Jauno vaikino pasiekimai – įkvepia, tačiau jis pats to sureikšminti nėra linkęs. Pirmąjį savo verslą A. Kontrimavičius įkūrė dar būdamas 9-oje klasėje, tad tapti verslininkais norinčius jaunuolius paragina – nėra, ko laukti.
„Iki mokyklos neturėjau jokio sąlyčio su verslu – nesu iš verslininkų šeimos, niekuomet tokiais dalykais nesidomėjau. Plačiau apie verslo kūrimą pirmą kartą išgirdau ekonomikos pamokose, tuomet mokiausi Anykščių Jono Biliūno gimnazijoje. Mokytojui supažindinus su „Junior Achievement“ programa, kuri yra skirta verslumo ugdymui, susidomėjau tuo, kad ja vadovaujantis galima paprasčiau įkurti moksleivių bendrovę. Ilgai nelaukę dar 9-oje klasėje su draugais įkūrėme savo įmonę – mokėme pradinių klasių moksleivius naudojimosi kompiuteriu pagrindų“ , – prisimena A. Kontrimavičius.
18-o gimtadienio dovana – investicija į akcijas
Jis kartu su draugais už valandą laiko prie kompiuterio iš pradinukų rinkdavo po 1-2 litus. Per tą laiką vaikai galėjo susipažinti su populiariausiomis kompiuterio programomis, išmokti naudotis naršykle, pažaisti kompiuterinius žaidimus. Kadangi tais laikais kompiuterį turėjo retas, ši veikla tarp moksleivių kurį laiką buvo labai populiari.
„Tačiau vėliau pradėjome suprasti, kad dirbame nuostolingai. Buvo ir kitų idėjų, pavyzdžiui, norėjome pradėti organizuoti mokyklines ekskursijas, tačiau supratome, kad ir tai didelio pelno neatneš. Aišku, anuomet savo idėjomis labai didžiavomės, nors dabar jos atrodo pakankamai juokingai. Tiesa, tikrai nesigailiu, kad verslauti pradėjau dar mokyklos suole. Tai padėjo išmokti daug naujų dalykų anksčiau nei to išmoko dabartiniai konkurentai. Pavyzdžiui, kaip motyvuoti kolegas, kaip vyksta darbo procesas. Labai džiaugiuosi, kad daugelį klaidų padariau dar būdamas moksleiviu ir sėkmingai iš jų pasimokiau, nebereikėjo ten pat klysti vėliau“, – šyptelėjo A. Kontrimavičius.
Net ir po nesėkmingų verslo patirčių mintis būti verslininku jo neapleido. Dar besimokydamas dvyliktoje klasėje, vos sulaukęs 18 metų, jis sau pasidovanojo ypatingą dovaną – įsigijo akcijų.
„Investavau į kelias Lietuvos įmones, pavyko visai neblogai, tačiau vėliau pamačiau, kad tame nesu ir nenoriu būti profesionalu, prasidėjo krizė, todėl nusprendžiau keisti savo veiklos kryptį“, – atvirauja pašnekovas.
Nepasisekė su keptais kaštonais, pradėjo kepti blynus
Po pirmo kurso studijų Vilniaus universiteto ekonomikos fakultete jis kartu su draugu išvyko į Ameriką. Tačiau norėjo ne pakeliauti ar užsidirbti pinigų, kuriuos galėtų išleisti niekams, o tam, kad turėtų pradinį kapitalą savo verslui.
„Tuomet dairiausi, ką įdomaus galėčiau padaryti, ir labai susižavėjau idėja pardavinėti keptus kaštonus. Lietuvoje iki tol dar niekas nebuvo pradėjęs tokio verslo. Susipirkau visas medžiagas, išsinuomavome vežimėlį ir dar būdamas antrame kurse, prieš Kalėdas, šalia Baltojo tilto atidariau kavinę. Srautas nebuvo labai didelis, todėl nusprendėme pradėti važinėti į žiemos festivalius, lauke vykstančius renginius. Mus pamatę žmonės pradėjo kviesti atvykti į įmonių vakarėlius, prekybos centrus. Supratau, kad turint bazę, nebūtina prekiauti tik joje. Tuomet puikiai pavyko paskleisti žinią apie savo verslą, jis tiesiog klestėjo“, – atsimena A. Kontrimavičius.
Tiesa, kartu su žiemos šventėmis baigėsi ir keptų kaštonų populiarumas – žmonės jų nebepirko. Tačiau A. Kontrimavičius nepasidavė. Vietoje kaštonų pradėjo kepti blynus.
„Pagalvojome, kad netrukus bus Užgavėnės, todėl pradėjome kepti blynus, kviesti žmones išgerti kakavos, arbatos. Tačiau atėjus vasarai ir šis verslas prarado savo populiarumą. Tada pradėjome kepti dešreles, mielines spurgas, gruzdinome koldūnus – su šiais patiekalais vykdavome į vasaros festivalius. Ir festivaliuose sudalyvaudavome, ir užsidirbdavome. Tačiau viskas baigėsi tuomet, kai supratau, kad dirbant fiziškai niekada nepavyks užsidirbti tiek, kiek protiškai“, – sakė jaunasis verslininkas.
Įmonės vadovu tapo atsitiktinumo dėka
Tada kartu su kurso draugu jie įkūrė viešąją įstaigą „Įvaizdžio kūrimo centras“, kuri padėjo įmonėms ir viešiems asmenims formuoti savo įvaizdį.
„Bendrabutyje pažinojome vieną vaikiną, kuris šiek tiek mokėjo programuoti, susitarėme su juo, kad dirbtų mums. Darėme tai, ką sugebėjome. Šalia studijų turėjome ir tokią praktinę veiklą. Mokėmės, dirbome, o po studijų įkūrėme dar vieną panašia veikla užsiimančią įmonę, tačiau pradėjome koncentruotis į darbą su didelėmis ir svarbiomis įmonėmis. Pradėjo sektis tiek, kad nebespėjome susitvarkyti su visomis užduotimis. Tuomet pasamdžiau „Digitouch“ įmonę, kad mums padėtų. Dirbdamas su jais pastebėjau, kad jų ir mūsų siekiai sutampa, todėl sužinojęs, kad vienas iš įmonės akcininkų nori pasitraukti, perpirkau jo akcijas, sujungiau įmones ir pradėjau vadovauti visai komandai“, – pasakojo A. Kontrimavičius.
Džiaugiasi šiuolaikiniais vaikais – auga talentai
Kadangi mokantis jam pavykdavo išlaikyti gerą pažymių vidurkį, nei mokytojai, nei dėstytojai dėl to, kad jis ne tik mokėsi, bet ir dirbo – nepykdavo. Tiesa, ir studijų, ir darbo jam nepavyko suderinti tuomet, kai mokėsi Anglijoje. Po studijų Vilniaus universitete A. Kontrimavičius nusprendė įgyti magistro diplomą verslo inovacijų srityje.
„Į Angliją vykau todėl, kad norėjau studijas baigti šiek tiek geresniame, atsižvelgiant į reitingus, universitete negu galėjau baigti Lietuvoje, tačiau gyventi ir dirbti užsienyje niekuomet nenorėjau. Anglijoje visiškai atsidaviau studentiškoms veikloms, įstojau į įvairias bendruomenes, norėjau pasiimti viską, ką galiu. Mano tikslas buvo išvykti ir išmokti, o tada grįžti ir gautas žinias realizuoti Lietuvoje. Palyginti studijas Lietuvoje ir Anglijoje – sunku, tačiau pastebėjau, kad užsienyje stengiasi tau suteikti kuo daugiau praktinių įgūdžių. Atlikome daug grupinių darbų, vykome į įmones, dirbome su konkrečiais atvejais“, – sakė verslininkas.
Dabar jam dažnai tenka užsukti į mokyklas, bendrauti su šiuolaikiniu jaunimu. A. Kontrimavičius tikina nustebęs, kiek daug talentų Lietuvos mokyklose yra ir kiek daug nepelnytos kritikos vaikai gauna.
„Šiuolaikiniai vaikai turi charizmą, nebijo klausti, dalijasi įvairiausiomis nuraučiausiomis idėjomis, iš kurių gali kilti įvairūs verslai. Džiaugiuosi, kad jaunimas į verslininkus žiūri smalsiai, supranta, kiek daug reikia dirbti. Svarbu suprasti, kad dideliu verslininku netampama per vieną dieną, visi nuo kažko pradeda. Kuo anksčiau pradedi kurti verslą, tuo anksčiau pradedi daryti klaidas ir vėliau turi pranašumų prieš kitus. Be to, labai svarbu nenuleisti rankų po pirmų nesėkmių. Nėra tokių verslininkų, kuriems sekasi tik gerai. Atkaklumas duoda savo vaisių, tad jeigu sapnuoji, pabundi, gyveni su idėja būti verslininku, vadinasi turi pasiryžti ir to imtis investuojant visas jėgas ir išteklius“, – patarė A. Kontrimavičius.