – yra apmokestinami lygiai taip pat, kaip ir bet koks kitas verslas, mokesčiai pradedami skaičiuoti nuo pat pirmos dienos įsteigus verslą. Mūsų manymu, vienintelis išsigelbėjimas – Trinapolio darželio pavyzdys, kai savivaldybė suteikia patalpas, o verslas – paslaugą“, - svarstė pašnekovė.
Ugdymo kokybė darželiuose, pasak jos, iš tiesų yra gera, nors čia dirbančių pedagogų atlyginimai gerokai mažesni nei mokyklose. Pašnekovės manymu, greičiausiai į šią sferą ateina tie žmonės, kurie labai myli šį darbą ir taip mato savo realizaciją. Vienintelis trūkumas – labai menka tėvų galimybė dalyvauti kišantis į ugdymo procesą.
„Tėvų komitetai, kurie iš tiesų veikia labai formaliai, turi labai ne daug įgaliojimų ir dažniausiai tai tik finansinės paramos administravimo klubas. Norėtųsi, kad tėvai turėtų galimybę diskutuoti su darželiu apie viską, taip pat ir apie maitinimą. Tačiau galbūt mes dar nesame tokia aktyvi visuomenė kaip Ispanijoje ar Italijoje, kur vaikų meniu nesudaromas be tėvų patvirtinimo. Taip pat reikėtų išskirti darželių atskaitomybę prieš tėvus. Viešoje erdvėje girdime daugybę nemalonių istorijų, pavyzdžiui, kaip virėjos nešasi maistą namo. Tačiau turime ir sėkmingų pavyzdžių, kai aktyvios bendruomenės išsireikalauja iš darželių administracijos griežtos ataskaitos, kiek buvo gauta finansavimo ir kur jis buvo panaudotas. Tokią galimybę tėvai turi, bet dažniausiai apie ją nežino. Paprastai susirinkimų metu papasakojama, kaip gražiai užaugo vaikučiai, paprašoma pinigėlių ir visi gražiai išsiskirsto, nors darželis privalo teikti ataskaitą, kaip administruojami pinigai“, - pasakojo R. Paulavičienė.
Pasak jos, esame viena iš šalių, kuriose vaikų skaičius grupėse yra didžiausias. Savivalda deklaruoja, kad daug tėvų neveda vaikų reguliariai arba veda tik pusei dienos, todėl į sąrašus esą visada įtraukiama daugiau vaikų.
„Faktas, kad dėl to nukenčia ir ugdymo kokybė, ir pačių vaikų saugumas. Tikėtina, kad auklėtoja nelabai gali ugdyti penkiolika pupuliukų, besiridenančių su pridergtomis sauskelnėmis. Jai tenka suktis, kad spėtų paskui juos tvarkyti. Kol trūks darželių ir nebus jokios konkurencijos, tol ši bėda išliks. Savivaldybė turėtų suprasti, kad patenkinti šį poreikį – savivaldos prievolė, o ne tėvų užgaida. Savivaldai turėtų būti uždėta prievolė finansuoti vaiko ugdymo paslaugą. Jei tėvai parašo prašymą darželiui, bet savivaldybė mato, kad vietų jokiame netoliese esančiame darželyje nėra, ji dalį savo skiriamų lėšų darželių išlaikymui nukreipia į kokį nors privatų darželį, kuris sudaręs sutartį su savivaldybe. Tokią sistemą turi mūsų kaimynai latviai ir estai“, - teigė NAMS atstovė.