Į svajonių šalimi tituluojamą Ameriką A. Krimelį atvedė meilė krepšiniui. Vaikinas pasakoja, kad perspektyviems krepšininkams ten sudarytos kur kas geresnės sąlygos mokytis ir treniruotis.
„Žaisdamas krepšinį Lietuvoje, pradėjau domėtis galimybe mokytis ir žaisti krepšinį JAV. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko išvažiavau, buvo ta, kad mokykla man suteikė stipendiją vien už tai, kad žaisiu krepšinį atstovaudamas savo naujajai mokyklai”, – pasakojo vaikinas.
Į JAV atvedė meilė krepšiniui
Krepšiniu jis pradėjo domėtis dar paauglystėje. Prieš išvykdamas mokėsi Jono Jablonskio gimnazijoje Kaune, lankė krepšinio treniruotes Arvydo Sabonio krepšinio centre. 2011 m. ir 2012 m. atstovavo Lietuvos krepšinio rinktinei Trabzono olimpiniame festivalyje ir Europos U-16 čempionate.
Jis buvo vienas rezultatyviausių lietuvių komandos žaidejų. 2010-2011 metų sezone buvo išrinktas rezultatyviausiu, 2012-2013 – naudingiausiu ir rezultatyviausiu Lietuvos moksleivių krepšinio lygos žaidėju savo amžiaus grupėje.
„Amerikoje mokykla ir krepšinis yra daug lengviau suderinami dalykai negu Lietuvoje. Pasitarę su tėvais nusprendėme, kad tokią galimybę reikia pasistengti išnaudoti. Į Ameriką atvažiavau praėjusiais mokslo metais, pradėjau lankyti 11 klasę „Arlington Country Day” mokykloje, esančioje Džeksonvilyje, Floridos valstijoje. Tačiau po pirmų metų nusprendžiau pakeisti mokyklą, nes mokymosi lygis šioje mokykloje man atrodė gana žemas. Nejaučiau, kad tai yra vieta, kur norėčiau praleisti dar vienus metus. Šiemet gyvenu pakankamai mažame miestelyje Malverne, Pensilvanijos valstijoje, apie 30 minučių kelio nuo Filadelfijos. Lankau privačią „ The Phelps School” mokyklą, kaip ir daugelis kitų mokinių, gyvenu bendrabutyje”, – pasakojo A. Krimelis.
Nedidelės klasės, ilgesnės pamokos ir jokių egzaminų
Antrus metus amerikietiškoje mokykloje besimokantis vaikinas neslepia nuostabos – mokymosi sistemos šiose šalyse yra visiškai kitokios.
„Mokyklose JAV, bent tose, kuriose man yra tekę mokytis, klasės yra daug mažesnės negu Lietuvoje. Vieną klasę sudaro maždaug 8-10 mokinių. Tai leidžia mokytojams labiau pažinti mokinius, suprasti jų stipriąsias ir silpnąsias puses, efektyviau išnaudoti pamokų laiką. Pamokų trukmė yra panaši, mano mokykloje pamokos trunka 50 min. JAV mokyklose dažnai mokosi mokiniai iš daugelio skirtingų pasaulio šalių, pavyzdžiui, iš Kinijos, Ispanijos, Puerto Riko ir net Nepalo.
Dar vienas skirtumas yra tas, kad čia nėra brandos egzaminų, kurie Lietuvoje yra vykdomi po 12 klasės. Disciplinų žinių patikrinimai vyksta paskutinėmis trimestro dienomis, jie lemia nustatytą dalyko pažymio procentą. Likusią pažymio dalį galima susirinkti už aktyvų dalyvavimą pamokoje, namų darbų atlikimą, kontrolinius darbus ir įvairius pristatymus.
Norint įstoti į universitetą reikia laikyti „SAT” arba „ACT” testus, kurie susideda iš matematikos, anglų kalbos rašymo ir skaitymo įgūdžių patikrinimo. „ACT” teste taip pat yra ir gamtos mokslų žinių patikrinimo dalis. Kuo geresni rezultatai, kuo aukštesnis vidurkis, tuo lengviau įstoti į universitetą. Yra galvojančių, kad mokslai JAV yra lengvesni, tačiau tai priklauso ir nuo mokyklos. Praėjusiais metais buvo lengviau, šiemet turiu mokytis daug ir stipriai”, – apie pastebėtus JAV švietimo sistemos išskirtinumus pasakojo A. Krimelis.
Mažiau dėstomų dalykų, mažiau įtampos
Anot jo, JAV mokslas yra ypatingas ir dėl to, kad mokytis reikia tik kelis pagrindinius dalykus.
„Šiais metais pirmąjį trimestrą mokausi šiuos dalykus: dabartiniai pasaulio įvykiai, anglų kalba, statistika, finansai ir biologija. Po šio trimestro pasaulio įvykių ir finansų dalykai pasikeis į kitus, pavyzdžiui, į pamoką, kurioje kalbėsime apie Amerikos vyriausybę ir tobulinsime viešojo kalbėjimo įgūdžius. Svarbiausi dalykai yra anglų kalba, matematika, gamtos mokslai ir istorija.
Kiek kitokia JAV yra ir vertinimo sistema. Čia žinios vertinamos raidėmis. A yra pats aukščiausias įvertinimas. Taip pat gali gauti B, C, D ir F įvertinimus. F raidė prilygsta neigiamam pažymiui Lietuvoje. Be to, mokantis Amerikoje nepatiriu tiek daug įtampos, kurią patirdavau mokydamasis Lietuvoje. Amerikoje kiekvienas tavo pasiekimas yra vertinamas, nepamirštama už tai pagirti”, – patikino vaikinas.
Mokytojai gyvena kartu su mokiniais
Jį taip pat nustebino ir tai, koks glaudus Amerikoje yra mokinių ir mokytojų ryšys. Mokytojai, kartu su savo šeimomis, netgi gyvena ten pat, kur ir mokiniai.
„Mokydamasis Lietuvoje nesuprasdavau, kaip įmanoma bendrauti su mokytoju taip, tarsi jis būtų tavo draugas, tik vyresnis. Mokytojai Amerikoje yra labai draugiški, visada padės, net jeigu dėl to jiems reikėtų paaukoti savo asmeninį laiką. Dauguma mokytojų net gyvena bendrabučiuose, kurie yra mokyklos teritorijoje, kai kurie – ir su savo šeimomis. Gal todėl mokytojų ir mokinių santykiai yra mažiau oficialūs”, – spėjo vaikinas.
Kiekvienam mokiniui Amerikoje yra skiriamas ir mokytojas-patarėjas, kuris rūpinasi, seka mokslo rezultatus, sporto reikalus, pataria dėl tolimesnių studijų universitetuose, bendrauja su tėvais ir informuoja apie tai, kaip sekasi jų vaikui.
Sužavėjo vietinių draugiškumas
A. Krimelis taip pat buvo nustebęs tuo, kokie draugiški yra vietiniai. Jis pasakojo iki šiol besistebintis tuo, kad kiekvienas gatvėje sutiktas nepažįstamasis puola sveikintis, užkalbina. Vis dėlto išvengti nesusipratimų pavyksta ne visuomet.
„Praėjusiais mokslo metais teko gyventi rajone, kuris ribojasi su vienu nesaugiausių rajonų mieste, tad teko pamiršti vakarinius pasivaikščiojimus. Aiško, laiko tam nėra daug. Kasdien po pamokų einu į treniruotę, po kurios vakarieniaujame, tuomet turime vieną laisvą valandą, kuriai pasibaigus turime grįžti į kambarius ir atlikti namų darbus. Kelis kartus per savaitę dvyliktokams leidžiama išeiti į miestą pavalgyti, užsukti į parduotuvę ar šiaip pasivaikščioti. Savaitgaliais važiuojame į didžiulius prekybos centrus, mokykla dažnai organizuoja įvairius užsiėmimus, ekskursijas”, – apie savo laisvalaikį pasakojo vaikinas.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad išvykti į svečią šalį tokiame jauname amžiuje nėra taip paprasta.
„Turi labai greitai tapti atsakingu ne tik už mokslo ar sporto rezultatus, bet ir už buitinius dalykus, kurių namuose dažnai net nedarydavai. Taip pat tenka dažnai ir daug bendrauti su žmonėmis iš įvairių pasaulio šalių, kurie yra skirtingi auklėti, turi kitokį pasaulio supratimą. Reikia išmokti nebijoti kalbėti, paprašyti pagalbos, kartais – išmokti prisitaikyti. JAV yra tokia šalis, kurioje yra daug galimybių kažką pasiekti, ir noras to siekti yra gerbiamas, skatinamas. Planuoju baigti sporto vadybos studijas, tačiau, nepaisant to, savo ateitį matau Lietuvoje. Tai yra kraštas, kuriame aš užaugau, vieta, kur gyvena mano artimieji. Tačiau vieno dalyko Lietuvoje labai pasigendu – tikėjimo, kad gali pakeisti savo gyvenimą, jei tik panorėsi”, – atviravo vaikinas.