Ekspedicija išlydėta perone, ant kurio sienos atminimo lenta liudija, kad iš Vilniaus geležinkelio stoties 1940-1941, 1944-1953 m. į Sovietų Sąjungos gilumą buvo tremiami Lietuvos gyventojai. Misija Sibiras'13” į Rusiją išvyko minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną.
Išlydėtuvėse dalyvavęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Europos Parlamento narys V. Landsbergis ekspedicijos dalyvius vadino „Lietuvos pasiuntiniais ir ministrais“. Išvykstančius į Sibirą jis vadino „gyvąja Lietuva“.
Politikas svarstė, kad Lietuva iš tikro, kaip skelbta šūkyje, yra drąsi šalis.
„Aš įsivaizduoju, manęs nenutemptumėte ten arba neparvežtumėte gyvo iš tokios ekspedicijos, o jūs, jūsų broliai ir sesės iš ankstesnių ekspedicijų, kiekvienais metais žinome, kad yra didžiulis veržimasis, konkurencija, troškimas ten būti ir atlikti tą misiją – ne paturistauti ar pasidairyti, bet yra supratimas misijos svarbos ir ji tęsiasi Lietuvoje“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius akcentavo, kad išvykstantieji ne tik kalba apie pasaulio lietuvių vienybę, bet ir vyksta lankyti Lietuvos dalelės. Ministras ekspedicijos dalyviams padovanojo maišelį gintarų – „Lietuvos ašarų ir lietuviško aukso“, kuris turėtų nešti sėkmę.
Į išlydėtuves atšlubčiojęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasakojo pats su šeima ir draugais užsisakęs bilietus šiomis dienomis vykti į Rusijos Krasnojarsko sritį, iš kurios su misijos dalyviais būtų kartu grįžęs į Lietuvą. Tačiau dėl žaidžiant futbolą patirtos kojos traumos kelionę teko atidėti.
„Šįmet yra 55 metai, kai pats pirmą kartą sugrįžau į Lietuvą būtent iš Krasnojarsko krašto. (…) Iš tikrųjų tai viena puikiausių jaunimo iniciatyvų, puikus pavyzdys savo krašto meilės, geri darbai, kuriuos ten padarote nuvykę tvarkydami kapus. Bet pats svarbiausias dalykas man atrodo tai, kad jūs parsivežate savo senelių, tėvų dvasią ir ją skleidžiate plačiai Lietuvoje“, – kalbėjo J. Olekas.
Misijos dalyviams jis dovanojo Lietuvos vėliavą. Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė žygeiviams dovanojo po kepaliuką duonos, Seimo kancleris Jonas Milerius perdavė saldainių ir keletą Lietuvos vėliavų.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad garsas apie misiją nuėjęs iki europinių institucijų. Ji perdavė linkėjimus nuo buvusio Europos Parlamento vadovo Jerzio Buzeko.
Apie stalinistinius nusikaltimus pasakos vakariečiams
29-erių Silvija Guzelytė gyvena Briuselyje, kur dirba Europos gynybos agentūros Politikos planavimo skyriuje. S. Guzelytė DELFI sakė, kad patekimas į ekspediciją jai buvo netikėtas.
Su Sibiru susijusi jos šeima – pašnekovės močiutė septynerius metus kalėjo Permės lageryje. „Vykstame į kitą Sibiro dalį, bet ne tame esmė. Jaučiu asmeninę kaltę, kad močiutei gyvai esant ir jai daug kalbant apie Sibirą, neužfiksavau tos informacijos, dėl to dabar turime tik nuotrupas ir kelis faktus. Man ši ekspedicija bus susitaikymo su savimi ekspedicija“, – kalbėjo S. Guzelytė.
Tačiau labiausiai ją žavi švietėjiška projekto pusė – galimybė apie tremtis į Sibirą pasakoti visuomenei. „Jau ketveri metai, kai negyvenu Lietuvoje ir supratau, kad Vakarų Europoje apie stalinistinius nusikaltimus praktiškai nieko nežinoma. Manau, misiją jau pradėjau įgyvendinti – jau daug savo kolegų sudominau, teks daug pasakoti ir grįžus“, – pasakojo ekspedicijos dalyvė.
Kartu išsigabeno kryžių
Tiumenės srityje 16 Lietuvos atstovų laukia sparčiai nuo žemės paviršiaus nykstančios lietuvių tremtinių amžino poilsio vietos ir čia tebegyvenantys tautiečiai. Iš Vilniaus traukiniu ekspedicijos dalyviai pasieks Maskvą, iš ten lėktuvu skris į Tiumenės sritį, kur juos pasitiks vadovas Gintautas Alekna.
Ekspedicija truks dvi savaites. Su savimi jaunuoliai išsivežė ir medinį kryžių, kurį ketina pastatyti pasirinktoje vietoje.
Tarp ekspedicijos dalyvių – ir DELFI žurnalistė Erika Fuks, kuri skaitytojus informuos apie misijos eigą.
Šiemet projekto komanda išvyko vedina šūkio „Tikros istorijos dalelė, išsaugota ateičiai“. Tai jų įsipareigojimas padaryti viską, kad nykstančios lietuvių tremties ir amžino poilsio vietos neliktų užmirštos, o vietiniai gyventojai įsitikintų, kad tai – mūsų tautos dalis, kurią saugome ir branginame.
DELFI primena, kad projektas „Misija Sibiras“ organizuojamas nuo 2006 metų. Nuo jo pradžios lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire jau apsilankė vienuolika jaunimo ekspedicijų, sutvarkiusių apie 90 lietuviškų kapinių ir susitikusių su ten gyvenančiais lietuviais.