„Pirmiausia tai lemia socialinės padėties blogėjimas. Vis daugiau abiturientų renkasi ne mokslus, o darbą – negali sau leisti mokytis. Šįmet dirbti, o ne mokytis nuėjo apie 20 proc. mūsų abiturientų“, - teigia Visagino Draugystės vidurinės mokyklos direktorius Rimantas Petravičius.
Pasak R. Petravičiaus, užsienio aukštąsias mokyklas renkasi ne tik Visagino jaunimas. „Kritęs pasitikėjimas Lietuvos aukštosiomis. Negaliu sakyti, kad mūsiškiai važiuotų vien tik į Rusiją, Baltarusiją. Ne mažesnė dalis abiturientų važiuoja ir Vakarų kryptimi – Vokietijon, Airijon, Anglijon, pastaruoju metu ir Norvegijon“, - kalbėjo jis.
Šįmet rusišką „Draugystės“ mokyklą baigė 23 mokiniai. Toliau mokslus tęsia 17, 6 pasirinko darbą užsienyje. 3 mokosi Lietuvos aukštosiose, 2 – profesinėse. 4 mokosi Anglijoje, 1 – Suomijoje, 5 – Rusijoje ir Baltarusijoje.
Direktorius pastebi, kad dalį mokinių „nusiurbia“ speciali Rusijos programa tėvynainiams, kai suteikiama galimybė nemokamai studijuoti Rusijos federacijoje. Tuo metu į lietuviškas aukštąsias įstoja silpnesniais laikomi mokiniai.
„Kam mokėti čia, jei ten galima mokytis nemokamai? Yra ir tokių, kurie nesieja savo ateities su Lietuva ir to neslepia. Tiesiog nemato perspektyvų“, - sakė R. Petravičius. Tačiau, pastebi jis, yra ir tokių, kurie po studijų grįžta į Lietuvą. Dažniau grįžta mokslus baigę Rusijoje ir Baltarusijoje, o paragavę vakarietiško gyvenimo, siekia likti ten.
R. Petravičiaus teigimu, po Ignalinos AE uždarymo padidėjo ne tik abiturientų išvykimo skaičiai – daug jaunesnių mokinių emigruoja kartu su tėvais.
Merė: jaunimas daugiausia pasirenka Rusijos aukštąsias
„Jaunimas daugiausia pasirenka Rusijos aukštąsias mokyklas. Čia ir ekonominiai dalykai lemia, ir pažintys. (...) Dalis nori, kad ir jų vaikai studijuotų atominę energetiką, tad juos siunčia mokytis į užsienį“, - DELFI sakė Visagino savivaldybės merė Dalia Štraupaitė.
Jos nuomone, jei Lietuvos universitetuose būtų galimybė geriausių specialybių mokytis ir rusų kalba, daugelis visaginiečių pasirinktų mokslus čia.
„Visaginas – miestas, kuris gyveno turtingai. Mažiausiai mokėjo už šilumą – maždaug 100 Lt už butą, mažiausiai mokėjo už elektrą – ir dabar dar turime 50 prc. kompensacijas už elektrą. Miestas gyveno turtingai, atomininkų vaikai galėjo mokytis geriausiuose Rusijos, kitų buvusių sovietinių valstybių universitetuose“, - kalbėjo D. Štraupaitė.
Ji pastebi, kad emigracija suaktyvėjo uždarius Ignalinos AE. „Jie žiūri, kad nereikėtų mokėti už mokslą. Įsivaizduokite, gyventi turtingai, būti svarbiu, ir staiga uždaro atominę. Didžiausia tautinių mažumų dalis liko ne tiek svarbūs, jie laukė, bet nė viena Vyriausybė nebuvo numačiusi, ką jie paskui darys Visagine. Jie laukė, kad visaginiečiai susikraus lagaminus ir išvažiuos,“ - kalbėjo Visagino merė.
Tačiau, pastebi D. Štraupaitė, žmonės neemigravo - daug kas atvažiuoja čia gyventi, iš Rusijos atsiveža tėvus. Šiandien Visagine gyvena trys jaunos šeimos, kurios Ukrainoje baigė aukštuosius mokslus ir grįžo gyventi bei vaikų gimdyti į Visaginą.
Visaginas išsiskiria tautų įvairove - čia gyvena 43 tautybių žmonės.
Vis mažiau laikančių valstybinį lietuvių egzaminą
Visagino rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Asta Sieliūnienė atkreipia dėmesį, kad vis mažiau rusų mokyklų abiturientų renkasi laikyti lietuvių (valstybinės) kalbos valstybinį brandos egzaminą. Jei 2009 m. tokių buvo 46 proc., tai šįmet šis skaičius sumenko iki 25 proc.
„Tai leidžia daryti prielaidas, kad vis daugiau abiturientų iš tautinių mažumų mokyklų ketina toliau mokytis ar siekti karjeros ne Lietuvoje“, - sako A. Sieliūnienė.
Šią tendenciją patvirtina ir stojimo į aukštąsias duomenys. Iš jų matyti, kad dalyje rusų mokyklų į lietuviškas aukštąsias mokyklas įstojo tik 2,5-3 proc. abiturientų. Vienoje rusų mokykloje į Lietuvos universitetus neįstojo nė vienas abiturientas. Dar prieš porą metų šie rodikliai buvo gerokai aukštesni – siekė 30 proc. ir daugiau. Kartu mažėja į aukštąsias įstojusių lietuviškų mokyklų abiturientų skaičiai.
Atitinkamai didėja stojančių į užsienį mokinių skaičius. Iš jų maždaug 40-50 proc. pasirenka Europos Sąjungos šalis, 50-60 proc. – ne ES šalis. A. Sieliūnienė pastebi, kad, palyginti su likusia Lietuva, Visagine daugiau abiturientų pasirenka profesinio mokymo įstaigas arba po mokyklos eina dirbti.
„Didele dalimi tai galima paaiškinti šalyje ir savivaldybėje susidariusia ekonomine situacija“, - sakė
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja.
Visagine yra keturios rusiškos mokyklos, dvi lietuviškos mokyklos bei technologijos ir verslo profesinio mokymo centras.