Universitetų tuštėjimo metas: prakalbo apie tai, ko laukė visi

Pastaruoju metu imta garsiau kalbėti apie aukštojo mokslo situaciją Lietuvoje. Ši, pripažįstama, šiandien yra itin prasta.

Siekdami plačiau aptarti esamas problemas mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atstovai surengė konferenciją „Mokslas ir studijos Lietuvoje: žvelgiantiems giliau“, kurioje pristatė svarbiausius savo tyrimų rezultatus, atspindinčius Lietuvos mokslo ir studijų būklę. Po jos vyko diskusija, kurios metu susitarta dėl vieno konkretaus dalyko: diskusijų yra per daug, reikia pradėti veikti. Būtent konkrečių veiksmų aukštojo mokslo srityje pasigenda daugelis.

Paskelbus MOSTA tyrimų rezultatus daugeliui atsivėrė akys: studentų mažėja, bet studijų programų daugėja, į aukštąsias mokyklas įstoja kone visi, kurie to nori, nors jų mokymosi rezultatai nėra geri, kiti jaunuoliai bėga į užsienį. Aukštųjų mokyklų strateginis valdymas tiesiog bado akis, o beveik pusė verslininkų mano, kad studijų kokybė Lietuvoje – netinkama.

Ragino ieškoti talentų

Komentuodamas šiuos rezultatus Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas dalinosi vieno pažįstamo užsienio profesoriaus mintimi. Pastarojo teigimu, išnyksta tos rūšys, kurios per stipriai adaptuojasi prie aplinkos, nes kai ta aplinka pasikeičia, gyvuoti joms pasidaro sunku. Savo ruožtu, mano jis, ir universitetai išliks tie, kurie ne itin adaptuosis prie aplinkos.

„Tų universitetų, kurie prirengia valdininkų, verslininkų, mokslininkų, kurie nežino, ką dirbti ir tik galvoja, kaip įsisavinti lėšas, normalioje sampratoje turi nelikti. Galiausiai turi likti tik tie, kurie yra grįsti vertybėmis. Tokie, kurie ruošia mąstančius žmones, ne darbo rinkai, ne politinių partijų ar valdžios užsakymu. Amerikiečiai atliko tyrimą ir sužinojo, kad tie mąstantys žmonės su žiniomis, kurios jiems buvo suteiktos tūkstančius metų gyvuojančiuose universitetuose, atlieka difuziją. Išėję iš universiteto jie kuria ne technologines, o netechnologines inovacijas. Jie išmoko visuomenę tas žinias paimti. Tokių žmonių yra nedaug ir jie vadinami vienu žodžiu – talentai“, – pabrėžė A. Žukauskas.

Jo teigimu, ir Lietuvos aukštosios mokyklos turėtų būti orientuotos į talentų paiešką. Pasak A. Žukausko, jei studentai į grupes ir toliau bus renkami pagal skaičiukus, prisitaikant prie rodiklių, tokios strategijos besilaikančios aukštosios mokyklos palaipsniui išnyks.

„Kitas aspektas – universitetų turės būti tiek, kad jie tuos talentus sugebėtų rengti. Jei turėsime daug talentų, galime turėti ir 50 universitetų, bet jei talentų mažai – gali būti ir vienas. Ne universitetų ar programų skaičiuje esmė, bet kokybėje. Turime mąstyti apie tai, kaip šalyje turėti daugiau mąstančių žmonių“, – įsitikinęs jis.

Įspėja, kad galime padidinti emigracijos mastą

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis tik iš dalies sutiko su kolegomis mintimis. Anot profesoriaus, nors svarbiausia aukštojo mokslo sistemoje yra išsaugoti ir išugdyti talentus, pamiršti nereikia ir menkesnių gebėjimų studentų.

„Talentai – svarbu, nes juos labai greitai gali pasiimti kitos pasaulio šalys. Tačiau lygiai taip pat mes neturėtume užmiršti, prarasti ir likusios dalies studentų. Čia – kaip sporte: labai gerai turėti aukšto lygio žaidėjų, bet galvodami apie sveiką bendruomenę mes turime užtikrinti, kad sportuojama būtų masiškai. Nors nelabai gražu kalbėti apie aukštąjį masinį išsilavinimą, tačiau toks faktas yra. Kai mes kalbame ir sakome: padarysime taip ar kitaip, reikia suprasti, kad ne tiek daug pasirinkimų turime. Ateinanti karta, kuri yra viso to vartotojas, turi savus interesus ir nusistatymus. Valstybė, suteikdama finansinę paramą, gali kažkiek pakreipti, tačiau matome, kad bene 50 proc. studentų studijuoja savo lėšomis. Jei tik mes padarysime čia rimtesnių klaidų, jie tikrai nestudijuos pas mus. O studento išvykimas studijuoti į užsienį gresia tuo, kad jis iš viso nebegrįš į Lietuvą ir turėsime dar didesnę duobę nei prieš tai“, – įžvelgė J. Augutis.

Jo teigimu, net 80 proc. jaunuolių, baigusių mokyklas, nori mokytis aukštosiose, tad jei jie to negalės padaryti Lietuvoje, išvyks kitur.

Rektorius taip pat pastebėjo, kad kiek aptuštėjus mažiesiems universitetams šiuo metu yra tinkamas laikas juos optimizuoti.

Tą pačią tendenciją stebi 5 metus

Savo ruožtu Lietuvos universitetų rektorių konferencijos studijų komiteto pirmininkas doc. dr. Giedrius Viliūnas sakė jau penkerius metus matantis universitetų tuštėjimo tendenciją.

„2010 m. pasiekėme piką. Tuomet universitetai prisipildė gausiausiai ir visiems atrodė, kad tai tęsis ir toliau – buvo plečiama sistema, nors žinojome, kad tai gali baigtis. Dabar atėjo nuokalnė ir mes tą tikrai jaučiame savo kailiu“, – pripažino jis ir pridūrė manantis, kad šią problemą reikėtų spręsti Mokslo ir studijų įstatymo rėmuose.

Kad su įstatymu – „ne viskas gerai“, pritarė ir MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

Jos teigimu, reikėtų aiškiai išskirti, kas yra kolegijos, o kas – universitetai bei iškelti šioms mokymo įstaigoms skirtingus tikslus.„Turime anekdotinę situaciją, kai įstatymas apibrėžia, kad universitetas – aukštoji mokykla, kuri vykdo universitetines studijas, o pastarosios įvardijamos kaip studijos, kurios vyksta universitete“, – pastebėjo ji.

Tarp vadovų – mažuma baigusių vietos aukštąsias mokyklas

Tuo metu Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Gustainis sakė šiandien į diskusiją atvykęs, nes neplanuoja gyventi 600 metų – pokyčių jis tikisi dabar.

„Klausimas – ar sistema veikia gerai? Iš visų mūsų 35 mūsų įmonių net 75 proc. vadovų yra nebaigę vietos aukštųjų mokyklų“, – pastebėjo jis.

„Verslas tikisi iš aukštųjų mokyklų tam tikrų rezultatų. Lietuvos verslas labai daugiau investuoja į inovacijas, tad turėtų būti tam tikrą grąža. Tam, kad mes ne taip blogai atrodytume, mums reikėtų skatinti smalsumą ir galimybę būti pripažintam, reikėtų skatinti mokslininkus dirbti verslui“, – mano Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, sertifikuotas vadybos konsultantas dr. Aleksandras Abišala.

Tačiau Lietuvos studentų sąjungos pirmininkas Paulius Baltokas pabrėžė, kad ir verslas, savo ruožtu, turi problemų. Pavyzdžiui, tokį pat išsilavinimą turinčios moterys paprastai uždirba 3-4 šimtais litų mažiau nei vyrai.

Jis taip pat pastebėjo, kad kiekvienas individas, stodamas į aukštąją mokyklą, turi skirtingus tikslus ir studijos jam turi būti sėkmingos.

„Jis turi pasiekti savo išsikeltus studijų tikslus“, – sakė jis.

Be to, pastebėjo P. Baltokas, apie pokyčius studijų kokybės srityje kalbama nuo to meto, kai jis įstojo į aukštąją mokyklą, bet nieko dėl to nedaroma.

Turi diplomą, bet ne aukštąjį išsilavinimą

Vilniaus universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas, prof. habil. dr. Eugenijus Butkus pabrėžė, kad universitetai yra ta vieta, kur pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai, tačiau kartais tai užmirštama. Profesoriaus teigimu, jei mokslinius tyrimus imtume kaip atskaitą, nedaug būtų tų mokyklų, kurias pavadintume universitetais.

Be to, pastebi jis, Lietuvoje daug žmonių turi diplomus, tačiau ne aukštąjį išsilavinimą.

„Mes matome, kad situacija pribrendo radikaliems pokyčiams, nes ne diplomas yra svarbu, o žmogaus gebėjimai, intelektas. Tai, ką jis gali atiduoti tam pačiam verslui ar kokį indėlį įnešti į šalies plėtrą“, – mano jis.

E. Butkus juokavo, kad tarptautiniu mastu Lietuva pasižymi tuo, kad sugeba ignoruoti įvairių ekspertų siūlymus. Todėl bendras mokslo lygis šalyje nėra aukštas.

„Paprastai sakoma, kad norint priimti veiksmą reikia daug diskutuoti. Bet mes jau išdiskutavome tiek daug, o veiksmo vis dar nėra“, – pastebėjo jis.