„Ateities pasaulio kūrimas negali būti paremtas tik šaltomis technologijomis, jam reikia laisvės, kūrybos, kultūros. Prancūzų rašytojas Žoržas Diuhamelis jau daugiau kaip prieš penkiasdešimtmetį teigė, kad „jeigu žmonių širdyse nėra kultūros, tai niekur jos ir negali būti“, - rašoma VDU pranešime.
Per laisvuosius menus pažįstamas pasaulis
Laisvųjų menų (latin. artes liberales) idėjas puoselėjantys universitetai labiausiai paplitę Vakarų universitetuose. Jų pagrindinis išskirtinumas – gebėjimas kitaip organizuoti studijas, mokslo tyrimus, bendruomenės gyvenimą. Pagrindinė laisvųjų menų idėja – galima ir reikia ne tik studijuoti pagrindinį studijų dalyką (pavyzdžiui, informatiką), tačiau taip pat reikia būti neatitrūkusiam nuo įvairių kitų sričių: kultūros, gamtos, menų, kalbų mokymosi. „Pasaulis taip greit keičiasi, kad neaišku kokios profesijos ar sugebėjimų turintis profesionalas bus paklausus po 10-ies metų. Tačiau gabaus, talentingo ir plačiai mąstančio žmogus visuomenei reikės visada“, – įsitikinusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešųjų ryšių prorektorė prof. Auksė Balčytienė.
Klasikiniai artes liberales universitetai suteikia studentams laisvę rinktis
Artes liberales studijos VDU vykdomos nuo pat universiteto atkūrimo – jau 25-erius metus. Europoje be VDU tokį išsilavinimą siūlo vos keletas kitų institucijų, daugiausia Nyderlanduose. JAV šie studento laisvę pabrėžiantys principai itin populiarūs ir paplitę tarp pačių prestižiškiausių universitetų, tarp jų ir Harvardo, kurio studijų koncepcija būtent ir remtasi atkuriant VDU.
VDU dėstantis profesorius Jay Daniel Mininger iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pritaria ekspertų nuomonei, kad VDU išskirtinis: „Tik atvykęs pastebėjau, kad VDU kitoks universitetas, kuriame studentams suteikiamos ne tik plataus masto žinios ir įgyjama intelektinės įvairovės patirtis, tačiau studentai turi laisvę rinktis ir mokytis tuos dalykus, kurie domina asmeniškai ir kurie praplečia ne tik profesines žinias, bet ugdo ir kūrybingumą bei leidžia pažinti sudėtingą ir kintantį pasaulį“, – patirtimi dalinasi J. D. Mininger. Vizituojančiam dėstytojui pritaria ir VDU rektorius: „Įdomiausi ir pažangiausi dalykai gyvenime vysta sujungus skirtingas sritis, skirtingas praktikas ar net skirtingus, iš pirmo žviginio, nesuderinamus tikslus. Siauros ar tik vienos srities specialistai pasmerkti virti tiesiog savo sultyse“, - įsitikinęs Z. Lydeka.
Universitetas pirmiausia turi būti bendruomenė
Pirmasis atkurtojo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Algirdas Avižienis, kuriam prieš 25-erius metus buvo patikėta sukurti universiteto studijų programą, būtent ir pasiūlė laisvųjų menų universiteto viziją: „Norėjosi, kad atkuriamas universitetas būtų kitoks, išsivaduotų iš sovietinių laikų specialistų rengimo „gamyklų“ ir į studijas bei žmogaus ugdymą būtų žiūrima kur kas plačiau ir prasmingiau“, – tikina profesorius.
Profesoriaus manymu, universitetas pirmiausia turi būti bendruomenė, kurioje visi lygiaverčiai, tiek skirtingų studijų programų studentai, tiek ir dėstytojai su studentais. A. Avižienis džiaugiasi, kad VDU tai įgyvendinti pavyko: „Universitete jaučiama liberali ir draugiška atmosfera, kurioje vertinamas bendravimas ir žinių siekiama skirtingais ir kūrybiškais būdais“, – pasakoja A. Avižienis.
J. D. Mininger įsitikinęs, globaliai ir kūrybiškai mąstantys žmonės būtent ir paruošiami tokiame universitete, kuris neužgožia studento teikdamas tik teorijos ir profesijos žinias, bet sukuria erdvę išbandyti, pajusti ir atrasti tai, kas kitame universitete į programą nebūtinai yra įtraukta. „Nenuostabu, kad kūrybiškiau ir globaliau mąstantys studentai vėliau tampa charizmatiškais lyderiais daugelyje skirtingų gyvenimo sričių“, – mano J. D. Mininger.