Mokslinius darbus už pinigus siūlantys parašyti asmenys slepia savo tapatybę, tačiau apie veiklą, kuria užsiima, pasakoja noriai. Darbo jiems netrūksta visus metus.
Diplomas – per savaitę, kursinis – ir per dieną
„Pastaruoju metu studentai labiau rūpinasi darbų rašymu. Ankstesniais metais daugiausiai užklausų gaudavau nuo balandžio iki pat egzaminų pabaigų, tačiau jau kuris laikas pastebiu, kad srautas pasiskirstė ir studentai tuo rūpinasi visus metus. Dažniausiai į mane kreipiasi vadybos ir socialinio darbo studentai“, – DELFI pasakojo rašto darbus už pinigus rašanti mergina.
Pasak jos, gerą bakalauro darbą galima parašyti per savaitę, kursinį – ir per dieną. Vienu metu ji paprastai rašo 3-4 bakalauro darbus, laisvomis dienomis imasi, kaip pati vadina, smulkmenų – kursinių, referatų, pristatymų.
„Esu labai darbštus, atsakingas žmogus, viską planuoju. Šia veikla užsiimu ne pirmus metus, todėl žinau, ką ir per kiek laiko galiu atlikti. Žinau, kiek darbų sugebėsiu padaryti per tam tikrą laiką, beveik niekada nesakau: „ne“, todėl per metus tikrai susidaro įspūdingas parašytų mokslinių darbų skaičius“, – gyrėsi mergina.
Nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių
Mergina pasakojo pati skambinusi keliems rašto darbus siūlantiems parašyti asmenims, nes norėjusi pažinti rinką, tačiau jie, merginos teigimu, elgėsi labai neprofesionaliai.
„Mane labiausiai domino kainos ir per kiek laiko darbus daro. Supratau, kad yra visokių rašto darbų rašytojų. Labiausiai man nepatiko tai, kad jie dažniausiai atsisako bendrauti telefonu, jo net nekelia, bendrauja tik el. paštu. Tai iš karto sukelia įtarimą, kad kažkas čia – negerai. Net ir man paskambinusieji sako, kad daug labiau pasitiki tuo žmogumi, kuris bendrauja ir telefonu. Jei reikia, su studentais pasirašau ir sutartį, kad darbą tikrai atiduosiu. Savo jėgomis pasitikiu“, – pasakojo mergina.
Nors ji nesutiko atskleisti, kiek paprastai kainuoja rašto darbai argumentuodama tuo, kad tai priklauso ir nuo mokymosi įstaigos, ir nuo darbo temos, DELFI pavyko išsiaiškinti, kad kursinį darbą iš pašalinio žmogaus pavyks nusipirkti ir už mažiau nei 100, tačiau bakalauro ar magistro darbas gali kainuoti ir tūkstantį eurų.
Veikla nepasiteisino
Pagalbą studijoms, tiesa, kiek kuklesnę – tik namų darbais, referatais, praktikos ataskaitomis ir kursiniais darbais, teikia ir vilnietis Darius (vardas pakeistas). Jis taip pat teigia, kad darbus gali parašyti labai greitai.
„Dažniausiai į mane kreipiasi socialinių mokslų atstovai. Šis darbas man – papildomas, todėl dažniausiai darbus rašau vakarais, naktimis. Stengiuosi neapsikrauti, vienu metu darau vieną darbą. Man tai – malonumas. Kaina priklauso nuo darbo, bet už kursinius dažniausiai imu kelis šimtus litų. Sutarčių studentai net neprašo, viską išsprendžiame greitai“, – pasakojo vaikinas.
Tačiau jis pripažino, kad ir po darbo atidavimo pasiteirauja studento ar mokinio, kaip jam sekėsi jį pristatyti, kokio įvertinimo sulaukė. Darius neslepia, kad kaip kiekviename darbe, taip ir šiame, būna nesėkmių. Kai kurių darbų pedagogai nenori priimti ar už juos parašo prastus pažymius.
„Būna visko, bet nebuvo atvejų, kai man tektų grąžinti studento sumokėtus pinigus“, – sakė jis.
Tiesa, šiuo užsiėmimu vaikinas nėra patenkintas – prieš mažiau nei metus pradėjęs padėti moksleiviams ir studentams dabar jis svarsto savo veiklą nutraukti.
„Reikia skirti per daug laiko. Daug laiko užima ir darbų darymas, ir visko derinimas su studentais. Man tiesiog nepatiko“, – DELFI sakė jis.
Kol kas didžiausia bausmė – dvejetas
Nors prokurorai rašto darbų rašymą ir pardavinėjimą studentams prilygina ekonominei veiklai ir pripažįsta, kad už tai negresia jokia atsakomybė, akademikų bendruomenė griebiasi už galvos – mokslo darbai neturi būti perkami.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas tikino griežtai nepritariantis rašto darbų pirkimui. Anot jo, tai turėtų būti baudžiama aukščiausiu lygmeniu.
„Bandome kovoti su šiuo reiškiniu. Mums labai pagelbėjo atsiradusi akademinė kontrolieriaus institucija, buvo kreiptasi ir į prokuratūrą, ir į kitas institucijas dėl tam tikrų bausmių atsiradimo, tačiau vis dar atrodo, kad tiek rašantieji, tiek perkantieji darbus neliks nubausti kažkuo daugiau nei dvejetu už darbą. Tiesa, yra aukštųjų mokyklų, kurios pakankamai rimtai žiūri į šias problemas, pagavę tokį gudruolį ne tik rašo neigiamą pažymį, bet ir meta tą studentą iš universiteto“, – DELFI sakė jis.
P. Baltokas įvardijo, kad nors yra sistemos, kurios padeda užkirsti kelią darbo plagijavimui, sunku būtų sukurti tokią, kuri atpažintų, ar darbą parašė tas pats žmogus, kurio pavardė ant to darbo puikuojasi.
„Šie klausimai yra sprendžiami, bet viskas priklauso nuo to, kiek aukštosios mokyklos yra pasiryžusios investuoti į modernias sistemas“, – pastebi jis.
LSS prezidento teigimu, nors aukštasis mokslas yra grįstas individualumo, atstovavimo principu, tačiau visuomenė tarsi nesupranta, kad „perku-parduodu“ principas rašto darbams neturi galioti.
„Kaip yra draudžiama pardavinėti narkotikus – tai yra apibrėžta aiškiais straipsniais ir kodeksais, taip turėtų būti baudžiama ir už darbų pardavinėjimą“, – įsitikinęs jis.
Rašto darbų pirkimas – neįsivaizduojamas sveiku protu
Rašto darbų pirkimui nepritaria ir universitetų atstovai. DELFI yra rašęs, kad prof. Vytautas Mizaras, Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas mano, kad naudodamasis ne savo parašytu rašto darbu studentas elgiasi nesąžiningai ir pažeidžia Mokslų ir studijų įstatymą, kuriame numatyta studento pareiga asmeniškai dalyvauti studijose ir laikytis tiek akademinės etikos taisyklių, tiek vykdyti kitus įsipareigojimus.
Pasak profesoriaus, esminis principas – niekas kitas negali vykdyti studento įsipareigojimų ir niekas kitas negali perleisti jų vykdyti. V. Mizaras pirmiausia negali suprasti visuomenės, kuri nieko bloga toje veikloje nemato: „Tai, mano supratimu, neįsivaizduojama sveiku protu“.
Profesorius svarsto, kad tai nenaudinga pačiai visuomenei visų pirma dėl to, kad bet koks nesąžiningumas greičiausiai sąlygos neigiamų reiškinių atsiradimą: iškreiptą sąžiningų ir nesąžiningų studentų konkurenciją, vėliau kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgos atsiradimą. Galiausiai visai neaišku, ar rinka sugebės laiku atsirinkti, kas yra kas.
„Nesąžiningu elgesiu visuomenei daroma žala. Kita vertus, jeigu nesąžiningam elgesiui neužkertamas kelias, pasakysiu labai ciniškai – galbūt kažkam tai yra naudinga. Pavyzdžiui, gal taip įsivaizduojama, kad kitiems darbus rašantys nesąžiningi asmenys kuria pridėtinę vertę –sukuria darbo vietas, moka valstybei mokesčius ir panašiai. Bet juk kiekvienam sveiko proto asmeniui, matyt, aišku, kad toks mąstymas iš esmės būtų kenksmingas viešajai tvarkai ir visai visuomenei“, – sakė V. Mizaras.
Studentai – susižavėję
Tačiau, panašu, kad populiarumo rašto darbų pirkimas nepraranda. Internete gausu ne tik pasiūlymų rašto darbus įsigyti iš privačių rašytojų, bet ir kuriasi šios srities paslaugas siūlančios įmonės.
Štai „Write Works“ galima nusipirkti diplominius darbus teisės, vadybos, marketingo, ekonomikos, finansų, statistikos, istorijos, lituanistikos, pedagogikos, psichologijos, edukologijos, filosofijos ir medicinos temomis. Darbus rašo šeši žmonės nuo 26-erių iki 53 metų, visi jie turi išsilavinimą, jau yra parašę maždaug po 20 mokslinių darbų, jie viešai skelbia savo vardus ir pavardes, profesiją, pomėgius, netgi įdėtos jų nuotraukos, taip pat skelbiamos darbų kainos.
To, kad padeda rašant mokslinius darbus, neslepia ir UAB „Studium Generale“ atstovai. Nors viešai kainų ir mokytojų jie neskelbia, informuoja, kad rašo darbus ekonomikos, teisės, socialinių mokslų, vadybos ir kitomis temomis. Šioje įmonėje su užsakovu yra pasirašoma darbo sutartis, kuria garantuojamas darbo autentiškumas ir konfidencialumas.
Rašto darbą galima įsigyti ir „Diplominiai.lt“ svetainėje. Įmonės atstovai prisistato, kad yra vieni pirmųjų tokių paslaugų teikime, o darbus rašo ne tik magistro ar daktaro laipsnį turintys žmonės, bet ir buvę ar esami dėstytojai.
Interneto svetainėse gausu, kaip teigiama, darbus iš jų pirkusių asmenų atsiliepimų.
„Praėjusiais metais už Jūsų parašytą diplominį darbą gavau aukštą įvertinimą (8 balai). O juk per tą laiką, kurį būčiau skyręs baigiamojo darbo rašymui, uždirbau net keliems diplominiams!“, – džiaugėsi vienas iš jų.