Galėjo sutraiškyti
„Tai, ką padarė miesto valdžia, yra kriminalas. Ne tas žodis, kaip esu pašiurpusi ir galėčiau išsakyti daug lietuviškų ir rusiškų keiksmažodžių, tik jų juk nespausdinsite“, – emocijas liejo klaipėdietė mama.
Tokį jos pyktį sukėlė pamatytas kraują stingdantis vaizdas – moters akyse nuo vėjo gūsio nugriuvo neseniai Sulupės gatvėje įrengtoje vaikų žaidimo aikštelėje pastatyta metalinė sūpynių konstrukcija.
„Gerai, kad tuo metu šalia nebuvo vaikų. Bijau ir pagalvoti, kas būtų nutikę priešingu atveju. Nelaimė garantuota. Ir kas tuomet atsakytų, jei vaikas būtų sužalotas? Ta konstrukcija tikrai sveria kelis šimtus kilogramų, todėl griūdama galėjo sutraiškyti netoli buvusį mažylį“, – baisėjosi pašnekovė.
Ši vaikų žaidimų aikštelė, kaip ir dar keliasdešimt mieste, įrengtos už Socialinės reikalų ir darbo ministerijos skirtus pinigus bendruomeniškumui skatinti.
Jų pernai Klaipėda gavo 500 tūkst. litų. Pinigai buvo išdalyti keturioms vietos bendruomenių taryboms, kurios ir turėjo pagal iš gyventojų gautas paraiškas nuspręsti, kam litus išleisti.
Apsispręsta, kad už didžiąją dalį sumos įvairiose miesto vietose, daugiabučių namų kiemuose būtų įrengtos vaikų žaidimų aikštelės.
„Valdžia už mūsų pinigus tiesiog pasityčiojo iš žmonių. Geriau jau iš viso nieko nebūtų darę. Dabar juk visi matėme, kad tas aikšteles statė žiemą. Jos net normaliai nebuvo pritvirtintos prie žemės. Ar reikia, kad tose aikštelėse vaikas susižeistų ir tik tada kas nors bus daroma? Būtinai reikia kraujo?“ – retoriškai klausė mama.
Kur išlaidų ataskaitos?
Vaikų žaidimo aikštelės vėlų rudenį buvo pradėtos įrenginėti todėl, kad pinigai bendruomeniškumui skatinti pernai buvo skirti vasarą, o juos reikėjo panaudoti iki metų pabaigos.
Todėl skubiai buvo suformuotos vietos bendruomenių tarybos, kurios pateikė paraiškas, kur išleisti pinigus.
Savivaldybė skelbė viešuosius pirkimus, procedūros užsitęsė, todėl rangovai, įrenginėję aikšteles, pradėjo dirbti vėlų rudenį.
Darbai buvo sustabdyti tik tada, kai smarkiai prisnigo. Tačiau savivaldybė džiaugėsi, jog dėl tokios spartos pinigus spėta panaudoti ir jų nereikėjo grąžinti į valstybės biudžetą.
„Jei savivaldybė būtų nusprendusi viešuosius pirkimus susmulkinti, darbai tikrai būtų padaryti ir greičiau, ir kokybiškiau, ir pigiau. Dabar buvo apsispręsta pirkti paslaugą – išrinkti vieną rangovą, kuris vaikų žaidimų aikšteles įrengtų visame mieste. Manau, kad tai ir buvo klaida, kurios nebereikėtų kartoti“, – konstatavo Klaipėdos seniūnaičių sueigos pirmininkė Regina Rozenblat.
Ji pabrėžė ir tai, kad savivaldybė vis nepateikia ataskaitos, kur buvo išleisti bendruomenėms skirti pinigai. „Mes net nežinome, kiek tos aikštelės kainavo, ar jos tikrai yra saugios, sertifikuotos. Negi taip sudėtinga pateikti informaciją?“ – stebėjosi R.Rozenblat.
Klaipėdos savivaldybės Socialinių paslaugų poskyrio vyriausioji specialistė Diana Pilelienė paaiškino, jog ataskaita vis dar nepateikta, nes kol kas nebaigti visi darbai.
„Kai viskas bus pabaigta, pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktai, tuomet visuomenei ir pateiksime ataskaitą, kas padaryta už bendruomeniškumui skatinti skirtus pinigus. Manau, kad tai bus po dviejų savaičių“, – teigė D.Pilelienė.
Padegė čiuožyklą
Tačiau didžioji dalis darbų jau yra baigta ir jų kokybe bendruomenių atstovai nėra patenkinti.
„Aišku, labai gerai, jog valstybė skyrė tuos 500 tūkst. litų. Tačiau tikrai negaliu pasakyti, kad jie buvo panaudoti efektyviai. Pinigai išleisti nei šiaip, nei taip. Juk visi matome, kad vaikų žaidimo aikštelės tikrai yra nekokybiškos, nesutvarkyta ir jų aplinka“, – teigė Marių vietos bendruomenės tarybos pirmininko pavaduotoja Ligita Girskienė.
Jos nuomone, problema ta, jog darbininkams trūko kontrolės – jų neprižiūrėjo savivaldybės specialistai.
„Tai, kad darbininkai dirbo tikrai aplaidžiai, įrodo vos prieš kelias dienas įvykęs incidentas. Jie daugiabučių namų kieme pastatė vaikų žaidimo aikštelės įrenginius, bet nuo jų nenuėmė popieriaus ir polietileno. Matyt, pro šalį ėjo vaikai, kurie tą popierių padegė. Ir dabar turime išdegusį namuką-čiuožyklą, nors jis dar net nėra priduotas“, – pasakojo L.Girskienė.
Paprašė permontuoti
Pajūrio vietos bendruomenės tarybos pirmininkas Saulius Liekis vaikų žaidimo aikšteles įrenginėjusiems darbininkams taip pat negailėjo kritikos.
„Pastatytų įrenginių ir atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktą pasirašiau tik su sąlyga, jog darbininkai permontuos dvivietes sūpynes. Jos buvo pastatytos taip, kad vaikams suptis buvo beveik neįmanoma, nes sūpuoklės buvo per žemai“, – teigė pašnekovas.
Jis sakė girdėjęs apie incidentą, jog Sulupės gatvėje nugriuvo sūpynių konstrukcija.
„Jos griuvo jau ne vienoje vietoje. Kone kasdien su rangovais diskutuojame, ką dar reikia sutvarkyti. Kartais jie geranoriškai sutinka dirbti, o neretai aiškina, kad įrenginiai išklero ne dėl jų kaltės, o dėl vandalų“, – atsikalbinėjimo pavyzdžius nupasakojo S.Liekis.
Jis svarstė, jog darbų kokybei įtakos tai, kad jie buvo pradėti vėlų rudenį, tikrai neturėjo. Esą viską lėmė viešieji pirkimai, o nupirkta pigiausia paslauga nebūtinai yra geriausia.
„Todėl viešųjų pirkimų komisijoje turėtų dalyvauti ir bendruomenių atstovai. Jie padėtų parengti viešųjų pirkimų konkursų sąlygas, aiškiau aprašyti tai, ko gyventojams reikia. Tuomet pavyktų tiksliau nupirkti įrenginius“, – įsitikinęs pašnekovas.
Vėl skyrė pinigų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Klaipėdai ir šiemet skyrė 500 tūkst. litų bendruomeniškumui skatinti.
Gyventojai šiuo metu gali teikti paraiškas, kur pinigus būtų geriausia panaudoti. Paraiškų laukiama iki gegužės vidurio.
Vėliau naujos vietos bendruomenių tarybos spręs, kurios paraiškos tenkintinos, o kurias reikėtų atmesti.
„Panašu, kad ir šiemet bus tas pats, kas ir pernai, kai procedūros užsitęs, o darbai prasidės lapkritį. Manyčiau, jog savivaldybei reikėtų derėtis su ministerija, jog pinigų panaudojimo terminas būtų ne šių metų pabaiga, o kitų metų gegužė“, – svarstė L.Girskienė.
Danės vietos bendruomenės tarybos pirmininkė Jurgita Činauskaitė-Cetiner teigė, jog svarbiausia organizuojant viešuosius pirkimus labai smulkiai numatyti norimų įsigyti įrenginių techninius parametrus.
„Šiemet to nebuvo padaryta, todėl vaikų žaidimo aikštelėse galės suptis tik 3–4 metų vaikai, nes vyresni į kėdutes tiesiog netilps. Be to, labai svarbu griežtai kontroliuoti rangovus“, – pabrėžė J.Činauskaitė-Cetiner.
Komentaras
Alina Velykienė, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja
Savivaldybės administracijai pernai buvo tikrai didelis iššūkis sudėlioti, kad būtų tinkamai panaudoti bendruomeniškumui skatinti skirti pinigai. Lėšos buvo neplanuotos, nukrito tarsi iš dangaus, todėl ir reikėjo skubiai suktis. Be to, viešieji pirkimai buvo du kartus nutraukti, nes pasiūlytos kainos buvo per didelės. Girdėjau, kad kai kurie žmonės, seniūnaičiai piktinasi dėl atliktų darbų kokybės. Tačiau pasigendu ir jų atsakomybės. Jei gyventojams kuriama gerovė, galėtų ir jie prisidėti. Pavyzdžiui, jei pati pamatyčiau nuvirtusią konstrukciją vaikų žaidimų aikštelėje, nusipirkčiau cemento maišelį ir tą konstrukciją įtvirtinčiau. Jei esame savo miesto šeimininkai, tai bent kažkiek prisidėkime, kad jais tikrai ir būtume. Reikia kartu stengtis, o ne badyti pirštais, kad kažkas kažką blogai padarė. Be to, žmonės turi suprasti, kad lėšos yra skiriamos valstybės, už jas reikia atsiskaityti, todėl privalome viską pirkti per viešuosius pirkimus. Ir tikrai nebus taip, kad nuėjau į parduotuvę, nupirkau ir jau kitą dieną kieme pastačiau.
Bendruomenėms pernai skirti pinigai
Danės – 148 tūkst. Lt;
Marių – 140 tūkst. 917 Lt;
Baltijos – 141 tūkst. 280 Lt;
Pajūrio – 84 tūkst. 623 Lt.