Šiuo metu auklių atlyginimai sostinėje prasideda nuo 800 Lt, tačiau dažna mama sako mokanti daugiau nei 1 tūkst. Lt. Prognozuojama, kad prieš rugsėjį auklių paslaugos dar brangs.
Lieka namuose ir neina į darbą
Spalį į darbą sugrįšianti vilnietė Gabrielė DELFI pasakojo jau sutarusi su aukle, kuri prižiūrės jos vienerių metų dukrelę.
„Pirmiausiai apie tai, kad ieškau auklės, trimitavau per pažįstamus. Pasirodė, kad auklių kaip ir galima rasti, bet jos gyvena, pavyzdžiui, Antakalnyje, o aš visiškai kitoje miesto pusėje. Moterį, su kuria jau sutariau, rekomendavo kita mama, kurios dukra kaip tik nuo rugsėjo pradeda lankyti darželį“, – apie auklės paieškas pasakojo jauna mama.
Gabrielė sutarė auklei iš pradžių mokėti 1200 Lt per mėnesį, o vėliau, jei ji padės buityje ir prižiūrės vyresnį vaiką, kai šis sirgs – 1500 Lt.
„Mano kieme sutinkamos mamos sako, kad aš brangiai moku, tačiau, aš manau, kad tai normalus atlyginimas, nenoriu pigiausio varianto ir prastos kokybės. O šiaip mamos kone verkia, kad auklę samdyti yra labai brangu. Suprantama, jeigu moteris gauna 1500-2000 Lt algos, ji turi ją visą atiduoti auklei. Todėl kai kurios mamos nusprendžia neiti į darbą ir auginti vaiką ilgiau“, – kalbėjo moteris.
Įstatymai numato, kad mama arba tėtis vaiką gali prižiūrėti iki trejų metų ir darbdavys privalo jam išsaugoti darbo vietą.
Ieškodama auklės Gabrielė panagrinėjo ir skelbimus internete. Ten galima rasti moterų, kurios už vaiko priežiūrą visą dieną prašo 800-1000 Lt per mėnesį. Tačiau tokiais pasiūlymais ji nesusigundė. Dažniausiai, pasak pašnekovės, už tokią algą dirba pensininkės.
Paklausta apie auklei keliamus reikalavimus, jauna mama sakė, kad jai svarbiausia, jog moteris mylėtų vaikus, juos ne tik prižiūrėtų, bet ir lavintų.
„Vienai pažįstamai paaiškėjo, kad auklė, kai vaikas miega, rūko ir geria kokteilius. Tai ji suprato po to, kai vaikas irgi vakarais ėmė per šiaudelį gerti ir tą šiaudelį „rūkyti“, – apie blogos auklės pavyzdį kalbėjo Gabrielė.
Pora stotelių gali lemti apsisprendimą
Rugsėjį į darbą po kiek ilgiau nei metus trukusių motinystės atostogų grįžtanti Milda auklę susirado prieš savaitę.
„Nustebau, kaip sunku rasti auklę. Gal sutapo, kad tuo metu daug mamų grįžta į darbą, net nežinau, ar dėl piko, ar taip nuolat yra“, – svarstė ji.
Mildai intensyvios auklės paieškos užtruko tris savaites. Vaiką prižiūrėsiančios moters ji ieškojo tik per rekomendacijas, pokalbiui buvo pasikvietusi tris moteris.
„Pastebėjau, kad auklės negaudo bet kokio pasiūlymo, žiūri sąlygų. Pirmoji ir svarbiausia jų sąlyga, kad darbas būtų arti namų ir nereikėtų toli važiuoti. Toks įspūdis, kad jeigu joms reikia pavažiuoti dviem stotelėmis toliau, atsisako dirbti. Atėjusios auklės taip pat žiūri, ar patinka šeima, butas“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, algos, palyginti su buvusiomis prieš kelerius metus, kai auklę samdė pirmajam vaikui, yra išaugusios. Dabar esą prašoma 1400-1500 Lt, o anksčiau 1200 Lt būdavo normali alga gerai auklei.
„Žinoma, internetas pilnas skelbimų, Būna, kad prašo 800 Lt algos, bet tai kelia įtarimų, nes realiai kainos yra didesnės“, – sakė Milda.
Ji tvirtino ypatingų reikalavimų auklei nekėlusi: „Mano pagrindinis reikalavimas, kad su vaiku dieną praleisiantis žmogus mylėtų mažuosius, juos suprastų, mokėtų su jais elgtis. Ieškojau auklės, kuri pati turėtų vaikų. Man svarbus kriterijus, kad auklė pabūtų ir valandą, ir pusvalandį ilgiau, nes kartais negali iš darbo grįžti laiku“.
Auklės nori pagarbos ir normalių darbo sąlygų
Auklių agentūros „Mama ir auklė“ vadovė Ieva Augustinienė pripažino, kad rugsėjis – pats darbų įkarštis auklių agentūrai.
„Tačiau būna tėvelių, kurie jau pavasarį užpildo auklės paieškos anketą – kreipdamiesi anksčiau jie turi daugiau galimybių gauti agentūroje dirbusią auklę, kuri pavasarį-vasarą praneša, kada jau bus laisva. Beje, šįmet darbymetis buvo ir pirmojoje metų pusėje – pirmąsyk per 11 agentūros darbo metų. Rugsėjį-lapkritį kreipiasi ne tik negavę darželio, bet ir pasigavę pirmąsias slogytes darželinukų tėvai. Iš anksto kreipiantis tikrai galima rasti šaunią darželinuko auklę, kuri gelbės vaikui susirgus, o prireikus vakare ar savaitgalį išleis tėvus vienus“, – DELFI kalbėjo ji.
Pašnekovė pastebi, kad auklių paklausa šiuo metu yra padidėjusi, o pasiūla – priešingai - sumažėjusi.
„Iš dalies taip yra todėl, kad per krizę daug auklių išvažiavo dirbti į užsienį, ir tikrai ne visos grįžo. Tarkim, Londone dirbanti ir ten nuolat gyvenanti mūsų auklė gauna 9.30-10 svarų į valandą, tad ją tai tikrai motyvuoja dar ten padirbėti. Po truputį kylant auklių atlyginimams, atsiranda daugiau žmonių, kurie pasiryžę išeiti iš savo „ne auklės“ darbo, ir paklausa-pasiūla susilygina“, - kalbėjo ji.
Paklausta apie keisčiausius tėvų keliamus reikalavimus auklėms, pašnekovė sakė tokių nepastebėjusi. Tačiau atkreipė dėmesį, kad kuriems tėvams reikia padėti susigaudyti, kokie jų reikalavimai patys svarbiausi, o kokie – tik pageidaujami.
„Pernelyg didelis reikalavimų kiekis turi atvirkštinį poveikį – rezultatai ir pasitenkinimas prastėja. Į būsimą auklę reikėtų žvelgti kaip į realų žmogų, su savo pliusais ir minusais, norintį aiškiai nustatytų darbo sąlygų ir vieno konkretaus viršininko – kas jūsų šeimoje tars lemiamą balsą dėl auklės pasirinkimo, savo reikalavimų auklei ir siūlomo atlyginimo“, – sakė I. Augustinienė.
Ji pastebi, kad atsiranda daugiau tėvų anketų, kuriose jie, pavyzdžiui, siūlo perpus mažesnį atlyginimą nei yra rinkoje.
„Nors būna pasiūlymų ir į kitą pusę – norima idealios auklės, kuri gautų daug, o dirbtų dar daugiau. Peržengus 10-11 val. į dieną ribą atlyginimas auklę nebelabai motyvuoja, tuomet geriau siūlome kelių žmonių komandą“, - sakė pašnekovė.
Auklės, pasak jos, pirmiausiai nori pagarbos ir normalių darbo sąlygų.
„Jos nori, kad jeigu tėvai vėluoja, būtinai praneštų, atvyktų sutartu laiku, kad būtų ne daugiau nei 10 valandų darbo diena, nereikėtų tamsoje, prastais keliais grįžti namo ar vienišai laukti stotelėje kas valandą pasirodančio ar nebepasirodančio autobuso. Jos nori, kad būtų laikomasi susitarimo. Jei sutarta, kad buities darbai – ne jai, taip ir būtų. Ir kad vaikas būtų mokomas gerbti savo auklę, o mama ar tėtis, o ypač seneliai nesistengtų konkuruoti“, – aiškino agentūros vadovė.
Auklių agentūros duomenimis, Vilniuje auklių atlyginimai svyruoja nuo 1300 iki 1600 Lt už mėnesį už vieno vaiko priežiūrą, kur prastesnis susisiekimas – 1400-2000 Lt/mėn. Tikėtina, kad prieš rugsėjį atlyginimai gali kilstelėti. Kaune atlyginimai dažniausiai būna maždaug 100-200 Lt mažesni.
Šeima tampa socialiai remtina
„Kiekviena šeima šią problemą sprendžia taip, kaip išgali. Vieni veža pas senelius, kiti ieško auklių, yra tų, kurie pasirenka vieno tėvo pasilikimą namuose, nes būna taip, kad mamos ėjimas į darbą kainuoja lygiai tiek pat, kiek reikia mokėti auklei. Tokiu atveju nebelieka prasmės“, – sakė ji.
NAMS atstovės teigimu, tokiu atveju ne tik šeimos, bet ir pačios valstybės finansinė situacija negerėja.
„Juk nedirbant vienam iš dviejų suaugusiųjų tokia šeima tampa socialiai remtina. Tokia nedirbanti mama prašo pašalpų, gauna šildymo lengvatas, europinę paramą maistu. Taip ji tampa tuo baisiuoju monstru – išlaikytiniu, nors tokia ji tampa kone priverstinai. Nuolat kalbama, kad yra didžiulis jaunų žmonių nedarbas, bet klausimas, ar ir ne tai prie jo prisideda“, – sakė R. Paulavičienė.
Anot jos, apskritai moterims darbo rinkoje yra sunkiau, nes jų ir algos mažesnės, ir galbūt darbdaviams vyrai patrauklesni, nes neišeina vaiko priežiūros atostogų.
„Dėl tokios paslaugų neteikimo situacijos valstybė moterims dar labiau „padeda“ įsidarbinti“, – tvirtino pašnekovė.
NAMS duomenimis, šiuo metu Vilniuje yra pora šeimų, kurios ketina paduoti savivaldybę į teismą, kad ši kompensuotų jų patirtas papildomas išlaidas leidžiant vaikus į privačius darželius.
Jos teigimu, darželių labai trūksta Vilniuje, taip pat vietų nepakanka Kaune ir Klaipėdoje, tačiau tik tam tikruose mikrorajonuose. Bloga situacija esą yra ir regionuose.
„Didžiausia tragedija yra regionuose. Net Europos Sąjunga rodo pirštu į Lietuvą, nes pas mus regionuose ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko kur kas mažiau vaikų nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Tragedija atsiranda būtent dėl to, kad visos regioninės savivaldybės vaikus skaičiuoja taip pat kaip Vilniaus – tik tuos, kurie pateikė prašymus lankyti darželius. Tačiau jeigu tėvai žino, kad vaiką reikės vežti 30 km į darželį į priešingą pusę nei yra jų darbas, jie tikrai to prašymo nerašys“, – kalbėjo R. Paulavičienė.
NAMS vertinimu, Vilniuje valstybinio darželio nelanko 8-9 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų.
Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad darželio negavo 1,5 tūkst. vaikų. Tačiau, anot R. Paulavičienės, ji skaičiuoja tik prašymus pateikusius vaikus, tačiau daug tėvų, suprasdami, kad jų rajone darželiai perpildyti, nė nevargsta rašydami prašymų.