Bet rengti mokytojus nėra taip paprasta - reikia sugriautai ir kuriamai sistemai skirti nemažus išteklius, kurti infrastruktūrą, paramos dėstytojams ir studentams sistemas ir taip toliau, bet šūkiai apie tris superinius pedagogų rengimo centrus mesti, o kaip su pagalba? Prižadėta buvo labai daug: ir finansinė parama, ir grantų skyrimas etc.
Praėjo nuo tų pažadukų ne vieneri metai. Ir kas? Pedagogų rengimo centrams darbų krūviai auga, atsakomybė didelė, o pažadai pažadėliai plevena ore. Ir štai dabar stabtelkime ir pagalvokime apie atsakomybę. Teisingai, kaltų nebus. Jau seniai išmokta deklaruoti, simuliuoti, imituoti, projektų pagalba finansinius srautus nukreipinėti ir esminių pozityvių rezultatų neturėti. Be abejo, centrai veiks, pedagogus rengs, tik kokios bus to sąnaudos.
Pabandykime šiek tiek stabtelti prie Bendrojo ugdymo programų (BUP). Vilniaus universiteto mokslininkai edukologai dar pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje trimitavo, kad BUP ekletiškos. Tą nekart pažymėjo Lietuvos švietimo taryba. Tai buvo kartojama jų ir kitų ne vieną ir ne du kartus. Iki šiol nei BUP fundamento, nei programų dermės nėra.
Keistai įdomus pernai metų pabaigoje Ugdymo plėtotės centro pirkimas, susijęs su BUP, sustabdytas. Žengtas kitas žingsnis - LR Švietimo ir mokslo ministerijos sudarytos grupės 2018 m. parengtos Bendrųjų programų atnaujinimo gairės (projektas).Tai be galo svarbus dokumentas, nes jo pagrindu turi būti rengiamos BUP. Šiame Gairių projekte pateikiama daugybė įvairių tarptautinių ir Lietuvos dokumentų citatų, nuorodų (tarsi toks savotiškas citatų kratinėlis) ir staiga atsiranda siekiamybė - mokinių ugdomų/ugdymosi kompetencijų, raštingumų schema. Gairių projekte rašoma: „Išanalizavus užsienio šalių ugdymo siekius ir Lietuvos švietimo patirtį, siūloma atnaujinant ugdymo turinį orientuotis į 1 schemoje įvardintus rezultatus” (p. 4).
Kodėl būtent tokia schema, kur mūsų savitumas – kitaip tariant, kur tų kompetencijų, raštingumų pagrindimas, mūsų autentiškumas, perspektyva ir pan. Apskritai, minėtų Gairių turinio analizė leidžia teigti, kad jos nėra konceptualios ir tai ne tas pamatas, kuris gali tapti atrama bendrojo ugdymo programų rengimui. Tai yra išsamiau ir argumentuotai išsakyta LR Seimo narės A. Papirtienės 2018 - 12 - 10 organizuotoje diskusijoje apie bendrojo ugdymo programas.
Tenka sutikti su Gairių projekto autoriais, kad „Bendrosios programos yra pagrindinis šaltinis, kuriuo turi būti grindžiamas ugdymo planavimas ir organizavimas mokykloje, tačiau išsamių tyrimų, analizuojančių pačias programas ir jų įgyvendinimo mokykloje problematiką, nuo 2008 m. nebuvo atlikta” (p.5). Taip pat dėmesio verta ir Valstybinio audito ataskaita „Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai” (2017 m. lapkričio 28 d.). Joje atkreipiamas dėmesys į tai, ar mokyklų tinklas kuriamas ir ugdymas finansuojamas siekiant gerinti mokinių ugdymo rezultatus; ar mokyklų vadovai ir pedagogai yra atsakingi ir atskaitingi už mokinių ugdymo rezultatus; ar siekiama užtikrinti gerėjančius mokinių ugdymo rezultatus ugdant mokinius pagal jų individualius ugdymo(-si) poreikius.
Tačiau apie ugdymo turinį neužsimenama. Bet juk mokinių pasiekimams, ugdymo(si) pažangai, brandai yra svarbus ugdymo turinys. O tai sietina ir su pedagogų rengimu, nes jį įgyvendina mokytojai. Jei mokytojai nepritars, neįgyvendins, tai ir teliks deklaracija, imitacija. Kadangi turinys niekada nebus nekintamas (didesne ar mažesne aprėptimi bus atnaujinamas), tai mokytojams dera padėti jį įgyvendinti, skatinti dalyvauti jo kūrime etc. Čia turi būti svarbus vaidmuo ir naujai sukurtų Pedagogų rengimo centrų.
Ką siūlau? Pritarti Lietuvos pedagogų asociacijų, mokymo įstaigų vadovų asociacijų, lietuvos tėvų forumo, lietuvos moksleivių sąjungos ir profesinių sąjungų atstovų susirinkimo viešam kreipimuisi (2019 m. sausio 4 d.) dėl Gairių projekto stabdymo, sudaryti naują grupę (ji negali būti didelė), parengti projektą, jį svarstyti ir sutarus patvirtinti. Juo remiantis rengti programas. Be abejo, būtų protinga pasinaudoti ir ES struktūrinių fondų lėšomis.
Mano nuomone, pateiktas Gairių projektas negali būti esminiu pagrindu bendrojo ugdymo programų rengimui. Mažai tikėtina, kad siunčiamos pastabos, jų analizė galės padėti pakeisti nefundamentalų projektą, kurį dera metodologiškai konstruoti kitaip. Tačiau tie pastebėjimai gali pasitarnauti naujų Gairių rengimui.
Apskritai, dera prisiminti LRS nutarimą Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių. Kam priimti nutarimus ir jų nevykdyti? Ir dar. Kodėl vis deklaruojama, kad ugdymas turi būti tyrimais grindžiamas. Kokiais? Tuos, kuriuos mato biurokratai ir sprendimų priėmėjai. Edukologijos mokslininkai ir praktikai (mokytojai, vadovai ir kiti) ir vėl paribyje ir/ar užribyje. Tiesa, retkarčiais tinkami yra pakviečiami…
Tai gal laikas būti pilietiškais ir atsakingais, baigti tuos suktukus ir apsuktukus švietime. Suprantu, kad daugeliu atvejų svarbiau būna patenkinti savo asmeninį ego ar grupių interesus. Bet sprendimų priėmimo galios demonstavimas, ignoravimas kitų nuomonių tikrai nėra demokratijos apraiška.