ungus Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) ir ASU, jis tapo antrąja pagal dydį aukštąja mokykla Lietuvoje, vykdančia plačios aprėpties studijas ir mokslo tyrimus humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijų, žemės ūkio, taip pat menų srityse. Susijungimo plane teigiama, jog tikimasi, kad naujasis universitetas taps ryškiu Lietuvos, o ilgalaikėje perspektyvoje ir Europos lyderiu įvairiose mokslo sferose. Vis dėlto net ir po susijungimo didelių studentų srautų vadovybė nesitiki. Kaip rašoma plane, – „prognozuojama, kad iki 2020 m. stojančiųjų, palyginti su 2016 m. priėmimo skaičiais, sumažės apie 23 proc.''
Per pirmuosius metus turėtų sumažėti ir dėstytojų skaičius – planuojama atsisakyti 178 etatų, 30 jų pervedant į mokslinius darbuotojus, o 148 atleidžiant. Pasak ASU profesinės sąjungos pirmininko Romualdo Povilaičio, tokia situacija neretam darbuotojui kelia nerimą – „faktas, kad darbuotojai nesijaučia užtikrinti“, o „dalis ASU personalo yra išreiškę nepasitenkinimą, kad su jais nepakankamai tariamasi“. Jungiantis universitetams bus naikinamos ir besidubliuojančios studijų programos, pokyčiai ypač palies socialinius mokslus – šioje srityje daugiau nei 50 proc. programų yra artimos pagal savo tikslus. Vis dėlto skelbiama, kad VDU Žemės ūkio akademijoje bus išsaugotos visos Lietuvos mokslui, ekonomikai ir sociokultūrinei raidai svarbios studijų programos.
Pasak R. Povilaičio, buvusiame ASU sklando nemažai baimės, kad po susijungimo daliai studentų VDU Žemės ūkio akademija tiesiog nebebus patraukli, kadangi tai – nebe atskiras universitetas. „Savarankiškos aukštosios mokyklos statuso praradimu nepatenkinti beveik visi, tačiau suprantame, kad išlaikyti autonomiją esant dabartinei aukštojo mokslo politikai nelabai realu“, – pripažino jis.