Studentai piktinasi naujove, o MRU tvirtina, kad abejoti komisijos kompetencija nėra pagrindo.
MRU senatas patikslino universiteto apeliacijų nuostatus, pagal kuriuos neliko galimybės teikti apeliacijos dėl baigiamojo darbo gynimo arba baigiamojo egzamino įvertinimo.
„Ši galimybė panaikinta todėl, kad tiek baigiamasis darbas, tiek baigiamasis egzaminas vertinamas kompetentingiausių savo srities specialistų komisijos. Studentų baigiamuosius darbus vertina ne mažiau nei trys komisijos nariai (vertintojai). Abejoti tokios sudėties komisijos kompetencija nėra pagrindo“, – aiškina universitetas.
MRU pažymi, kad tiek dėl baigiamojo darbo gynimo, tiek dėl baigiamojo egzamino laikymo procedūros pažeidimų apeliacijos priimamos. Pavyzdžiui, jeigu baigiamojo darbo gynimo metu patalpoje nebūtų gynimo komisijos narių kvorumo, apeliacija būtų priimta ir įrodžius pažeidimą patenkinta. Taip pat nekeičiama nuostata, kad studentai gali teikti apeliacijas dėl eilinio studijų rezultatų įvertinimo.
Tačiau tai neįtikina MRU studentų.
Pasak laišką parašiusių studentų, kompetencija nereiškia automatiško klaidų išvengimo. Esą net teismo, kurį sudaro profesionalūs teisėjai, turintys ilgametę teisinio darbo patirtį ir nepriekaištingą reputaciją, sprendimus apskųsti ir jais abejoti galima, o MRU komisijos – jau nebe.
Pasipiktinę studentai rinko parašus, paskui šia tema diskutavo su universiteto atstovais.
Teikti apeliaciją ar eiti pasimokyti?
MRU Teisės fakulteto dekanė profesorė Rima Ažubalytė DELFI aiškino, kad baigiamojo darbo laikymo procedūros griežtos – darbai koduojami, ta daro kito fakulteto darbuotojai. „Kiekvieną darbą taiso mažiausiai trys dėstytojai, iš anksto paskiriama komisija, darbą taisantis dėstytojas nieko negali lape rašyti, taisyti, nes darbą taisys dar du dėstytojai“, – aiškina ji.
Tik surinkus visų vertintojų įvertinimus, darbas atkoduojamas ir išvedamas aritmetinis vidurkis. Tai, universiteto vertinimu, užtikrina ir vertinimo nešališkumą, ir objektyvumą. „Suvestinis trijų dėstytojų vertinimas yra pakankama garantija, kad darbas bus įvertintas objektyviai“, – mano R. Ažubalytė.
Ji atkreipė dėmesį, kad galimybė teikti apeliacijas dėl visų eilinių egzaminų išlieka. „Mes ruošiame teisininkus ir kartais juokaujame, kad apeliacija būna taip raštingai surašyta, kad vien už jos pateikimą jau galima pakelti pažymą. (...) Kita vertus, gal kartais pasigendama adekvatumo, kada tikrai teisės pažeistos ir už jas reikia kovoti teikiant apeliaciją ir kada vis dėlto verta eiti į biblioteką ir kovoti kitomis priemonėmis – žiniomis“, – sakė dekanė.
P. Baltokas: visi vertintojai yra žmonės, kurie pavargsta ir klysta
Pasak P. Baltoko, Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose dvigubas ar trigubas vertinimas yra įprasta. Įprasta ir tai, kad vertinant baigiamuosius darbus ar egzaminus pasitelkiami ir išoriniai vertintojai – tų sričių specialistai dėstytojai iš kitų aukštųjų mokyklų ar asmenys, turintys didžiulę patirtį atitinkamose srityse.
„Kodėl? Nes visi vertintojai yra žmonės, kurie pavargsta, turi asmeninę nuomonę ir klysta. Būtent šių neigiamo vertinimo aspekto įtaką galutiniam studento rezultatui ir siekiama sumažinti tą patį darbą vertinant du ar tris kartus“, – aiškino P. Baltokas. Jo tvirtinimu, Lietuvos aukštosioms mokykloms reikia stipriai tobulinti šią studijų proceso dalį, o ne žengti didelį žingsnį atgal.