„Turime jau pavienius atvejus, kai ketinama duoti savivaldybę į teismą ir prašyti priteisti kompensaciją už papildomas išlaidas dėl paslaugų nesuteikimo. Tie tėvai, kurie ilgą laiką stovėjo eilėje ir negavo vietos darželyje, prašys kompensacijos iš savivaldybės dėl to, kad teko pirkti paslaugas privačiuose darželiuose. Mūsų žiniomis, jau ruošiami dokumentai“, – DELFI sakė NAMS atstovė spaudai Rasa Paulavičienė.
Jos žiniomis, teisinių priemonių imasi dvi šeimos iš sostinės.
„Mes jau seniai kalbame apie tai, kad savivaldybės taip neatsakingai tėvų atžvilgiu elgiasi todėl, kad mes patys esame pasyvūs ir nesiimame veiksmų. Didelė tragedija yra tame, kad ikimokyklinis ugdymas šeimai aktualus kelerius metus, o, žinant tai, jog tėvai neturi laiko net su savo vaikais pabūti, todėl tampytis po teismus ne kiekvienas pasiryš. Bet kokiu atveju, kol nepradėsime apie tai kalbėti oficialiai, o matome, kad su savivaldybe kitaip nesusikalbėsime, tik su teismų pagalba, kadangi mūsų meras mėgsta teisinius kelius“, – sakė NAMS atstovė spaudai.
Anot jos, tėvai siūlė savivaldybei išeitį, tačiau ši nesutiko dėl esą trūkstamų lėšų.
Jos teigimu, Latvijoje toks modelis visiškai pasiteisino.
„Kol kas tai yra Švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybės pasistumdymo procese. Ministerija sako, kad už tai atsako savivaldybės, o savivaldybė tvirtina, kad ministerijai jai neduoda pinigų“, - dabartinę situaciją apibūdino NAMS atstovė spaudai.
Imasi ne visai teisėtų priemonių
Teisininkė Aušra Petrauskaitė DELFI sakė, kad iš tiesų Vietos savivaldos įstatyme yra numatyta, kad savivaldybėje gyvenantiems asmenims turi būti prieinamos ikimokyklinio ugdymo paslaugos.
„Aš manau, kad tokie ieškiniai turi pagrindą, nes jeigu savivaldybė negali užtikrinti jai priskirtos paslaugos teikimo, tuomet ji turėtų kompensuoti patirtas išlaidas“, – komentavo ji.
Pasak A. Petrauskaitės, savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai.
„Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė visa apimtimi nevykdo jai įstatymais priskirtos funkcijos. Neturėdama sąlygų priimti vaikų į savivaldybei priklausančias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, savivaldybės galėtų bent iš dalies kompensuoti tėvams jų patiriamas išlaidas leidžiant vaiką į privatų darželį“, – tvirtino ji.
Be to, esą, anot teisininkės, nuo rugsėjo, laikinai savivaldybė ketina į grupes priimti trimis vaikais daugiau, nei tai buvo daroma iki šiol.
„Ji stengiasi spragas pildyti ne visai teisėtais būdais, pavyzdžiui, į grupes priima daugiau vaikų nei leidžia higienos normos. Man rodos, nuo rugsėjo grupėse bus trimis vaikais padidintas lankančiųjų skaičius, nors tai neatitinka higienos reikalavimų. Nors savivaldybė yra apie tai informuota, bet savo sprendimo, kiek žinau, ji nekeičia. Oficialaus rašto nesu mačiusi, bet tam jie ruošiasi, tai akcentuoja ir spaudoje“, – sakė A. Petrauskaitė.
Statyboms pinigų nėra
DELFI primena, kad šiemet eilės į sostinės darželius sudaromos centralizuotai per savivaldybę. Tačiau problemos tai nekeičia – vietų vis tiek trūksta.
Liepos pradžioje surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus meras Artūras Zuokas sakė, kad eilių sudarymo sistema veikia pakankamai sklandžiai, tačiau ji neskirta spręsti vietų darželiuose trūkumo problemą.
Be to, naujų darželių statybai pinigų nėra, tiesiog bandoma kai kurias priešmokyklines grupes perkelti į pradines mokyklas taip atlaisvinant vietas, dar papildomai skirti 2 mln. Lt patalpų remontui.
Svarsto dengti dalį išlaidų privačiame darželyje
„Norime pabrėžti, kad demokratinėje visuomenėje kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė mano, kad yra daroma viskas, jog vilniečių, mokančių mokesčius Vilniaus mieste, vaikai patektų į darželius“, – rašoma DELFI atsiųstame Vilniaus miesto savivaldybės komentare.
Savivaldybė pripažįsta svarstanti galimybę kompensuoti dalį išlaidų tėvams, kurie leis vaiką į privatų darželį.
„Taip pat yra svarstomas variantas, kai savivaldybė kompensuos dalį išlaidų tiems tėvams, kurie negaudami vietos savivaldybės darželyje, ryšys leisti savo atžalą į privatų. Aktyviai svarstoma populiari Skandinavijos šalyse namų vaikų darželių, kuomet 3 – 4 vaikus prižiūri vieno iš vaikų mama, idėja“, - tvirtinama atsiųstame atsakyme.
Savivaldybės komentare primenama, kad šiuo metu miesto finansinė situacija yra itin sudėtinga - skola yra perlipusi 1,1 mlrd. Lt riba.
„Miestas patyrė 18 mln. Lt nuostolį dėl pasikeitusio Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo pakeitimų. Vilniuje liekanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis 2013 m. tesiekia 42 proc., tuo pat metu, kai kitiems Lietuvos miestams liekanti ten surenkama GPM dalis yra kur kas didesnė – Kaune ir Klaipėdoje ji yra per 85 proc. Kalbant faktais, 2013 m. vilniečių indėlis į valstybės iždą 25 kartus didesnis nei Kauno ir 22 kartus didesnis nei Klaipėdos gyventojų“, – rašoma atsakyme.
Tačiau, pasak savivaldybės, nepaisant to, nuo 2013 m. pradžios yra įsteigtos 1177 naujos vietos ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Viliamasi, kad naujos grupės bus steigiamos ir po rugsėjo mėnesio. Primenam, kad 2011/2012 m. sostinės darželiuose buvo papildomai įsteigta 920 vietų, o 2009/2010 m. – 460 vietų.
„Nuspręsta tobulinti priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas tvarką. Analizuojama ir rengiama skolų už vaikų išlaikymą darželiuose išieškojimo tvarka. Šis klausimas yra itin opus, nes šiuo metu tėvelių skolos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms sudaro beveik 1,5 mln. litų“, - nurodoma savivaldybės atsakyme.
Pasak savivaldybės, šiuo metu vietų trūksta vidutiniškai 600 vilniečių vaikų. Tikslesnius duomenis planuojama pateikti rugpjūčio pabaigoje.
NAMS vertinimu, Vilniuje valstybinio darželio nelanko 8-9 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų.
Tačiau, anot R. Paulavičienės, savivaldybė skaičiuoja tik prašymus pateikusius vaikus, tačiau daug tėvų, suprasdami, kad jų rajone darželiai perpildyti, nė nevargsta rašydami prašymų.