Anot viceministro, šiuo metu prioritetinės pamokos yra matematika ir lietuvių, nes šie egzaminai yra labai svarbūs daugumai moksleivių. Tuo tarpu vis dažniau kalbama apie programas, kurios prie mokyklos priartintų gyvenimą. Viena iš tokių programų – finansinį raštingumą, o tuo pačiu savarankiškumą bei pačią asmenybę ugdyti turinčios ekonomikos pamokos.
„Europoje vis labiau diskutuojama, kaip švietimo sistema galėtų prisidėti prie krizės įveikimo. Švietimas – tarsi avangardas, nes kuria ateitį. Tačiau kaip mes galime prisidėti prie krizės įveikimo, jei esame vos ne devynioliktame amžiuje. Istorija pas mus – tik raštininkystė, ekonomika – tik teorija, lietuvių pamokas gali ištikti Biliūno Brisiaus galas.
Mes tikimės, kad protingas ekspertų ratelis parašys rekomendacijas ir kažkas atsitiks, bet žmonės nusišalino nuo sistemos kūrimo. Todėl reikia matyti ir patį mokytoją kaip vieną pagrindinių veikėjų“, - svarstė V. Bacys „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto surengtoje ekspertų diskusijoje apie jaunimo finansinio raštingumo ugdymą.
Tiesa, viceministras pažymėjo, kad lėšų plėsti programą nėra – jau ir viena savaitinė ekonomikos pamoka per metus valstybei kainuoja apie 70 mln. litų. Tačiau, anot jo, padėtį gerokai pakeistų ir kitų mokytojų iniciatyva šį aspektą įtraukti į savo pamokas.
„Kitas dalykas, kad niekas nedrįsta prabilti apie valstybinį ekonomikos egzaminą. Ekonomika yra podukros vietoje, kaip ir pilietinis ugdymas ir tikyba, kuriuos galima numesti tiems, kuriems trūksta krūvių. O juk tikrai, manau, atsirastų mokinių, kurie norėtų laikyti šį egzaminą“, - įsitikinęs V. Bacys.
Mokytojų kompetencija nepatenkinti ir moksleiviai. „Man ekonomiką dėsto darbų mokytoja. Kadangi aš ekonomika domiuosi, neretai gaudausi geriau už ją pačią. Taip mokinius pasiekia neteisinga informacija, kuri neteisingai panaudojama“, - diskusijoje teigė Lietuvos sąjungos atstovas.
Tuo tarpu Respublikinės ekonomikos mokytojų asociacijos narė, ekonominį išsilavinimą turinti ekonomikos mokytoja Stefa Staknienė pastebi, kad programoje finansiniam raštingumui skiriamos tik keturios valandos. Visą kitą laiką užima pagrindinių ekonomikos sąvokų išdėstymas.
Anot ekspertų, finansiškai išprusę žmonės naudingi ir valstybei, mat jie racionaliau elgiasi per krizes. „Kaip dabar paaiškėjo, daugelis žmonių investavo patys nežinodami į ką, nes investavimo paketai sudėtingi, o žinių ar patikimų konsultantų trūksta“, - teigė Vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas.