Vilniaus merijos „naujovė“ tėvams kainuos po 15 tūkst. litų per metus

Vilniaus vaikų darželiuose gyvavusi korupcinė sistema niekur nedingo, tik persikėlė į savivaldybę, – teigia DELFI kalbinti tėvai, antradienį stebėję, kaip veikia išankstinio internetinio registravimo į darželius sistema. Negalėję tuoj pat bėgti į savivaldybę pateikti raštiškų prašymų ir po pietų tai pagaliau padarę internetu, atsidūrė eilės gale, tad jų vaikai į darželius greičiausiai nepaklius. Tai reiškia, kad per metus auklėms mokės vidutiniškai po 15 tūkst. litų.

Pasipiktinę vilniečiai DELFI redakciją atakavo laiškais ir skambučiais.

„Pagaliau aplankėm savivaldybę su intencija papildyti savo darželių sąrašą. Tačiau chaosas tęsiasi: darbuotoja, pasiguodusi, kad jai nuoširdžiai gėda lankytojams į akis pažiūrėti dėl didžiulės netvarkos, pasakė, kad visi tie vakarykščiai ir šiandien iki pietų tėvų parašyti prašymai ant baltų lapų su darželių papildymais bus ignoruojami, nes popiet aukštesnė vadovybė paskelbė, kad papildyti darželių sąrašo negalima, nebent rašyti prašymą iš naujo. Tačiau tokiu atveju keliausime į eilės galą. Na, žodžiu, graudu tai išgirsti su vaiku išlaukus beveik valandą", – interneto forume kitoms mamoms guodėsi viena iš daugybės vilniečių.

Išsišnekėjusi su ta pačia savivaldybės darbuotoja mama išgirdo patarimą: „jei norit, gal vis dėlto galit parašyti tą prašymą su papildomais darželiais ant balto lapo. Jeigu ką... Jei kartais vadovybės nuomonė ryt pasikeistų". Mama taip ir padarė – parašė prašymą, kuris negalioja, bet „jeigu ką" gal galios?

Apibendrinus pasisakymus internete, galima daryti išvadą: „kyšiai darželių vedėjoms buvo mažesnė blogybė, nei akivaizdžiai korupcinė internetinė registracijos sistema".

Fiktyvi kova su korupcija

„Anksčiau visų mūsų žinoma vaiko užrašymo į darželius sistema buvo aiški: nusižiūri, koks vaikų darželis arčiau namų ir eini pas direktorę. Jei ji apgailestauja dėl to, kad nėra vietų - duodi nuo 200 iki 400 litų į rankas. Korupcija – latentinis reiškinys, dokumentiškai tai niekur neužregistruota, bet iš anekdotų ir bičiulių liudijimų žinome, kad tokia sistema tvyrojo", – DELFI sakė kovos su korupcija specialistas Rytis Juozapavičius.

Jo žodžiais, teisinga norėti keisti situaciją, kitas klausimas – kaip tai realiai padaryti. „Minėtu atveju, panašu, kad Vilniaus savivaldybė tinkamo būdo tai padaryti nerado. Vietų vaikams darželyje skirstymas vyksta centralizuotai. Tačiau čia galima būtų kalbėti apie fiktyvius kovos su korupcija būdus", – atkreipė dėmesį buvęs „Transparency Intenational“ vadovas.

Tokie įtarimai kyla ir vaikų tėvams. Centralizuota registracija į Vilniaus vaikų darželius turėjo prasidėti sausio mėnesį, tačiau netikėtai buvo paankstinta.

„Kas paneigs, kad geriau informuoti „savi" turėjo didesnį pranašumą, nes pirmi užsiregistravo į eilę?", – retoriškai klausė antradienį internete eilių į darželius pokyčius stebėjęs DELFI pašnekovas.

Pirmą registracijos dieną sistema veikė su trukdžiais, todėl daliai tėvų kilo įtarimų, kad tai buvo suorganizuota tyčia – žinantys pirmi atėjo į savivaldybę užregistruoti vaikus į darželius raštu.

Geriau nedaryti, nei daryti blogai

Aistras dėl centralizuotos išankstinės registracijos kursto tai, kad vietų sostinės darželiuose trūksta ir atsidūrusiems už brūkšnio vaikams tenka ieškoti privataus darželio, kuris per mėnesį kainuoja mažiausiai 900 litų, arba samdyti auklę ir už tai per metus mokėti vidutiniškai apie 15 tūkst. litų.

„Šeimai tai dideli pinigai. Išeitų didelis pirkinys, net automobilis. Internetinės registracijos sistemos trukdžius norėtųsi nurašyti blogam valdymui, kompetencijos stokai. Aš asmeniškai linkęs tikėti, kad žmonės yra geresni, nei vėliau paaiškėja. Tačiau man ypatingai apmaudu iš tėvų lūpų girdėti, kad geriau mokėti kyšius darželio vedėjoms. Nes tai rodo, jog pastanga skaidrinti registraciją į darželius yra demoralizuojanti ir tokia bloga, kad jau geriau nereikėjo nieko daryti. Jeigu įsmigo užnuodyta strėlė į kūną, reikėtų ištraukti ją visą ir iškart pašalinti nuodus, o ne po gabaliuką traukti, nes tai sukelia papildomą skausmą", – komentavo R. Juozapavičius.

Svarstydamas, ar naujosios sistemos paleidimas turi korupcijos požymių, DELFI pašnekovas akcentavo bendrą foną sostinės savivaldybėje.

„Vilniaus meras turėjo rimtų iššūkių su teismais dėl įtarimų korupcija. Specialiųjų tyrimų tarnyba visai neseniai vėl varstė Vilniaus miesto savivaldybės duris. Remdamasis asmenine patirtimi, galiu pasakyti – kokie lyderiai, tokie kiti organizacijos nariai. Jei lyderiai nepasižymi ypatingai tvirtomis moralinėmis vertybėmis, siunčia labai stiprų signalą visiems kitiems savivaldybės žmonėms: jei esi gudrus, sugebėsi užsidirbti, kaip aš – pirmyn, daryk. Aš neturiu nė menkiausio tikėjimo Vilniaus savivaldybės skaidrumu ir sąžiningumu, valdant Artūrui Zuokui, nors ten, be abejo, yra daug puikių žmonių, kurie stengiasi gerai dirbti", – sakė R. Juozapavičius.

R. Juozapavičius: A.Zuokas nebėra geras organizatorius

Paklaustas, ką patartų tėvams, kurie augina būsimus darželinukus, kovos su korupcija specialistas sakė: „Kvailai skambėtų, jei patarčiau kentėti. Tačiau, kad ir kaip būtų, reikia laikytis tvarkos, nes kyšininkavimas tampa blogu įpročiu. Kai įpranti duoti kyšius, papirkinėji visus aplinkui. Todėl šiuo atveju vienintelis dalykas, kurį tėvai tikriausiai ir daro – skųsti naująją tvarką ir reikalauti ją tobulinti".

R. Juozapavičius atkreipė dėmesį, jog A. Zuokas pirmiausia save pateikdavo kaip gerą organizatorių ir už tai netgi buvo giriamas žmonių.

„Tačiau viešojo transporto bilietų, priėmimo į darželius naujovės ypač prastai organizuotos. Jos nepateisina gero organizatoriaus vardo. Kam ta savivaldybė, jei nesirūpina žmonėms svarbiais dalykais: transportu, vaikų ugdymu, sveikata ir saugumu? Visokie Guggenheimo muziejai, kuriems švaistoma begalė energijos, absoliučiai nereikalingi. Tam nereikėtų skirti nė minutės laiko, nes problema, apie kurią šiandien kalbame, verta fundamentalios kritikos. Jei tėvai pasimetę dėl registracijos į darželius ir net kalba, kad geriau buvo nešti kyšius vedėjoms – tai yra baisu", – apibendrino buvęs „Transparency Intenational“ vadovas.

Iš vaikus auginančių vilniečių tyčiojasi 20 metų

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovės spaudai Rasos Paulavičienės nuomone, Vilniuje iš vaikus auginančių tėvų tyčiojamasi jau dvidešimt metų. Situacija nesikeis tol, „kol patys žmonės manys, kad vaikui gauti darželį – privilegija, o ne teisė, kurią įgyvendinti privalo savivaldybė".

„Naujoji registracijos į darželius sistema – tarsi dūmų uždanga, kuria bandoma pridengti visiškai neveikiančią ikimokyklinio ugdymo schemą Vilniaus mieste", – pabrėžė R. Paulavičienė.

Jos duomenimis, savivaldybės įvardijami 1200 vaikų, kurie laukia darželio eilėje, neatspindi realios situacijos. Palyginus Statistikos departamento duomenis su vaikų skaičiumi ir darželių vietomis Vilniaus mieste, matyti, kad „sostinėje kažkur pradingsta apie 12 tūkst. vaikų".

Kaip tik todėl visai nekeista elektroninės registracijos sistemos paleidimo dieną matyti per pūgą su vaiku į savivaldybę lekiančią mamą: interneto neturi, o jei neužregistruos pirma, vaikas negaus darželio. Auklės samdyti neišgalės, bet juk darbo dėl to nemesi?

„Vilniaus savivaldybei akivaizdžiai nusispjauti į vaikus auginančias šeimas. Savivaldybės tinklalapyje žmonės neva konsultuojami, kaip naudotis internetine registracija į darželius, bet ji tiesiog neveikia. Kodėl savivaldybė nepaleido beta versijos, kad žmonės galėtų ją išbandyti?", – klausė mamų sambūrio atstovė.

Iš esmės pakeisti registravimo tvarką neinformavus žmonių, kaip ji veiks, nesudarius galimybės pasižiūrėti, kaip tai atrodys, R.Paulavičienės žodžiais yra tas pats, kas šauti kulką į orą ir palaukti, kurią varną nušaus.

Darželis – ne privilegija

„Centralizuota registravimo sistema iš principo galbūt yra sveikintinas dalykas, jei veiktų. Tačiau su sąlyga, kad ji būtų tik elektroninė, tik vieša ir jei nebūtų galima stumdyti vietų, negaliotų rašytiniai prašymai. Tokiu atveju korupcijos sumažėtų. Deja, akivaizdu, kad Vilniaus savivaldybė naujojoje tvarkoje paliko galimybę pateikti rašytinius prašymus, galimybę į elektroninę sistemą perkelti anksčiau darželiams pateiktus prašymus. Tai rodo, jog metus ar dvejus galios ta pati schema, tik eiles rikiuos ne darželių vedėjos, o konkretus savivaldybės klerkas", – mano visuomenininkė.

Komentuodama Vilniaus savivaldybės atstovų žodžius, neva centralizuota registracijos sistema leis geriau tenkinti darželių poreikį, R. Paulavičienė akcentavo, kad dėl to vietų darželiuose nedaugės.

„Savivaldybė jau pernai iš darželių išspaudė viską, kas įmanoma, sukišusi daugiau vaikų į grupes, nei leidžia higienos normos, argumentuodama tuo, kad ne visi vaikai darželius lanko. Tačiau ką daryti auklėtojoms, kai ateina visi?", – retoriškai klausė aktyvių mamų sambūrio atstovė.

Aršiai kovojantys pasiekia savo

R. Paulavičienė kartojo: Vilniuje darželių trūks tol, kol vaikus auginantys tėvai manys, kad tai privilegija.

„Darželis – ne privilegija. Savivaldybė privalo suteikti ikimokyklinio ugdymo paslaugą savivaldybės teritorijoje gyvenančiam vaikui. Pagal Konstituciją ugdymas garantuojamas kiekvienam vaikui ir būtent savivaldybė privalo tai daryti", – pabrėžė Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė.

Darželių trūksta, tačiau kai kuriems vietų užtenka. R. Paulavičienės nuomone, yra aktyvių žmonių, kurie be kompromisų kaunasi už savo vaikų teisę į ikimokyklinį ugdymą.

Jie eina į savivaldybę, švietimo skyrius, kreipiasi su raštais į merą, savo rinkiminės apygardos Seimo narius.

„Tokie vietas darželyje gauna, nors deklaruota, kad laisvų nebuvo. Mes esame lydėję ne vieną žmogų, kuris užsispyrė savo vaikui gauti vietą darželyje, nes užregistravo mažiuką, kai jam buvo keli mėnesiai ir tada jis buvo, pavyzdžiui, penkioliktas. Kai atėjo laikas, staiga pasidarė aštuoniasdešimtas, todėl tėvai iš principo pradeda kovoti už teisybę. Nei vienas darželis ir nei vienas švietimo skyrius nenori Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų struktūrų patikrų. Todėl kovojantys žmonės savo pasiekia. Tik tam reikia laiko, užsispyrimo ir tam tikro būdo", – sakė visuomeninės organizacijos narė.

Pažymį rašys tėvai

Paprašytas įvertinti naują vaikų registravimo į Vilniaus darželius tvarką Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovas Gintaras Alfonsas Petronis teigė, jog naujovę įvertins ir jai pažymį parašys vaikų tėvai. Į DELFI klausimus departamento vadovas atsakė raštu.

- Kodėl savivaldybė iš pradžių buvo nurodžiusi, kad 2013 metais pradėsiančių lankyti darželius vaikų registracija prasidės 2013 metų sausio 2 dieną? Kodėl ši data buvo paankstinta ir registracija prasidėjo gruodžio 18 dieną?

- Šie sprendimai priimti gavus daug pastabų dėl birželį patvirtintos tvarkos. Priimtas sprendimas perkelti seniau pateiktus prašymus (tiek darželiuose, tiek savivaldybėje), kad visiems miesto tėvams nereikėtų pildyti prašymų sausio 2 dieną (o jeigu negauna darželio vienais metais, kitąmet pildyti vėl).

Be to, leista prašymą pildyti bet kuriuo metu, neribojant tėvų, kad prašymai pildomi tik pirmąjį kiekvienų metų pusmetį.

- Kodėl informacija apie pasikeitusią registracijos datą buvo paviešinta gruodžio 14 dieną - penktadienio pavakarę? Tai svarbu, nes sukėlė papildomų abejonių registracijos skelbimo skaidrumu - kas nebudėjo prie interneto, nesužinojo, pavėlavo, atsidūrė eilės gale.

- Informacija paskelbta penktadienį, siekiant, kad tėvai savaitgalį patikrintų duomenis ir neskubėtų teikti naujojo prašymo. Be to, savivaldybė negali nustoti priimti prašymų lankyti darželius, todėl pirmadienį darbo dienos pradžioje pradėta registracija pagal naująją tvarką.

- Kaip konkrečiai savivaldybės švietimo skyrius gali padėti žmonėms, kurie dėl internetinės registracijos trukdžių negalėjo iš pat ryto užsiregistruoti į eiles ir dėl to gali patirti didelių finansinių nuostolių (visą dieną dirbančiai šeimai mokestis nebrangiai auklei per metus siekia 14 400 litų).

- Atsiprašome tėvų, kurie turėjo sunkumų registruojantis pirmadienio ryte, siekėme ir siekiame, kad tėvai gautų kaip įmanoma daugiau informacijos.

Sutelktos papildomos kelių departamentų pajėgos konsultuojant telefonu ir savivaldybėje, padedame pildant prašymus internetu. Be to, per pirmąsias valandas pirmadienį sulaukėme daugybės internetu užpildytų prašymų, pirmąją dieną užregistruota apie 600 prašymų, didžioji dalis jų – internetu.

- Kodėl prieš įvedant internetinę registracijos sistemą nebuvo paleista jos beta versija?

- Į šią sistemą prašymai jau buvo teikiami keletą mėnesių, duomenis į ją įkėlė ir darželiai, todėl sistema ir galimybė registruoti vaikus buvo pasiekiama visą laiką.

- Kokį pažymį dešimtbalėje sistemoje parašytumėte startavusiai internetinei registravimo į darželius sistemai?

- Pažymį sistemai parašys patys tėvai, vis dėlto, siekiame, kad priėmimas būtų kaip įmanoma sklandesnis. Be to, pagrindinis naujosios sistemos privalumas – skaidrumas: tėvai mato, kelintas eilėje į tam tikrą darželį yra jų vaikas, tėvams nebereikia teikti prašymų kiekviename darželyje, sistemoje visi duomenys tikrinami su Gyventojų registro duomenimis, taip pat nėra galimybės nesąžiningais būdais atsidurti eilės pradžioje.

Taip pat norėčiau padėkoti tėvams, teikiantiems pasiūlymus dėl sistemos tobulinimo.